Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl 52 890,12 EUR žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) dėl 2019 m. sausio 14 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo I. D. pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-2268), žuvusiosios I. D. sutuoktiniui A. D. ir motinai G. T. paskyrė bei išmokėjo po 26 445,06 EUR vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus (VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019-07-18 sprendimas Nr. VPA_SP5-3844 ir 2019-07-18 sprendimas Nr. VPA_SP5-3845). Iš viso dėl I. D. mirties VSDFV Klaipėdos skyrius šeimos nariams paskyrė ir išmokėjo 52 890,12 EUR.

4. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSD įstatymas) 11 straipsnio 3 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi eismo įvykio dienai) nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Žuvusiosios I. D. sutuoktinis A. D. ir pensinio amžiaus sulaukusi motina G. T. I. D. mirties dieną turėjo teisę gauti iš jos išlaikymą. I. D. gautos vidutinės mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, turi būti dalinamos į 3 dalis (išlaikomų šeimos narių skaičių) (1019,47 EUR – 40,18%) : 3 = 203,28 EUR.

6. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, fiksuojančius atitinkamo amžiaus gyventojų tikėtiną gyvenimo trukmę pagal lytį bei gyvenamąją vietą mieste arba kaime, 2019 m. (I. D. žuvo (duomenys neskelbtini)), 75 metų amžiaus sulaukusių moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 12,62 metai, 80 metų amžiaus sulaukusių moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 9,32 metai, bei į tai, kad G. T. dukters žūties metu buvo sulaukusi 77 metų amžių, tikslingiausia imti 75 metų ir 80 metų amžiaus sulaukusių moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę (12,62 + 9,32) : 2 = 10,97 metai. Laikant, kad G. T. tikėtina gyvenimo trukmė po dukters I. D. žūties yra apie 11 metų (132 mėn.), jai po dukters žūties pinigine išraiška padaryta 26 832,96 EUR (132 mėn. x 203,28 EUR) žala.

7. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 m. 55 metų amžiaus sulaukusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 21,74 metai, o 60 metų amžiaus sulaukusių vyrų – 18,20 metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. sutuoktinės žūties metu buvo sulaukęs 57 metų amžių, tikslinga imti 55 metų ir 60 metų amžiaus sulaukusių vyrų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę (21,74 + 18,20) : 2 = 19,97 metai. Taigi, laikant, kad A. D. tikėtina gyvenimo trukmė po sutuoktinės I. D. žūties yra apie 20 metų (240 mėn.), jam po sutuoktinės žūties pinigine išraiška padaryta 48 787,20 EUR (240 mėn. x 203,28 EUR) žala. Remiantis 2021-04-07 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA_PZ1E-452, A. D. pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo.

8. Iš viso žuvusiosios I. D. sutuoktinis ir motina pinigine išraiška patyrė 75 620,16 EUR (26 832,96 + 48 787,20) žalą. Pagal pateiktą apskaičiavimą G. T. ir A. D. dėl I. D. žūties padarytą žymiai didesnė žala nei Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus paskirta ir išmokėta 52 890,12 EUR draudimo išmoka.

11. Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje 2019 metais buvo 81,04 metai, tuo tarpu žuvusiosios mama įvykio metu buvo 77 metų amžiaus (gim. 1941 m.), todėl aplinkybė, kad žuvusioji mamai galėtų suteikti 26 445,06 EUR išlaikymą yra mažai tikėtina; pačios žuvusiosios pajamos buvo sąlyginai nedidelės. Vertinant, kad žuvusiosios pajamos per mėnesį siekė 609,84 EUR, neįtikima, kad I. D. 2/3 šių pajamų būtų galėjusi skirti savo mamai bei sutuoktiniui, tuo padidindama jų gaunamas pajamas, tačiau pati likdama tik su 203,28 EUR per mėnesį.

12. Žuvusiosios mamos pajamos per mėnesį viršijo 400 EUR (2021-02-24 G. T. išmokėta 389,61 EUR senatvės pensija bei 28,63 EUR našlių pensija). Taigi pačios nukentėjusiosios pajamos buvo pakankamos save išlaikyti. Tuo tarpu, Ieškovo teigimu, žuvusioji būtų teikusi mamai išlaikymą jos pajamas padidindama iki daugiau nei 600 EUR, o pati per mėnesį savo išlaikymui skirdama vos 203,28 EUR. Tokia pozicija yra neįtikima, juolab įvertinant tai, kad žuvusioji buvo darbingo amžiaus moteris, jos išlaidos per mėnesį natūraliai turėjo būti didesnės – kelionės į darbą, iš darbo išlaidos, išlaidos aprangai, pietums darbe ir pan.

13. Taip pat nurodė, jog Ieškovas nevertina to, kad žuvusiosios pajamos ateityje neišvengiamai būtų sumažėjusios, jai išėjus į senatvės pensiją. Todėl net jeigu ji ir teikė savo artimiesiems išlaikymą, tokio išlaikymo dydis atitinkamai būtų pakitęs atsižvelgiant į žuvusiosios gaunamų pajamų pokytį.

14. Žuvusiosios sutuoktiniui 2026 m. sulaukus pensinio amžiaus, turės būti paskirta našlių pensija, kuri šiuo metu yra 28,63 EUR, o ateityje planuojama, jog didės. Šiomis išmokomis taip pat turi būti mažinamas žuvusiosios sutuoktiniui skaičiuojamas netekto išlaikymo dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (NADPLSDĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

18. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą mėnesį, 46,55 dydžių. Šį įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2019-01-01 d.

19. Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo bazei skaičiuoti dydis buvo 1 136,2 EUR, tai 46,55 dydis sudaro 52 890,11 EUR sumą. Ši vienkartinė išmoka yra fiksuota ir apskaičiuojama nepriklausomai nuo žuvusiosios uždirbamų pajamų. Ieškovas, išmokėjęs vienkartinę draudimo išmoką, patyrė 52 890,12 EUR išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės.

20. Socialinio draudimo įstaiga neturi teisės mokėti tik dalį draudimo išmokos atsižvelgdama į tai, kad draudikas kitos rūšies turtinės žalos atlyginimo klausimą sprendė baudžiamojoje byloje nukentėjusiesiems asmenims. Aplinkybė, kad žuvusiosios sutuoktinis ir žuvusiosios mama nesikreipė į draudimo bendrovę dėl minėtos žalos atlyginimo ar neprašė priteisti jos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nėra pagrindas spręsti, kad tokia žala nebuvo patirta ar, kad jie prarado teisę į tokios žalos atlyginimą. Tokios žalos kompensavimo funkciją atlieka socialinio draudimo įstaigos išmokėta vienkartinė išmoka mirus apdraustajai, todėl žuvusiosios sutuoktiniui ir žuvusiosios motinai, pasikreipus į ieškovą, nebuvo teisinio pagrindo papildomai dėl netektų pajamų kompensavimo pastariesiems kreiptis į draudimo bendrovę.

21. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis draudiko pareigas, kylančias iš draudimo sutarties yra TPVCAPD įstatymas, kurio 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.284 straipsnio 1 dalyje - fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

22. Nagrinėjamoje byloje atsakovo (draudiko) pareiga mokėti nukentėjusiajam draudimo išmoką kyla transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu.

23. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 dienos nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 11 punktą, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas.

24. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad būtent draudikui tenka pareiga nustatyti visas aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, ir nustatyti žalos dydį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas yra tas pagrindinis subjektas, kuriam reiškiami visi reikalavimai dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Pagal teisinį reguliavimą, būtent draudikui ir tenka pareiga apskaičiuojant žalos dydį atsižvelgti į nukentėjusio asmens gautas pajamas, socialinio draudimo išmokas. Nustatytas socialinio draudimo išmokos apskaičiavimo reguliavimas leidžia draudikui įvertinti galimą socialinio draudimo išmokos dydį ir jos mokėjimą.

25. Atsakovė dėl šios žalos atlyginimo dalies, žalos administravimo neatliko, ieškovo pagal teisės aktus išmokėtos socialinio draudimo išmokos, kaip žalos atlyginimo nėra padengęs.

27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu žuvusiosios grynosios pajamos sudarė 609,84 EUR. Ieškovo duomenimis žuvusiosios sutuoktinis (gimęs 1961 m.) pajamų neturėjo. Žuvusiosios motina buvo sulaukusi pensinio amžiaus. Pagal kasacinio teismo praktiką asmenys, sulaukę pensinio amžiaus, yra pripažįstami nedarbingais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

28. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes daro išvada, kad tiek žuvusiosios sutuoktinis, tiek žuvusiosios motina turėjo turtinio pobūdžio teisę gauti išlaikymą iš žuvusiosios.

29. Vertinant atsakovės nurodytą aplinkybę jog žuvusiosios motinos gaunamos pajamos 2021-02-24 d. duomenimis siekė 400 EUR ir jos buvo pakankamos save išlaikyti, teismas šioje dalyje atsakovės argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes nurodyta 400 EUR piniginė suma 2021-02-24 d. duomenimis neturi teisinės reikšmės. Žuvusioji motinai paramą teikė iki 2019-01-13 d. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

30. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-906/2020 (3 psl.) nurodyta, kad apklaustas I. D. sūnus nurodė, kad „mama ir močiutė buvo kaip geriausios draugės, jos pagyvendavo viena pas kitą, jos buvo neišskiriamos. <...> jos pensija 330 eurų, mama padėdavo finansiškai, produktus pirkdavo“.

31. Aplinkybė, kad žuvusiosios atlyginimas sudarė 609,84 EUR , tai nereiškia, kad dėl šios aplinkybės jos nedarbinga motina neteko teisės į išlaikymą. Teismo vertinimu žuvusiosios teiktas išlaikymas (paramą) teikiama įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje, kuri be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

32. Teismas, vertindamas kokioje apimtyje socialinio draudimo įstaigos išmokėta suma yra skirta žuvusiosios sutuoktiniui ir žuvusiosios motinai realiai patirtai žalai kompesnuoti, remiasi NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas, todėl nagrinėjamu atveju daro išvada, jog ieškovo, kaip socialinio draudimo įstaigos išmokėta išmokos suma turi būti priteista iš atsakovės atitinkanti žuvusiosios sutuoktinio ir žuvusiosios motinai dėl nelaimingo atsitikimo negautų pajamų sumą.

33. Atsižvelgdamas į tai, kad žuvusiosios grynosios pajamos buvo 609,84 EUR per mėnesį, kurias padalinus iš 3 gaunama vienam asmeniui tenkanti 203,28 EUR suma. Tokia išmoka kas mėnesį žuvusiosios sutuoktiniui priklausytų iki žuvusiosios pensinio amžiaus, t.y. iki 2030-04-25 d., kas nagrinėjamu atveju sudarytu 135 mėn x 203,28 EUR = 27442,28 EUR.

34. Atsakovė šioje dalyje nurodė, jog žuvusiosios sutuoktiniui 2026 m. sulaukus pensinio amžiaus, turės būti paskirta našlių pensija, kuri šiuo metu yra 28,63 EUR, o ateityje planuojama, jog didės, dėl to mano, jog šiomis išmokomis turi būti mažinamas žuvusiosios sutuoktiniui skaičiuojamas netekto išlaikymo dydis.

35. Teismas, vertindamas šią aplinkybę daro išvada, jog žuvusiosios sutuoktinis našliu tapo dėl neteisėtų autoįvykio kaltininko veiksmų, kurio vairuojamas automobilis buvo draustas atsakovės ADB „Gjensidige“ privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu. Našlių pensija skiriama mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu sutuoktiniui ir ji mokama ne atsakovės, o ieškovės lėšomis. Teismo vertinimu, nustatant priteistinos žalos dydį, atsakovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo minėtos žalos dydžiui mažinti, kaip neatitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

36. Nustatant žuvusiosios motinai negautu pajamų dydį, teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Statistikos departamento duomenis, kad 2019 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 81,04 metai, dukters žūties metu žuvusiosios motina buvo sulaukusi 77 metų ir 1 mėnesio amžiaus (gimusi 1941-11-30), todėl žuvusiosios motinai skaičiuotina 10 367,28 EUR suma (51 mėn. x 203,28 EUR=10367,28 EUR).

37. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

38. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusi draudiką). Ši norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu, t.y. kiek socialinio draudimo išmoka apima nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos turtinės žalos atlyginimą.

39. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad iš viso dėl 2019 metų sausio 14 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pripažinto draudžiamuoju įvykiu žuvusiosios I. D. sutuoktinis ir motina patyrė bendrą 37809,56 EUR (27442,28+10367,28 = 37809,56) negautų pajamų žalą. Teismo vertinimu nagrinėjamoje dalyje yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios ieškovui žalos, kurią privalo atlyginti atsakovė.

40. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, CPK 259- 260,268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 1100557869) 37 809,56 EUR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (juridinio asmens kodas 193180814) žalos atlyginimą ir 792 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši 792 EUR suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.