Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui E. M. (toliau – atsakovas) dėl žalos padarytos gamtai priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 21 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista: 3460,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3460,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo priteistas 39 Eur žyminis mokestis ir 1,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.

3. Atsakovas 2020-11-09 pateikė prieštaravimus dėl 2020-10-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravime nurodė, kad neneigia fakto, jog šių metų sausio mėnesį karstinėje įgriuvoje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. valstybiniame žemės ūkio paskirties žemės sklype - ne miškų ūkio paskirties žemėje, neturėdamas leidimo nupjovė 7 medžius: 5 gluosnius ir 2 uosius. Už šį pažeidimą buvo nubaustas 60 Eur dydžio bauda pagal administracinių nusižengimų kodekso 281 str. 1 d. ir šią baudą sumokėjo. Tačiau šį pažeidimą jis padarė neatsargiai, nes nepažiūrėjo, kad 2014-02-07 jam (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams yra terminuoto galiojimo ir galiojo tik 1 metus laiko. Medžius išpjovė, nes jie kliuvo dirbant traktoriumi aplink smegduobę esantį žemės sklypą. Jis nesutinka su padarytos žalos gamtai apskaičiavimu. Jo manymu, skaičiavimas buvo atliktas neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, todėl ieškovas nenurodė ir neįrodė visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netyrė iškirstų medžių kokybės, todėl nenustatė tikrojo žalos dydžio. Ieškovas nepagrįstai paskaičiuotą žalą didino tris kartus. Valstybinis žemės sklypas, kuriame auga nupjauti medžiai yra žemės ūkio paskirties. Todėl skaičiuojant žalą už nupjautus medžius žalos dydis tris kartus nedidinamas. Teismas preliminariu sprendimu, priteisdamas visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netyrė iškirstų medžių kokybės ir nenustatė tikrojo žalos dydžio. Pažymėjo, jog jis yra smulkus ūkininkas, vykdo žemės ūkio veiklą. Per 2019 metus iš žemės ūkio veiklos gavo 9956,43 Eur pajamų, o tai sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Tai lėšos būtinos ūkio reikmėms (kurui, technikos išlaikymui, trąšoms) ir jo pragyvenimui. Ieškovo prašoma priteisti 3460,16 Eur žala sudaro trečdalį jo metinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, jog: buvo gavęs medžių kirtimui reikalingą leidimą, tačiau juo nepasinaudojo leidime nurodytu metu, į jo turtinę padėtį, jog yra smulkus ūkininkas, jo metinės pajamos nėra didelės, nupjautų medžių būklę (medžiai išpuvusiu viduriu), teismo prašo padarytą žalą gamtai sumažinti iki 300 Eur. Prašo teismo 2020-10-21 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų preliminarų sprendimą pakeisti, ieškovui priteisti iš atsakovo 300 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas tenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

5. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko paaiškindamas, kad jo žemė ribojasi su krūmais ir trukdė dirbti žemę, todėl 2014 m. jis buvo gavęs leidimą juos kirsti, tačiau jis galiojo tik vienerius metus, o to jis per tą laiką nepadarė. Pripažįsta, kad jis iškirto nurodytus medžius vėliau, taip pat sutinka ir su jų kiekiu, tačiau nukirsti medžiai nebuvo geri, jie buvo pasvirę, todėl, jo nuomone, žala jų iškirtimu gamtai nebuvo tokia padaryta. Prašo ją mažinti, nes yra smulkus ūkininkas, jo metinės pajamos nėra didelės, todėl prašo ją mažinti iki 300 eurų, nes tokios didelės sumos iš karto neturėtų jokios galimybės sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Priimtinas galutinis sprendimas. Priimtas preliminarus sprendimas keistinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paties atsakovo paaiškinimų teisme nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2020 m. gegužės 15 d. neplaninio patikrinimo metu (dėl nukirstų medžių) smegduobėje, esančioje (duomenys neskelbtini) raj., nustatė, kad atsakovas E. M., neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, 2020 m. sausio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) k., karstinėje įgriuvoje valstybiniame žemės ūkio paskirties sklype – ne miškų ūkio paskirties žemėje savavališkai nupjovė saugotinus medžius – penkis gluosnius (skersmuo 30, 31, 41, 45,5 ir 55 cm) ir du uosius (skersmuo 32,5 ir 38,5 cm), kurie priklauso (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijai ir (duomenys neskelbtini) draustiniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 su vėlesniais pakeitimais „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 7.1 punktu, du uosiai ir penki gluosniai, augę minėtu adresu, yra priskiriami saugotiniems medžiams, todėl jiems šalinti buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės išduotas leidimas, kuris nebuvo išduotas.

7. Dėl šio neteisėto veiksmo atsakovas E. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2023-2020 atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

8. Atsakovas savo neteisėta veika padarė žalą aplinkai, nes neteisėtai nupjovė du uosius ir penkis gluosnius, kurie yra didesnio kaip 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje ir yra priskiriami saugotiniems medžiams. Ieškovas žalą aplinkai 2020-11-18 perskaičiavo, vadovaujantis Metodikos 22 punktu, kuris numato, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnis, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 (toliau - Įsakymas) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2 p., ir 1 priedas. Nors atsakovas prieštaravime nurodo, kad nukirsdamas medžius viso jis žalą padarė 1033,50 Eur sumai, pateikdamas skaičiavimą: gluosniai: 202,5 cm x 3 Eur=607,5 Eur, paprastieji uosiai: 71 cm x 6 Eur=426 Eur, todėl viso 1033,50 Eur. Tačiau atsakovo sužaloti želdiniai (5 gluosniai ir 2 uosiai) patenka į Įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sąrašo I-ą ir III-ą grupes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „D. Ž. atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių (toliau - Įkainiai) 1 priedas numato, kad pagal Lietuvoje augančių medžių sąrašą pagal grupes, gluosniai yra priskiriami I grupei, uosiai paprastieji priskiriami III grupei. Įkainių 2 punkte nustatyti medžių atkuriamosios vertės įkainiai (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme), atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas). I grupei priskirtų medžių kaina yra 3 eurai ( Įkainių 2.1 punktas), III grupei priskirtų medžių kaina yra 9 eurai (Įkainių 2.3 punktas) už kiekvieną nupjauto kamieno skersmens centimetrą: gluosniai: 202,5 cm x 3 Eur= 607,50 Eur, uosiai: 71 cm x 9= 639 Eur. Todėl atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai (kraštovaizdžiui) padaryta žala sudaro 1246,50 Eur.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnyje yra apibrėžtos želdynų naudotojų pareigos, kur nustatyta, kad želdynų naudotojai privalo racionaliai naudoti ir saugoti želdynus ir jų aplinką, atlyginti neteisėtais veiksmais želdynams ir jų aplinkai padarytą žalą. Tačiau atsakovas gera valia per nurodytą terminą žalos aplinkai neatlygino.

10. Atsakovas prašo teismo padarytą žalą gamtai sumažinti iki 300 Eur, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, jog yra (duomenys neskelbtini), jo metinės pajamos nėra didelės, į nupjautų medžių būklę (medžiai išpuvusiu viduriu), į tai, kad jis buvo gavęs medžių kirtimui reikalingą leidimą, tačiau juo nepasinaudojo leidime nurodytu metu.

11. Teismui suteikta teisė mažinti priteistinos iš atsakovo atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Atsakovas teigdamas, kad pažeidimą padarė neatsargiai, neapsižiūrėjęs iškirto medžius, teismui pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2014 m. vasario 7 d. atsakovui išduotą leidimą saugotinų medžių kirtimui, kuris leido atsakovui šalinti medžius (duomenys neskelbtini). Tačiau leidimas galiojo tik vieneriems metams, t. y. iki 2015 m. vasario 7 d., todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovas atliko tyčinius veiksmus (nors ir nesiekė tiesiogiai padaryti žalos, bet saugotinų medžių kirtimas be leidimo rodo jo tyčią), todėl nors ir jo turtinė padėtis būtų sunki, atlygintinos žalos dydžio mažinti negalima. Tokios praktikos laikosi ir Panevėžio apygardos teismas (2013-01-24 sprendimas civilinėje byloje Nr.2A-84-280/2013, 2016-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-298-544/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pateikė teismui duomenis tik apie 2019 m. gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos, tačiau nepateikė jokių kitų duomenų (apie turimą nekilnojamąjį ir registruotą kilnojamąjį turtą, turimas lėšas bankuose), iš kurių būtų galima spręsti, ar jo turtinė padėtis yra iš tiesų sunki. CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

12. Byloje atsakovo padarytos žalos aplinkai paskaičiuotas dydis sudaro 1246,50 Eur. Atsakovas gera valia aplinkai padarytos žalos neatlygino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1246,50 Eur padarytos žalos atlyginimo (CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).

13. Remiantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14. CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Kadangi ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir teismui priėmus preliminarų sprendimą, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, sumažindamas žalos dydį, todėl žyminis mokestis, mokėtinas valstybei, perskaičiuotinas. Preliminariu sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 39 Eur žyminis mokestis už ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą (3460,16 Eur), galutiniu teismo sprendimu iš atsakovo priteistinas 1246,50 Eur žalos atlyginimas, todėl žyminio mokesčio išlaidos perskaičiuotinos ir iš atsakovo valstybės naudai priteista 28 Eur žyminio mokesčio ir 1,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 21 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1246,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų, 50 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1246,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas Vilnius, Smolensko g. 15, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), L. B., AB, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 1,86 Eur (vieno euro 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660).

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.