Kauno apygardos teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. 2011 m. gruodžio 18 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), subendrinus bausmes remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2012 m. gruodžio 4 lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 3 mėnesių 13 dienų bausmės; 2. 2016 m gegužės 6 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 36 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. laikotarpyje nuo 2015 metų, iki 2017 m. spalio 28 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei 3 kartus, savo mažametės dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje demonstravo pornografinio turinio filmus, kuriuose atvirai rodomi lytiniai organai, tuo atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, tvirkino mažametę G. B..

Be to, G. B. laikotarpyje nuo 2015 metų, iki 2017 m. spalio 28 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė ir negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės bei jiems adekvačiai priešintis, taip pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra liepdavo mažametei G. B. savo ranka masturbuoti jo lytinį organą, ką ši ir atlikdavo, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę, kas sukėlė neigiamus padarinius mažametės G. B. psichikai – kitą reakciją į stiprų stresą (F43.8), t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2017 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta (1 t., b. l. 80), kad G. B. kūne sužalojimų nėra, mergystės plėvė nepažeista. Mergystės plėvės struktūra neleidžia atlikti lytinių santykių nepažeidžiant plėvės vientisumo. Taip pat išvadoje užfiksuota ir tai, kad mažametė primygtinai pageidauja būti apžiūrėta ne vyro.

E. A. savanoriškai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nous NS5003“, kurį rado (duomenys neskelbtini) buto balkone ir kurį buvo palikęs kaltinamasis G. B. (1 t., b. l. 174-179). Apžiūrėjus šį mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b. l. 182-190), atidarius pranešimų žurnalą, matyti (G. B.) susirašinėjimas su E. A.. Paskutinė SMS žinutė nebuvo išsiųsta. Šioje trumpojoje žinutėje parašyta: „Labas. Tai paskutinis laiskas jums. Zinai daug masciau apie tai kas yvyko, vyko ir kas galejo yvykti. Zinau tiksliai tik viena, jei mes butume issiskyre, viso sito sudo nebutu yvyke. Kad ir tu pyksti ant manes, bet zinok mamuk, kad as tave mylejau, myliu ir mylesiu. Bukit geri, atleiskit man uz mano nuodemes, tebunie tai Dievo valia. Atleiskit man kaip as atleidziu jums. Kai perskaitysi sia zinute manes tikrai jau nebebus. Atejus i balkona, atidariusJ skryne, rasi si telefona, laikrodi ir grinderi. Telefona ir lajikrody dovaniju N., o grinderis i tavo kolekcija. Sudie mano meile ir mano melieji“. Taip pat apžiūros protokole užfiksuota, kad iš šio mobiliojo ryšio telefono („Nous NS5003“) buvo naršoma pornografinio turinio svetainėse. Atvaizdų ataskaitoje rasta galimai erotinio ir pornografinio turinio atvaizdų.

Motyvuojamoji dalis

BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pagal šio straipsnio 4 dalį atsako tas, kas 1 dalyje paminėtus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 straipsnį paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. ir taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K–252/2013, 2K-421/2013).

BK 153 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. B. neigia įvykdęs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad mažametei G. B. niekada nebuvo nurodęs ranka masturbuoti jo lytinį organą, kad mažametė tokių veiksmų neatliko, taip pat nėra rodęs mažametei pornografinio turinio filmų. Be to, kaltinamasis teigia, kad G. nuo mažens linkusi meluoti. Nesupranta kodėl mažametė jį apkalba, mano, kad galbūt dėl to, jog jis reikalaudavo G. B. daugiau laiko skirti mokymuisi.

Nagrinėjamu atveju mažametė nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausta 2017 m. lapkričio 10 d. Šios apklausos metu mažametė nurodė, kad kaltinamasis G. B. rodydavo filmus, kuriuose būdavo atliekami lytiniai aktai, papasakojo, jog kaltinamasis vesdavosi ją į dušo patalpą, kurioje liepdavo pasišlapinti ranką šampūnu ir masturbuoti (G. B.) lytinį organą, kol išbėgs skystis, o jeigu dėl kokių nors priežasčių to neatlikdavo dušo patalpoje, masturbuoti kaltinamojo lytinį organą turėjo kambaryje. Šių nukentėjusiosios parodymų teisingumas vertinamas atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie G. B. pasisakymus dėl patirtos seksualinės prievartos. Iš esmės tokias pačias aplinkybes, tokius pačius seksualinio pobūdžio veiksmus, atliktus prieš ją G. B., mažametė G. B. nurodė (papasakojo) ir savo mamai 2017 m. spalio 28 d., o E. A. dėl tokių veiksmų atlikimo kitą dieną, 2017 m. spalio 29 d., kreipėsi (patarimo) į pažįstamą policijos pareigūną K. T., o 2017 m. spalio 30 d. parašė pareiškimą apie seksualinės prievartos veiksmus prieš mažametę dukterį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1). Be to, tokias pačias aplinkybes, išgirstas iš savo dukters G. B., E. A. nuosekliai nurodė apklausų metu tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Iš karto po tokio kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, 2017 m. lapkričio 7-10 dienomis, G. B. buvo stebima ir tiriama vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre. Šio centro psichologės išvadoje, įvertinus mažametės būklę, psichologinius, elgsenos ypatumus, nurodyta, kad mergaitė (G. B.) galimai yra patyrusi seksualinę prievartą (1 t., b. l. 75-77). Atliekant teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę (1 t., b. l. 103-112) mažametė ekspertėms irgi nurodė, kad masturbuodavo G. B. lytinį organą. Dar daugiau, šios ekspertizės metu konstatuota, kad nukentėjusiajai G. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti, atminties sutrikimų ar kt.), kurie galėjo iš esmės įtakoti jos gebėjimą suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus, taip pat, kad turimų duomenų analizė rodo, jog mažametė, duodama parodymus, remiasi asmenine patirtimi; G. B. reagavimas į įtariamojo veiksmus atitinka jos menkas žinias, jai būdingus individualius ypatumus bei kitas susiklosčiusias aplinkybes.

Nors kaltinamasis G. B., taip pat mažametės nukentėjusiosios atstovė E. A. nurodo, kad G. nuo mažens linkusi fantazuoti, meluoti, tačiau kaip jau minėta, teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu mažametei nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti. Kad G. B. būtų linkusi fantazuoti, kalbėti nebūtus dalykus, nepastebėjo ir mažametės mokytoja R. K., turinti ilgametės bendravimo su mažamečiais vaikais patirties, todėl galinti palyginti skirtingų vaikų psichologinius, elgesio ypatumus ir atskirti, identifikuoti nukrypimus nuo įprasto vaikų elgesio.

Kad mažametė G. B. tokias G. B. seksualinio pobūdžio elgesio su ja aplinkybes būtų nurodžiusi (papasakojusi) paveikta pašalinio asmens(ų), būtų apmokyta papasakoti apie seksualinės prievartos veiksmus, įtikinta apkalbėti kaltinamąjį, baudžiamojoje byloje duomenų taip pat nėra. Nors kaltinamasis G. B., taip pat liudytojas D. R. tvirtina, kad mažametės G. B. mama E. A. neretai šaukdavo ant vaikų, kaltinamojo, elgdavosi isteriškai, tačiau vien toks mažametės mamos elgesys nesuteikia jokio pagrindo manyti, jog E. A. turėjo tikslą paveikti mažametę, kad ši apkalbėtų G. B.. Atvirkščiai, teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte nurodyta, jog mažametė, duodama parodymus, remiasi asmenine patirtimi.

Tai, jog kaltinamasis G. B. galėjo atlikti tokius seksualinės prievartos, taip pat tvirkinamuosius veiksmus, netiesiogiai patvirtina ir paties kaltinamojo pomėgiai – kaip matyti iš E. A. parodymų, kurių iš esmės neneigia ir pats G. B., kaltinamasis mėgo žiūrėti pornografinio turinio filmus ir juos pastoviai žiūrėdavo. Tokį kaltinamojo G. B. pomėgį patvirtina ir tai, jog netgi mobiliojo ryšio telefone („Nous NS5003“) G. B. naršydavo pornografinio turinio svetainėse, telefono atvaizdų ataskaitoje rasta galimai erotinio ir pornografinio turinio atvaizdų (1 t., b. l. 174-179).

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai teisingi, tai yra, kad kaltinamasis G. B. liepdavo mažametei nukentėjusiajai savo ranka masturbuoti kaltinamojo lytinį organą, ką ši ir atlikdavo. Kiek kartų tokius veiksmus atliko kaltinamasis, dėl bylos ypatybių (mažametės amžiaus, jos turimų žinių) nustatyti nėra galimybės, todėl teisingai kaltinime nurodoma, kad šie veiksmai prieš G. B. buvo atlikti nenustatytą skaičių kartų. Nėra abejonių, kad kaltinamasis tokiu būdu siekė lytinės aistros patenkinimo (kaip nurodė mažametė nukentėjusioji, ji masturbuodavo G. B. lytinį organą iki išbėgdavo skystis (įvykdavo ejakuliacija)), tai yra seksualiai prievartavo mažametę G. B.. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, teismų praktikoje lytinės aistros tenkinimas mažametei masturbuojant G. B. lytinį organą laikomas atliktu kitokio fizinio sąlyčio būdu. Kaip galima spręsti iš mažametės G. B. parodymų (taip pat ir iš išvestinių įrodymų), kuriais netikėti dėl anksčiau nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo, tokie seksualinės prievartos veiksmai prieš mažametę prasidėjo 2015 metais (tiksliau laiko nustatyti nėra galimybės) ir tęsėsi iki 2017 m. spalio 28 d., kai apie tai sužinojo G. mama E. A..

Nukentėjusioji G. B. nusikaltimų prieš ją padarymo metu buvo 7-9 metų amžiaus. Kaltinamasis kartu su mažamete gyveno, jai suteikė savo pavardę, vesdavo į mokyklą, todėl akivaizdu, kad G. B. žinojo ir suprato, jog G. yra mažametė (nusikaltimų prieš ją padarymo metu neturėjusi 14 metų amžiaus). Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau tokiam išskirtiniam atvejui būdingos aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Kaip matyti iš atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados, G. B., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Todėl kaltinamojo G. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pasinaudojant mažametės bejėgiška būkle. Akivaizdu, jog G. B. suvokė, kad tenkina savo lytinę aistrą pasinaudojęs bejėgiška mažametės būkle ir norėjo tokio lytinės aistros tenkinimo, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

BK 153 straipsnyje numatyti tvirkinamieji veiksmai (jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens), gali būti padaromi įvairiomis formomis. Pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuotini: 1) seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens akivaizdoje; 2) tokių asmenų lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi; 3) pornografijos demonstravimas; 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Kaip jau nustatyta anksčiau šiame nuosprendyje, kaltinamasis G. B. nuolat žiūrėdavo pornografinio turinio filmus. Mažametė G. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos, savo mamai E. A., teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu taip pat nurodė, jog kaltinamasis tuo pačiu laikotarpiu (kaip ir buvo atliekami seksualinės prievartos prieš mažametę veiksmai) rodydavo jai filmus, kuriuose „moteris jam laižo čia (parodė vietą, kurioje yra vyro lytinis organas)“, „rodydavo, kad reikia laižyti“, „kai dvi moterys laižė“ ir pan. Iš tokių parodymų, kuriais netikėti, kaip jau minėta, pagrindo nėra, galima daryti išvadą, jog mažametei buvo liepiama žiūrėti filmus, kuriuose buvo rodomi lytiniai organai. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 punkte nurodoma, kad pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.

Filmų, kuriuose atvirai demonstruojami lytiniai organai, demonstravimas neabejotinai gali sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Dar daugiau, iš teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadų matyti, kad G. B. įgytos žinios apie intymius santykius neatitinka amžiaus normų, yra nesavalaikės ir žalojančios jos psichiką. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad G. B., be seksualinės privartos veiksmų, taip pat ir tvirkino mažametę G. B.. Todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Ir atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia –žinodamas, kad G. mažametė, sąmoningai jai rodė pornografinio turinio filmus, neabejotinai suprasdamas tokio turinio filmų neigiamą poveikį mažametei ir to norėjo.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. G. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis du kartus teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis už narkotinių medžiagų vartojimą (2 t., b. l. 153-156), seksualinės prievartos veiksmus jis atliko ilgą laiko tarpą – apie du metus. Iš E. A. parodymų taip pat matyti, jog G. B. pastoviai rūkydavo narkotinę medžiagą – kanapes. Liudytojai T. B., D. R. kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, kaip draugišką, paslaugų asmenį, besirūpinantį vaikais. Kad kaltinamasis rūpinosi G. B., ją vedžiojo į mokyklą, domėjosi mokslo kokybe, patvirtino ir liudytoja R. K.. Iš esmės daugiau teigiamai (atmetus seksualinio pobūdžio veiksmus) G. B. apibūdina ir liudytoja E. A.. Ši liudytoja nurodė, jog kaltinamasis rūpinosi vaikais, juos mylėjo, teikė materialinę pagalbą net ir tada, kai kartu su ja nebegyveno. Įvertinus visa tai, kas paminėta, G. B. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, dydį nustatant šiek tiek mažesnį negu bausmės vidurkis.

Šioje byloje E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-489/2016).

E. A. prašo priteisti 335,39 Eur turtinę žalą, patirtą perkant vaistus G. B., ir 107,62 Eur – perkant vaistus pačiai civilinei ieškovei. Ieškinyje nurodoma, kad po to, kai paaiškėjo seksualinės prievartos veiksmai prieš dukterį, E. A. nuolat vartoja antidepresantus, migdomuosius, raminamuosius vaistus. Šiems vaitams išleido 107,62 Eur. Nėra abejonių, kad G. B. padaryti nusikalstami veiksmai prieš E. A. mažametę dukterį įtakojo ir jos, kaip mažametės mamos, sveikatos pablogėjimą. Teismas sutinka, kad ji patyrė ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, stresą ir dėl to jai reikėjo vartoti vaistus. Taip pat E. A. nurodė, jog dėl patirto psichikos sutrikimo ir su tuo susijusių kitų pašalinių veiksnių – astmos priepuolių ir pan. G. B. taip pat buvo reikalingi vaistai, kuriuos mažametė vartoja ir bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad mažametei G. B. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, patvirtina ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas (1 t., b. l. 103-112), kad vykdomas nuolatinis gydymas, kad reikalingi vaistai, matyti ir iš medicininių dokumentų (3 t., b. l. 121, 133-134, 137). Vaistų vartojimą patvirtina ir su civiliniu ieškiniu pateikti vaistų kvitai (didžioji dalis vaistų raminamojo, pailginto atpalaidavimo poveikio, slopinantys skausmą, taip pat ir nuo kitų mažametei po seksualinės prievartos pasireiškusių ligų – astmos, epilepsijos). Tačiau paskaičiavus išleistą už vaistus sumą matyti, kad keletas kvitų nefiskaliniai (todėl toje sumoje civilinis ieškinys mažinamas). Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (tiek už G. B., tiek pačios civilinės ieškovės vaistus) tenkinamas bendrai 423,51 Eur sumai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju neturtinė žala padaryta tyčiniais G. B. veiksmais. G. B. buvo seksualiai prievartauta ilgą laiko tarpą. Mažametė ne tik buvo paniekinta, pažeminta žmogaus, kurį labai mylėjo, bet ir po tokių kaltinamojo veiksmų, kaip jau minėta, jai buvo nustatytas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, dėl ko G. iki šiol reikalingas gydymas, psichologų pagalba, reikia vartoti vaistus (1 t., b. l. 75-77, 102-112, 3 t., b. l. 121, 133-134, 136, 137). Be to, labai pasikeitė mažametės nukentėjusiosios elgesys, bendravimas – atsirado daug nerimo, baimės, polinkis žaloti save, sutriko miegas. Akivaizdu, kad nagrinėjami įvykiai paveikė, veikia ir veiks ateityje mažametės G. B. emocijų ir elgsenos ypatumus, santykius su kitais asmenimis. Taigi, byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo G. B. nusikalstamų veikų atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, ir tai privalo būti atlyginta.

E. A. taip pat tvirtina patyrusi neturtinę žalą. Iš tiesų, kaip matyti iš jos pačios paaiškinimo, medicininių dokumentų (3 t., b. l. 133, 137), ilgalaikė psichologinė-psichoterapinė pagalba reikalinga taip pat ir mažametės mamai. E. A. sutriko miegas, ji taip pat vartoja vaistus. Be to, be šių dvasinių, emocinių sukrėtimų, išgyvenimų, civilinė ieškovė patyrė ir kitokio pobūdžio nepatogumus – mažametė bijo būti viena, todėl ieškovei sunku susirasti darbą, G. nuolat tenka vedžioti pas gydytojus.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo G. B. naudai priteistina 8000 (aštuoni tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti. Šių lėšų tvarkytoja paskirtina mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. A.. Taip pat iš kaltinamojo priteistini 2000 (du tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti ir pačios E. A. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį 5 (penkerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą` bausmę paskirti 5 (penkerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką, remiantis BK 66 str., įskaičiuoti laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., kai kaltinamasis buvo suimtas.

Kardomosios priemonės, suėmimo, terminą pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Iš G. B. priteisti 423,51 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 51 ct) E. A. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. B. 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) G. B. naudai jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šių lėšų tvarkytoja paskirti jos atstovę pagal įstatymą mažametės mamą E. A..

Taip pat iš G. B. priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) E. A. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmę bylai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „Nous NS5003“, kompiuterį „Samsung“ su maitinimo laidu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. A., kompaktinį diską su mobiliojo ryšio telefono nuskaitytais duomenimis, kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompaktinį diską su G. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašu, kompaktinį diską su proceso dalyvių telefoninių pokalbių išklotinėmis – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.