Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3134-1011/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-3134-1011/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12124-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
V. G., BK
Nukentėjusysis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3134-1011/2019Proceso Nr. 1-01-1-12124-2019-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam V. G.,nukentėjusiajam T. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2017-04-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidedant 2 metams ir įpareigojant nuteistąjį per bausmes vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas BK 284 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,48 prom. girtumas) 2019-03-24 apie 15.40 val. neteisėtai be savininko leidimo užėjo į S. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), po ko išprašytas T. G. iš buto, (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims be jokios priežasties apipylė T. G. veidą ir striukę alumi, norėdamas pabėgti, pargriuvo ant žemės, koja spyrė pasilenkusiam T. G. į veidą, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam T. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo smakro kairėje pusėje, krūtinėje, kairiame petyje.

Tokiais veiksmais V. G. padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu V. G. savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju neturėjo jokių neteisėtų ketinimų, vogti ar kt. Nurodo, kad ant nukentėjusiojo buto durų buvo angliškas užrašas „Make me day“, kuris verčiasi „padaryk mano dieną“. Tos duris atrodė visiškai kitaip nei paprasto buto, nes buvo stiklinės-plastikinės, atidarytos. Todėl tiesiog iš smalsumo priėjo prie durų manydamas, kad čia parduotuvė, tačiau nespėjo užeiti į vidų, nes pasirodė nukentėjusysis T. G. ir puolė ant jo rėkti, reikalauti pasitraukti nuo jo namų. Mano, kad tokią nukentėjusiojo reakciją iššaukė galimai tai, kad jis buvo negražiai apsirengęs, su sportiniu kostiumu, gal dėl to žmogus išsigando. Be to, su juo (kaltinamuoju) buvo ir kiti asmenys – V. B. ir dar du, kurių nepažįsta. Nukentėjusysis klausė jo „ką tu čia darai“, prašė išeiti iš jo teritorijos. Tada šis jam atsakė, kad „stoviu ant laiptukų, kokia tai tavo teritorija“. Žodis po žodžio ir jis nulipo nuo laiptukų. T. G. ėjo paskui jį, išbėgo moteris, pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Pasakiau jai tegu kviečia, nes aš nieko nepadariau, kad kviestų man policiją. Tada išbėgo dar vienas asmuo, vyras. Žodis po žodžio, provokuojamas jis pasakė nukentėjusiajam, kad apipils jį alumi, į ką tas atsakė – „pilk“. Ilgai negalvodamas pylė jam alaus į veidą ir leidosi bėgti, kad negautų. Bėgant T. G. bėgdamas iš paskos pakišo koją, todėl jis krito mašinos, nulaužė veidrodėlį, įsinarino dešinės rankos patį. Kadangi T. G. lenkėsi prie jo gulinčio ir neaišku ko, spardė jį kojomis, ar pataikė į veidą nepamena. T. G. atsitraukus, atsistojo, tuo metu atvyko policija. Nesupranta, ko T. G. sekė jį lauke, o ne užsidaręs durų pasiliko namuose. Kita vertus, mano kad dėl konflikto nukentėjo ir jisai, nes griūdamas susižalojo petį, tačiau pakalbėjęs su tyrėja pareiškimo nerašė.

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei apklausus nukentėjusįjį, kaltinamasis patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu jis buvo išgėręs, visų aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau matyti visgi buvo užėjęs į nukentėjusiojo butą, kaip ir buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, t. y. praėjus mažiau laiko nuo įvykio ir geriau pamenant visas aplinkybes. Todėl su šia, kaltinimuose nurodyta aplinkybe, sutinka. Tvirtina, kad dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, nes turėdamas lygtinį teistumą pasielgė labai neatsakingai, šiuo metu dirba, uždirba gerai, su civiliniu ieškiniu sutinka. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. G. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkėsi, nešiojo daiktus. Nešdamas dėžę koridoriuje veidas į veidu buto koridoriuje susidūrė su kaltinamuoju (V. G.), kuris jau buvo užėjęs į butą, stovėjo per kelis metrus nuo buto durų, todėl jo paklausė „ką tu čia darai?“, o tas atsakė – „kur noriu ten ir vaikštau“. Tada jis V. G. paprašė išeiti, tačiau šis tai padaryti atsisakė bei atšovė – „ką aš negaliu čia būti“. Kaltinamajam jis paaiškino, kad čia ne muziejus ir, padėjęs neštą dėžę, savo kūnu dengdamas išstūmė lauką. Ten kieme pamatė stovinčius tris kaltinamojo draugus, kuriems pasakė, kad taipogi pasakė, kad pasitrauktų nuo buto. Su V. G. atsitraukė kelis metrus nuo buto, apsižodžiavo ir tada kaltinamasis šliukštelėjo į veidą alaus iš butelio, kurį gėrė. Tada kaltinamąjį pradėjo vytis, dėl to, jog buvo apipiltas, buvo kiek prisimerkęs. Pamatė, kad kaltinamasis pabėgęs kelis metrus nugriuvo, nors tiksliai dėl ko nugriuvo, o ir pačio griuvimo momento nematė, nes akys buvo užpiltos alumi; matomai griuvo užkliuvęs už greta stovėjusios mašinos, nes jos veidrodėlis buvo nulaužtas, o pats girtas. Nukentėjusiajam prisiartinus prie gulinčio kaltinamojo, bandant jį sulaikyti ir pasilenkus, šis pradėjo spardyti ir įspyrė į veidą. Po to, atsikėlus V. G. nuo žemės dar su juo apsistumdė. Pamatęs, kad jo tėvas susikibęs su kitu šalia buvusiu kaltinamojo draugų, atplėšė jį nuo tėvo ir pasakė, kad visi pasišalintų. Žmona pasakė, kad iškvietė policiją. Tada kaltinamojo draugas pasiėmė iš kažkur didžiausią pagalį. Tai pamatęs, jis liepė tėvui ir žmonai greičiau eiti į butą. Tada greitai policija atvažiavo, o jos pareigūnai galimai matė dalį konflikto, nes jiems jokių klausimų nekilo.

2019-03-25 Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. G. paaiškino, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. Yra teistas vieną kartą, psichinėmis ligomis nesirgęs, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkotinių priemonių nevartoja. Dėl įtarime minimų aplinkybių taip pat paaiškino, kad V. V. jis pažįsta, su juo tą dieną, kai buvo sulaikytas, ėjo (duomenys neskelbtini). Tame name jis pastebėjo stiklines duris, kurios ji sudomino ir jis norėjo užeiti. Kai jis tik užėjo, ji užsipuolė kažkoks nepažįstamas vyras, reikalavo išeiti, su juo kilo žodinis konfliktas, išėjo dar vienas vyras ir moteris, pasakė, kad iškvies policiją, jis atsakė, kad kviestų ir tada nesusivaldęs apipylė jaunesnį vyrą alumi, kurį turėjo su savimi, po ko tas vyras pakišdamas koją jį pargriovė, jis nugriuvo ant šalia stovėjusio automobilio ir išsinarino petį, po to tas vyras dar jį spardė, jis gindamasis taip pat dar kažkam spyrė. Kur buvo jo draugas V. V. jis nematė, bet po to, kai jis atsistojo, pamatė savo draugą V. ir jie jau nusprendė eiti, tačiau netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė (b.1. 114).

2019-10-02 apklaustas įtariamuoju V. G. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad laikosi savo parodymų, duotų 2019-03-25, todėl smulkiai jų nekartos, tik trumpai paaiškins, kad įtarime nurodytu laiku būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) užėjo į patalpą su stiklinėmis durimis pirmame aukšte, kur jį užsipuolė nepažįstamas vyras reikalaudamas išeiti, pagrasino, kad kvies policiją, atsakė, kad kviestų, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko jis atbulas išėjo į lauką, tas vyras paskui jį išėjo, jam pasakė, kad apipils alumi ir nesusivaldęs apipylė tą vyrą alumi, po ko supratęs, kad pasielgė netinkamai, nusprendė pabėgti, tas vyras jį pasivijo, jie susistumdė, jis nugriuvo ant šalia stovėjusio automobilio ir tam vyrui dar spyrė. Po to į lauką išėjo dar vyresnis vyras ir moteris, jų atžvilgiu nieko nepadarė. Taip pat dar nori papildyti, kad įvykio metu buvo su V. V., ką jis veikė, kai jis konfliktavo su minėtu vyru, neatkreipė dėmesio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, prašo bylą nagrinėti sutrumpinta tvarka (b. l. 121).

2019-03-24 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. G. parodė, kad jis šiandien (2019‑03-24) kartu su žmona R. G. gim. (duomenys neskelbtini), atvyko pas jo tėvą adresu (duomenys neskelbtini). Dienos metu jie tvarkėsi bute, vaikščiojo iš buto į lauką ir atgal, todėl buto durų nerakino, tačiau jos buvo uždarytos. Apie 15.40 val. būdamas bute pastebėjo, kad į butą užėjo jam nepažįstamas neblaivus asmuo, kuriam jis pasakė ką čia veiki, pastarasis atsakė, kad ką jis negali čia pažiūrėti, pasakė, kad čia ne muziejus ir jį išprašė iš buto, asmuo buvo labai agresyviai nusiteikęs, todėl jis kartu su asmeniu iš buto pasakė žmonai, kad kviestų policiją. Tik išėjus iš buto į kiemą asmuo, kuris buvo bute, rankoje turėtu alaus buteliu apipylė jam veidą, striukę ir pradėjo iškart bėgti, apsisukęs užkliuvo už šalia stovėjusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir parkrito ant žemės, jis priėjęs prie jo pasilenkė ir pajuto kaip asmuo gulėdamas spyrė koja į kairę veido pusę, jis gindamasis jam sudavė ir atsisukęs pamatė, kad paskui jį į lauką išėjusį tėvą S. G. tampė kitas vaikinas, buvęs su jį puolusiu asmeniu. Pribėgo prie tėvo ir stumdžiusį asmenį nutempė nuo tėvo ir parvertė, asmuo buvo labai neblaivus. Tuomet jie su tėvu nuėjo namo, kad nekiltų didesnis konfliktas, kadangi jų buvo dar keletas asmenų. Pamačius, kad tėvą puolęs asmuo pasiėmęs lentą ėjo link jų, jie nenorėdami didesnio konflikto ėjo į butą, tačiau jį sulaikė jo kompanijoje buvę kiti asmenys. Netrukus po to atvyko policija. Šalia juos puolusių asmenų buvo dar keletas vaikinų ir mergina, kurie nieko nedarė, jų nepuolė. Kodėl asmuo užėjo į tėvo butą jis nežino, jis buvo su juodais treningais ir geltonomis juostelėmis, šviesių trumpų plaukų, apie 180 cm. ūgio. Tėvą puolęs asmuo buvo mažesnis, lyg pilkais treningais buvo apsirengęs, daugiau požymių neįsidėmėjo. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b.1. 22–23).

2019-10-07 papildomos apklausos metu T. G. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų norėtų pridurti ir juos papildyti, kad 2019-03-24 apie 15.40 val. kai į jo tėvo butą adresu (duomenys neskelbtini), užėjo nepažįstamas vyras, buvo jo tėvas S. G. ir R. G., tačiau jie buvo bute toliau, o jis tuo momentu ėjo link durų ir iškart pamatė anksčiau apklausoje minėtą neblaivų asmenį, kuriam jis liepė eiti sau, kadangi nesuprato ko jis čia eina, tačiau tas asmuo pradėjo agresyviai elgtis, pasakė ar jis negali čia pažiūrėti, į ką jis jam atsakė, kad čia ne muziejus ir norėdamas jį išvaryti, per atstumą stūmė jį savo korpusu, jis tuo metu ėjo atbulas ir iškart išėjus į lauką, šliukštelėjo ant jo alumi (su savimi turėjo plastikinį butelį), po ko norėdamas pabėgti staigiai apsisuko, bet užkliuvo už šalia stovėjusio automobilio ir nugriuvo. Jis pripuolė prie jo gulinčio, nes nežinojo ką jis dar gali padaryti, bet jis jam koja spyrė vieną kartą į veidą, po to dar kažkur. Tada dar buvo kažkoks pasistumdymas, tačiau išgirdo kažkokius šūksnius ir atsisukęs pamatė, kad kieme yra išėjęs jo tėvas ir jį tampo kažkoks kitas vaikinas. Jis tą kitą vaikiną atitraukė nuo tėvo, tačiau jis nebuvo labai agresyvus, daugiau nesikabinėjo. Norėjo pasakyti, kad kieme tuo metu stovėjo dar kažkoks vaikinas ir mergina, suprato, kad čia tų dviejų vaikinų pažįstami, tačiau šie asmenys nieko nedarė, po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai ta mergina šaukė, kad čia jie sumušė tuos vaikinus. Nori pasakyti, kad dėl sužalojimo jam graužė akis, taip pat skaudėjo skruostikaulį, tą pačią dieną važiavo į Lazdynų ligoninę ir į Žalgirio ligoninę. Jam yra padaryta fizinė ir moralinė žala, tačiau civilinio ieškinio byloje nereikš (b. 1. 28).

2019-03-24 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad ji šiandien (2019-03-24) su vyru T. atvyko pas uošvį adresu (duomenys neskelbtini), jie dienos metu tvarkėsi, todėl iš buto į kiemą ėjo dažnai, buto durų nerakindavo, tačiau jos visą laiką buvo uždarytos. Apie 15.40 val. ji buvo bute ir pamatė, kad bute yra nepažįstamas asmuo, kurio vyras paklausė, ką čia veikia, o vyras rusiškai pradėjo keiktis, sakydamas ką jis negali čia būti, vyras tuomet asmenį išprašė iš buto, o jai pasakė, kad kviesk policiją, ji sakė, kad kviečia policija, perspėjo jį, tačiau vaidino, iš tikrųjų nekvietė dar. Matė, kaip vyras su juo išeina iš buto ir lauke tas asmuo apipylė vyrą turėtu buteliu alaus, tuomet ji kvietė policiją. T. pasakė jai eiti į butą ir ji nuėjusi į butą buvo ten, išėjusi matė kaip jos vyras ant žemės su bute buvusiu asmeniu grumiasi, o prie uošvio yra žemesnis asmuo ir jie stumdosi, tada jos vyras pribėgo prie tėvo ir žemesnį asmenį nustūmė nuo tėvo, vyras ir uošvis ėjo link buto norėdami išvengti konflikto, kuris kilo nežino kodėl, be jokios priežasties jos vyras su uošviu buvo užpulti nepažįstamų asmenų, kurie matėsi, kad yra neblaivūs. Nuėjus į butą matė, kaip žemesnis asmuo paėmęs kažkokį didelį pagalį artėjo link buto ir rėkė kažką kaip pasiutęs, tuomet jo draugai buvę lauke sustabdė jį. Netrukus atvyko policija ir sulaikė abu asmenis kurie puolė jos vyrą ir uošvį, į butą buvo užėjęs aukštesnis vaikinas, spuoguotu veidu, o žemesnis vaikinas puolė jos uošvį. Jai jokia žala nepadaryta (b. 1. 45).

2019-03-24 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), šiandien (2019-03-24) pas jį atvyko sūnus T. su marčia R., kurie jam padėjo namuose tvarkytis, jie visi nešiojo įvairius daiktus iš namų į kiemą ir vaikščiodami nerakindavo durų, tačiau jas visada uždarydavo. Apie 15.40 val. buvo bute ir išgirdo, kad vyksta kažkoks konfliktas ir ėjo pažiūrėti. Namuose nieko nebuvo išėjo iš namų į kiemą ir pastebėjo, kad sūnus su kažkokiu asmeniu grumiasi, o jis kitam vaikinui stovėjusiam šalia pasakė, kad eitų iš čia arba iškvies policiją, tuomet vaikinas pradėjo sakyti, ką čia tėvai aiškini ir norėjo jį apipilti alumi, tačiau jis nustūmė butelį ir jam apipilti jo nepavyko, vėl bandė eiti vaikinas prie jo, stvėrė jam už drabužių, tampė, priėjo sūnus nustūmė tą vaikiną ir jie su sūnumi ir marčia nuėjo link namų, kur sulaukė policijos. Asmenys kurie juos puolė buvo labai agresyvūs. Atvykusi policija sulaikė asmenis kurie puolė juos. Jam žala nepadaryta.

2019-09-25 papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad norėtų pridurti, kad kaip ir minėjo savo pirminėje apklausoje, su sūnumi ir marčia tvarkėsi jo bute adresu (duomenys neskelbtini), nešiojo daiktus į lauką. Butas yra pirmame aukšte, įėjimo į jo butą durys yra stiklinės, nes ten anksčiau buvo ofisas. Vienu momentu, kai jis buvo bute, jo sūnus su marčia buvo kieme, kai jis išgirdo, kad lauke vyksta kažkoks konfliktas, todėl išėjo pažiūrėti. Pamatė, kad jo sūnus stumdėsi, po to susigrūmė su kažkokiu aukštu vaikinu, konkrečiai kaip vyko grumtynės pasakyti negali, kadangi gerai neįsidėmėjo, atkreipė dėmesį, kad šalia stovėjo kitas vaikinas, kuris buvo žemesnis, jis tiesiog stovėjo, jo neužsipuolė, tiesiog jis jį pamatęs suprato, kad tai gali būti to vaikino, su kuriuo grūmėsi jo sūnus, bendrininkas, todėl jam pasakė, kad kvies policiją, tada tas antrasis vaikinas į jį sureagavo, pasakė jam aukštesniu tonu, kad ką čia aiškina ir bandė apipilti jį alumi, kadangi rankoje turėjo plastikinį butelį, greičiausiai su alumi. Tačiau jis nustūmė jo ranką, kurioje jis turėjo alų, gavosi taip, kad jis pats apsipylė alumi ir tas plastikinis butelis iškrito jam iš rankos. Tada matė, kad tas vaikinas supyko, pripuolė prie jo ir pradėjo rankomis mosikuotis, tampyti jį už drabužių. Nepasakys, kad tas vaikinas buvo labai agresyvus, jis greičiau spontaniškai ar iš pykčio pradėjo tąsyti jį už drabužių, tačiau netrukus prie jo prišoko jo sūnus ir patraukė tą vaikiną nuo jo. Po to, kai tas aukštesnis vaikinas jo sūnaus buvo atstumtas toliau, tačiau jis vis nerimo, kažkur susirado ilgą medinį kuolą ir pribėgęs mosikavosi, jam atrodo tuo kuolu apgadino ir kieme stovėjusį automobilį. Jo sūnus vis tą aukštesnį vaikiną nuvydavo, tačiau jis vis sugrįždavo, o tas antrasis vaikinas, kuris jį tąsė, stovėjo vienoje vietoje ramiai ir daugiau nereiškė jokios agresijos. Taip pat nori pasakyti, kai jis išėjo į lauką jis pamatė, kad netoliese dar stovėjo ir daugiau asmenų, matė dar vieną vaikiną ir merginą, suprato, kad tai jų pažįstami, mergina kažką šaukė, kad neva jie muša jos draugus. Taip pat dar nori patikslinti, kad kai tie du vaikinai užėjo į jo butą, jam atrodo bute buvo tik jo sūnus ir marti, jis tuo metu greičiausiai buvo lauke. Tam vaikinui, kuris jį norėjo apipilti alumi ir tąsė už drabužių, jis pretenzijų neturi, jis jo neužsipuolė, jam fizinė ir moralinė žala nepadaryta. Kaip buvo sužalotas jo sūnus konkrečiai nematė, tik po to pamatė, kad sužalota jo akis, dėl ko jis važiavo į ligoninę (b.1. 49, 52).

2019-09-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi automobiliu BMW, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilį visą laiką stato prie atėjo ir į duris paskambino kaimynė, pasakė, kad kieme yra policija, kad kieme ką tik įvyko grumtynės, kurių metu buvo apgadintas jos automobilis. Ji nusileido į kiemą, buvo policijos pareigūnai, pasakė, kad ji nusifotografuotų savo automobilio apgadinimus ir ateitų į komisariatą rašyti pareiškimo. Ji pamatė, kad buvo nulaužtas kairės pusės veidrodėlis, po to jai dar parodė, kad aplamdytas kapotas, sparnai. Po kelių dienų, t. y. 2019-03-27 ji nuvažiavo į servisą ir pasidarė sąmatą kiek kainuotų visi remonto darbai. Dėl paties įvykio gali pasakyti, kad nieko nematė kaip viskas įvyko, asmenis, kurie galima, kurie galimai įvykdė nusikalstamą veiką vėliau mate komisariate, kai ėjo rašyti pareiškimo, iš jų kalbų suprato, kad tai tie patys, kurie sulaikyti dėl šios nusikalstamos veikos (b. 1. 56).

2019-09-18 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad jis pažįsta V. V., jis yra bendras ir jo draugės A. R. pažįstamas. 2019-03-24 dienos metu, kelinta buvo valanda neatsimena, jis susitarė susitikti su A., po ko jie turėjo susitikti su V., turėjo eiti pas ji į bendrabutį, kokiu adresu nežino, V. pats juos turėjo nusivesti. Kad V. bus su draugu jis nežinojo. (Duomenys neskelbtini) esančioje stotelėje jis susitiko su A. ir jie ėjo (duomenys neskelbtini) susitikti su V., kai prie vieno namo pamatė, kad du asmenys – jaunesnis ir vyresnis vyrai muša vaikiną, jam nepažįstamą, abu smūgiuoja tam vaikinui rankomis, kiek tiksliai smūgių sudavė nepasakė, bet bendrai ne mažiau 10 kartų, po to jaunesnis vyras pamatė kaip koja spyrė tam vaikinui per kojas iš šis nugriuvo, po to kaip viskas vyko jau neatsimena. Jie su A. stovėjo ir vienu momentu neatsimena iš kur priėjo V. ir tas vaikinas, kuris buvo mušamas. Tada jis suprato, kad tas vaikinas yra V. draugas. Abu vaikinai buvo neblaivūs, bet V. buvo labai girtas, jis jam nieko paaiškinti negalėjo. Tie vyrai, kurie mušė V. draugą, nuėjo į vieną pusę, o jie nuėjome į kitą pusę, nes ėjo pas V. į bendrabutį. Tačiau paėjus gal tik porą metrų privažiavo policijos pareigūnai, po to priėjo tie vyrai, kurie mušė V. draugą, ką jie sakė jis neatsimena, tačiau V. ir jo draugą sulaikė. Nori pasakyti, kad dėl V. veiksmų nieko paaiškinti negali, nematė, ką jis darė, kad vėliau buvo sulaikytas, o dėl jo draugo gali pasakyti, kad matė tik, kad jį tie du vyrai mušė, o kad jis pats ką muštų nematė (b. l. 66).

2019-09-24 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2019-03-24 dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu S. B., apie 15.46 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į pranešėjos butą įsiveržė du nepažįstami asmenys, lauke įvyko muštynės tarp tų vyrų ir pranešėjos vyro, bei šio tėvo. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo maždaug 7 konfliktuojančius asmenis, kurie stumdėsi ir rėkavo, konkrečiai, kad kas kam smogtu ar pastumtu jis nematė. Į juos kreipėsi R. G., kuri paaiškino, kad ji buvo namuose su vyru T. G. ir jo tėvu S. G., kai į butą įsiveržė du asmenys, pradėjo mušti T. G. ir apipylė jį alumi. T. G. veide matėsi kraujosruva po kaire akimi. Muštynės iš buto persikėlė į gatvę. Du asmenys, kuriuos nurodė pareiškėjai, buvo kieme, nustatė, kad vienas buvo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kitas V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais dar buvo A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. S. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pastarųjų teigimu sulaikytieji asmenys yra jų draugai ir jie nieko nepadarė, o atvirkščiai jie buvo užpulti T. G. Būnant įvykio vietoje, pastebėjo, kad nulaužtas šalia gatvėje stovėjusio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, subraižytas variklio dangtis, priekinės kairės pusės durelės, automobilis apipiltas alumi. VPK OVS informavo šio automobilio savininką apie apgadinimą ir nukreipė į 2 PK. Sulaikytieji V. V. ir V. G. elgėsi agresyviai, matėsi, kad buvo išgėrę, todėl buvo panaudoti antrankiai, jie buvo pristatyti į 2 PK. V. G. skundėsi peties skausmu, iškviesta GMP ji jį išvežė į RVUL (b. l. 73).

Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotos nusikaltimo vietos aplinkybės (b. l. 11–17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 975/2019 (01) konstatuota, kad T. G. padaryti odos nubrozdinimai smakro kairėje pusėje, krūtinėje, kairiajame petyje, kietu buku daiktu (daiktais), 1–2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VŠI RVUL diagnozuotas ragenos ir junginės maišelio nudegimas nėra pagrįstas objektyviais sužalojimų požymiais ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas (b. 1. 32–33).

Alkotesterio 6810 matavimo duomenys patvirtina, kad 2019-03-24 16.15 val. V. G. iškvėptame ore buvo nustatyta 0,48 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 108).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 str. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – paties kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiojo T. G. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; liudytojų R. G., S. G., G. P. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; įvykio vietos apžiūros protokolas; matavimo alkotesteriu kvitas – patvirtina, kad V. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,48 prom.) 2019-03-24 apie 15.40 val. neteisėtai be savininko leidimo užėjo į S. G. priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Išvarytas iš buto T. G., kaltinamasis (duomenys neskelbtini) namo kieme elgėsi įžūliai, matant pašaliniams žmonėms be jokios priežasties apipylė T. G. veidą ir striukę alumi. Vėliau, norėdamas pabėgti, pargriuvo ant žemės ir gulėdamas spyrė pasilenkusiam T. G. į veidą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad T. G. padaryti odos nubrozdinimai smakro kairėje pusėje, krūtinėje, kairiajame petyje, kietu buku daiktu (daiktais), 1–2 trauminiais poveikiais; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. G. viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims apipylė alumi ir sužalojo T. G., tokiu įžūliu elgesiu ir smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip BK 284 str. numatytas nusikaltimas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl V. G. padaryta ir BK 284 str. numatyta veika apima ir T. G. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinio pobūdžio, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

V. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikaltimą ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamą nusikaltimą V. G. padarė būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl ši aplinkybė – kaltinamojo girtumas – pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, nagrinėjamą nusikaltimą V. G. įvykdė būdamas teistas ir tai taipogi sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – baustas administracine tvarka, vykdantis individualią veiklą.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. G. už BK 284 str. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri yra įstatyme numatyto minimalaus, t. y. 50 MGL, dydžio. Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (tapatus MGL) buvo lygus 50 Eur.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 nuosprendžiu V. G. buvo nuteistas už BK 180 str. 1 d. nusikaltimo padarymą ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtas 2 metams, įpareigojant jį per bausmes vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taigi, naują nusikalstamą veiką V. G. įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo termino eigoje, t. y. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 ir šiuo nuosprendžiais V. G. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d. nuostatomis, t. y. bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 50 MGL dydžio baudą.

V. G. BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas nuo 2019-03-24 16.35 val. iki 2019-03-25 15.05 val. (1 parą) (b. l. 106, 117). Šis laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką vadovaujantis 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115) – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., V. G. nustatytinas 12 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.

V. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo motyvai

BK 75 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt). Šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant, ar nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kaip minėta, V. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas taikant BK 75 str. nuostatas. Taigi, kaltinamasis linkęs nusikalsti. Kita vertus V. G. yra jauno amžiaus, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino neigiamai, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, pasižadėjo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. V. G. šeimoje auga mažametis vaikas, kaltinamasi privalo juo rūpintis.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant V. G. bausmės vykdymą ilgesniam negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų 6 mėnesių, terminui bei paskiriant BK 75 str. 2 d. 5–7 p. numatytus įpareigojimus: 1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; 3) nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su gydymusi.

Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-10-01 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 30,52 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus buvo pateiktas 2019-09-18 gydymo paslaugų išrašas, iš kurio matyti, kad T. G. suteikta gydymo paslaugų už 30,52 Eur (b. l. 36–38).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. G. įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, suteiktas gydymas 30,52 Eur sumai.

Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant civilinei ieškovei iš V. G. 30,52 Eur nukentėjusiojo T. G. gydymo išlaidoms atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lenta saugoma Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (2019-09-23 kvito serija BBB Nr. 3PK 001717) – įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas kaip mažavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur, baudą.

V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d., 65 str. 2 d. nuostatomis, t. y. sudėjimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant Baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. 5–7 p. numatytas pareigas:

1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;

3) nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į V. G. paskirtos bausmės laiką, įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-24 16.35 val. iki 2019-03-25 15.05 val. (1 para) vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-05 nuosprendyje nurodytą jo suėmime išbūtą laiką.

Priteisti iš V. G. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lentą, saugomą Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje (2019-09-23 kvito serija BBB Nr. 3PK 001717) – įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Išaiškinti V. G., kad:

1) jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų laikymąsi kontroliuoja gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje);

2) jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus;

3) Vilniaus teritorinė ligonių kasai padaryta 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) žala turi būti atlyginta pervedant nurodytą sumą į Swedbank, AB, banko kodas 73000, banko sąskaitą LT217300010002484333.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys