- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- e2-15676-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08060-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- K. A., A. A.
- Atsakovas
- L. C., I. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 2.1.3.2Pinigai
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. A. ir A. A. ieškinį atsakovėms L. C. ir I. P. dėl piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus 1-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti D. M. pinigines lėšas – 18 479,17 Eur, (duomenys neskelbtini) apskaitytas litais „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti ieškovėms, t.y. testamentinėms paveldėtojoms K. A. ir A. A., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po D. M. (duomenys neskelbtini) mirties į visas mirusiosios pinigines lėšas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitytas litais „Swedbank", AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu, D. M. minėtoje sąskaitoje turėtas pinigines lėšas laikydama bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes jos įgytos santuokos metu. D. M. (duomenys neskelbtini), t.y. iki santuokos sudarymo, asmeninėje banko sąskaitoje turėjo (duomenys neskelbtini). Dalį jų, t.y. (duomenys neskelbtini), ji tą pačią dieną investavo, pirkdama (duomenys neskelbtini). Santuoką D. M. sudarė (duomenys neskelbtini). Taigi (duomenys neskelbtini) laikytini asmeninėmis lėšomis ir joms turi būti taikomas asmeninio turto teisinis režimas. (duomenys neskelbtini) D. M. vertybinius popierius pardavė už (duomenys neskelbtini). Po šio sandorio, t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš D. M. SEB banko sąskaitos buvo pervesti į jos Swedbank banko sąskaitą. Kadangi (duomenys neskelbtini) įsigyti iki santuokos, todėl juos realizavus, gauti pinigai taip pat laikytini asmeninės paskirties.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirties momentu palikėja disponavo (duomenys neskelbtini) lėšomis. Jos ir laikomos palikimu. Šios lėšos per se (pačios savaime) nereiškia, kad jos buvo asmeninių lėšų (kaip tai įrodinėja ieškovės) likutis tų (duomenys neskelbtini) lėšų, kurios buvo pervestos iš AB SEB banko (duomenys neskelbtini), nes abu momentus (pinigų pervedimą (duomenys neskelbtini) ir palikimo atsiradimą (duomenys neskelbtini)) skiria daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Tai yra išvadą, kad palikimas (tai yra (duomenys neskelbtini)) yra asmeninės D. M. lėšos, įgytos iki santuokos, būtų galima padaryti tik jei tos lėšos būtų laikomos atskiroje sąskaitoje, į kurią nebūtų pervedami jokie kiti pinigai, o ne toje, kur buvo laikomos tiek asmeninės lėšos (jei jos tokios ir buvo), tiek ir gaunamos periodinės išmokos (senatvės pensija), kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nuo santuokos sudarymo iki mirties D. M. gavo (duomenys neskelbtini) pensijos ir šios pajamos laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuokos metu gauta suma yra daugiau kaip dvigubai didesnė už (duomenys neskelbtini), kurios, kaip nurodo ieškovės, buvo jos asmeninės lėšos. Nuo santuokos sudarymo iki mirties D. M. turėjo (duomenys neskelbtini) išlaidų. Daryti išvadą, neva mirusioji savo ir šeimos reikmėms leido pinigus, kurie buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas „taupė“ ir būtent jos liko palikimo atsiradimo metu, nėra jokio faktinio pagrindo. Ieškovės nepateikė jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė. Lėšos į palikėjos banko sąskaitą buvo įskaitytos (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su A. C., metu, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. Minėtų lėšų pervedimo metu nebuvo aiškiai išreikšta velionės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, sutuoktiniai nesusitarė dėl nuosavybės teisų į turtą (vedybų sutartis nebuvo sudaryta), todėl reikia vadovautis CK 3.88 str. 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė.
4. Trečiasis asmuo notarė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad pagal teismui pateiktus dokumentus negalima konstatuoti, kad piniginės lėšos, apskaitytos AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (mirties dieną (duomenys neskelbtini)) santuokoje su A. C., sudarytoje (duomenys neskelbtini), yra asmeninė D. M. nuosavybė, kadangi nėra sąskaita, į kurią lėšos įskaitytos pardavus asmeninės nuosavybės teise D. M. priklausantį žemės sklypą ar (duomenys neskelbtini), ir iš sąskaitos šeimos reikmėms buvo nurašomos lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ar taupymo lakštus, ar kitas D. M. pajamas. Notarė pažymėjo, kad nepateikta (duomenys neskelbtini), įgytų iki santuokos sudarymo su A. C., pardavimo pavedimo sąskaita, taigi lėšos, apskaitytos (duomenys neskelbtini) D. M. AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) be kilmės/ šaltinio įrodymų, sutuoktinio valios išreiškimo, susitarimų dėl sutuoktinių įstatymu reglamentuoto turto režimo keitimo, be rašytinių įrodymų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir joms taikoma lygių dalių turto prezumpcija.
5. Teismo posėdžio metu ieškovių K. A. ir A. A. atstovas advokatas M. G. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pardavusi žemės sklypą D. M. gautas lėšas naudojo savo poreikiams ir investicijoms. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo) ji įsigijo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo) į jos asmeninę sąskaitą iš vertybinių popierių sąskaitos įplaukė (duomenys neskelbtini). Šie pinigai gauti realizavus vertybinius popierius, t.y. realizavus iki santuokos sudarytą sandorį, todėl tai - asmeninės lėšos. Kita finansinė operacija tą pačią dieną – iš SEB banko sąskaitos pinigai pervesti į asmeninę sąskaitą Swedbanke. Jei D. M. šių pinigų pagrindu būtų sudariusi kitus sandorius, tuomet reiktų jos valios dėl turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise. Šiuo atveju sutuoktinis galėjo pretenduoti tik į palūkanas, bet ne į pagrindines lėšas. Notarė atliko užklausą banke apie finansines operacijas iki (duomenys neskelbtini). Todėl nebuvo matomos visos operacijos ir visas pinigų judėjimas. Mirties dieną D. M. jau neturėjo visos už vertybinius popierius gautos sumos. Dalis pinigų jau buvo panaudota (iki santuokos turėta pinigų suma buvo didesnė nei mirties dieną). Paskutinius metus iki mirties D. M. su vyru gyveno senelių namuose ir ūkį vedė atskirai.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovių L. C. ir I. P. atstovas advokatas A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovių minimus sandorius jau vertino notarė. Dėl jos veiksmų jau buvo teiktas skundas, tačiau notarės veiksmai įvertinti kaip teisėti, o notarė nenustatė, kad iki (duomenys neskelbtini) D. M. turėtos lėšos – asmeninės. Nebuvo aiškiai išreikštos D. M. valios, kad realizavus vertybinius popierius gauti pinigai – asmeninės lėšos. Iš jų nebuvo įgytas turtas, jos nebuvo pervestos į atskirą banko sąskaitą. Priešingai, jos buvo pervestos į sąskaitą, į kurią D. M. gaudavo ir pensiją. Ji patyrė daugiau išlaidų nei gavo pensijos. Kadangi po D. M. mirties jokių daiktų neliko, laikytina, kad ji visas lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams. Ji galėjo sudaryti vedybų sutartį, galėjo išreikšti valią pas notarą dėl už vertybinius popierius gautų pinigų lėšų priklausymo jai asmeninės nuosavybės teise, bet to nepadarė. Vadinasi, lėšos bendros.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 108). Ji mirė santuokoje. Santuoka sudaryta su A. C. (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 108, 111). D. M. mirties dieną jos AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo likę (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 1, l. 112). D. M. palikimą priėmė testamentinės įpėdinės K. A. ir A. A.. Visgi Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) atsisakė išduoti joms paveldėjimo teisės liudijimą į visas mirusiosios Swedbanko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) apskaitytas pinigines lėšas, konstatavus, kad į ½ sutuoktiniui tenkančią dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nuosavybės teisės liudijimas turi būti išduotas A. C. (jo įpėdinėms: L. C. ir I. P.) (el.b.t.1, l. 21-22). Dėl šio notarės nutarimo buvo teiktas skundas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2YT-3120-1090/2025 skundą atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjos D. M. piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, yra jos asmeninė nuosavybė, todėl notarei kilus abejonių dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, ji pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
8. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškėjos, įrodinėdamos, kad D. M. (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos jos AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė nuosavybė, remiasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
10. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui (šiuo atveju jos įpėdinėms), teigiančiam/ioms, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo (jos) nuosavybė.
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) D. M. už (duomenys neskelbtini) pardavė žemės sklypą. Pinigai buvo sumokėti į jos sąskaitą Snoro banke (el.b.t.1, l. 5-10). Iš (duomenys neskelbtini) AB SEB banko pažymos matyti, kad D. M. vardu AB SEB banke (duomenys neskelbtini) buvo gauta draudimo išmoka (duomenys neskelbtini) iš VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Išmoka išmokėta grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 23). Iš (duomenys neskelbtini) AB SEB banko pažymos ir sąskaitos išrašo matyti, kad D. M. (duomenys neskelbtini) asmeninėje banko sąskaitoje turėjo (duomenys neskelbtini), iš kurių (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną investavo pirkdama (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 126). Darytina išvada, kad D. M. iki santuokos sudarymo už savo asmeninius pinigus ((duomenys neskelbtini)) įsigijo asmeninį turtą (vertybinius popierius). Santuoką D. M. sudarė (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 95). Kaip matyti AB SEB banko išrašo už laikotarpį (duomenys neskelbtini), santuokos metu, t.y. (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) išpirko (gavo (duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną atliko (duomenys neskelbtini) pavedimą į savo sąskaitą Swedbanke Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.t. 2, l. 49-50).
12. Taigi už (duomenys neskelbtini) gauti pinigai, kurie atitiko už juos sumokėtą sumą, (duomenys neskelbtini) apskaityti litais „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo asmeninės D. M. lėšos (asmeninė nuosavybė). Kadangi ieškovės prašo pripažinti asmenine D. M. nuosavybe mažesnę pinigų sumą, nei ją sumokėjo ir vėliau gavo už taupymo lakštus, teismas tenkina ieškinio reikalavimą ieškinio ribose, pripažindamas asmenine D. M. nuosavybe (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitytas litais „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra reikalinga atsakovių akcentuojama velionės valia turtą įsyti asmeninės nuosavybėn, nes nėra sprendžiama dėl turto įgijimo. Šiuo atveju sprendžiama dėl piniginių lėšų už asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą (jį realizavus), o ne už tas lėšas įgyto turto nuosavybės rūšies, t.y. velionės valia būtų aktuali, jei ji už gautus pinigus būtų pirkusi turtą ir ieškovės siektų pripažinti tą turtą asmenine velionės nuosavybe. Nėra aktualūs šiuo atveju ir atsakovių argumentai dėl į tą pačią sąskaitą pervedinėtos pensijos ir piniginių lėšų naudojimo, nes tai vyko vėliau nei ieškovės prašo pripažinti lėšas asmenine velionės nuosavybe ((duomenys neskelbtini)).
13. Atkreiptinas dėmesys, kad ir notarė (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad aktualus piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) pavedimo į Swedbank sąskaitą šaltinis, nes jį nustačius bus taikomas arba asmeninio turto režimas ir rezultatas – testamentinėms įpėdinėms K. A. ir A. A. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas lygiomis dalimis į visą pinigų sumą, arba, nenustačius piniginių lėšų pavedimo į Swedbank sąskaitą šaltinio, lėšoms bus taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto režimas. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų įskaitymo Swedbank sąskaitoje šaltinį nebuvo pakankamai informacijos. Buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) pinigų pervedimo į asmeninę D. M. Swedbank sąskaitą paskirtis - „sąskaitos papildymas“. Visgi šios bylos nagrinėjimo metu buvo gauti AB SEB banko duomenys (raštas, sąskaitos, VP išrašas) apie D. M. vykdytas finansines operacijas ir taupymo lakštų išpirkimą. Juos gavus neliko abejonių, kad (duomenys neskelbtini) į Swedbank sąskaitą pervesta didžioji dalis lėšų ((duomenys neskelbtini)) buvo už (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną SEB banko sąskaitoje gauti pinigai ((duomenys neskelbtini)). Taigi neliko abejonių dėl šių lėšų šaltinio.
14. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju neaktuali CK 3.88 str. 1 dalies 2 punkto nuostata, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, nes ieškovės nesiekia pripažinti asmenine nuosavybe D. M. finansinio prieaugio pardavus (duomenys neskelbtini). Jos siekia tik dalies investuotų ir vėliau susigrąžintų išpirkus (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pripažinimo D. M. asmenine nuosavybe.
15. Nagrinėjamu atveju padarytos išvados dėl D. M. piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe nepaneigia ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2YT-3120-1090/2025 padaryta išvada, kad notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes tokia išvada padaryta vertinant notarės veiksmus, kai kyla ginčas dėl nuosavybės rūšies. Toje pačioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjos, siekdamos apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, t. y. ginčo teisena, prašydamos jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis.
16. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Ieškinį tenkinus, atlyginamos ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pateiktais duomenimis sudaro 416 Eur žyminis mokestis. Šį mokestį (pagal pateiktą Luminor lėšų pervedimo nurodymą) sumokėjo ieškovė K. A., todėl po 208 Eur žyminio mokesčio išlaidų iš atsakovių priteisiama jai.
18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,64 Eur. Ieškinį tenkinus, jos lygiomis dalimis paskirstomos atsakovėms, tačiau kiekvienai atsakovei tenkanti dalis (4,32 Eur) yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024-01-01) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaitytas litais „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.
Priteisti ieškovei K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių L. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a .k. (duomenys neskelbtini) po 208 Eur (po du šimtus aštuonis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.