- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-183-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56411-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Laima Garnelienė, Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Ieškovas
- E. A.
- Civilinis ieškovas
- E. A.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernestos Montvidienės,
nuteistajam G. B. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausme 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;
- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo G. B. priteistas 423,51 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys Eur ir 51 ct) turtinės ir 2 000 (du tūkstančiai Eur) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios G. B. atstovei ir civilinei ieškovei E. A..
Iš nuteistojo G. B. priteistas 8 000 Eur (aštuoni tūkstančiai Eur) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai G. B.. Šių lėšų tvarkytoja paskirta jos atstovė pagal įstatymą mažametės motina E. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 metų iki 2017 m. spalio 28 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau nei 3 kartus, savo mažametės dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje demonstravo pornografinio turinio filmus, kuriuose atvirai rodomi lytiniai organai, tuo atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveiką, negatyvų ir iškreiptą lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, tvirkino mažametę G. B..
2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 metų iki 2017 m. spalio 28 d., tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė ir negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės bei jiems adekvačiai priešintis, taip pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės jos būkle, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra (duomenys neskelbtini), ką ši ir atlikdavo, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę, kas sukėlė neigiamus padarinius mažametės G. B. psichikai – kitą reakciją į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalis ir nuteistajam G. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos nutenėjusiajai G. B., 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiosios atstovei ir civilinei ieškovei E. A..
4. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, paskyrė neproporcingą bausmę, t. y. bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismas vadovavosi tik teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvada ir visiškai nevertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktais medicinos dokumentų išrašais, kurie patvirtina, kad G. B. padaryta žymiai didesnė žala negu nustatyta ekspertų. Šiuose išrašuose nurodyta, kad G. B. faktiškai buvo ilgą laiką teikiamos psichiatrijos paslaugos, diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nukentėjusiajai ir dabar reikalinga reguliari ilgalaikė psichoterapinė pagalba, paskirti vaistai, kuriuos ir dabar vartoja, t. y. gydymo procesas vyksta labai sunkiai ir lėtai. Apeliantės nuomone, visa tai patvirtina, kad G. B. patyrė iš tiesų labai didelį stresą dėl tėvo G. B. tyčinės nusikalstamos veikos, kuri truko ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2015 m. iki 2017 m. spalio 28 d., G. B. buvo 7 metai. Apeliantė nurodo, kad nuo to laiko pablogėjo mergaitės sveikata ir elgesys, t. y. nukentėjusioji blogai miega, tapo dirgli, pikta, liūdna, atsiranda pykčio proveržiai, vagiliauja iš mokyklos draugų, mokytojų ir mamos, suprastėjo mokslai, pastebėtas paroksizmas. Taigi dėl pirmiau paminėtų aplinkybių G. B. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoneriems) metams, kokios prašė ir prokuroras pirmosios instancijos teisme, nes toks bausmės dydis būtų teisingas ir proporcingas G. B. atliktai nusikalstamai veikai.
5. Apeliantė taip pat nesutinka su jai ir jos dukrai priteista neturtine žala ir nurodo, kad G. B. patirtus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą vertina 40 000 Eur, o savo patirtus išgyvenimus dėl nepilnametės dukros kančių, nuolatinių gydytojų konsultacijų, vertina 10 000 Eur. Ji mano, kad prašoma pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui yra teisinga, sąžininga ir protinga, atitinkanti teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, nes nuteistojo nusikalstama veika truko netgi 2 metus, jis tenkinimo lytinę aistrą su savo mažamete dukra, tai darė tiesiogine tyčia ir sukėlė sunkius padarinius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiai dienai G. B. prarado galimybę pasitikėti savo artimiausiais šeimos nariais, prarado tėvą, kuris įkalintas, iki šiol patiria stresą, išgąstį, skausmą, baimę, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, nesaugiai jaučiasi namuose. G. B. iki šiol jaučia sunkias pasekmes po tėvo tvirkinimo, gydoma vaistais, dar reikės gydyti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, todėl sumažėjo jų (G. B. ir E. A.) galimybės judėti ir atlikti elementarius darbus. Be to, ir apeliantė patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, skundžiasi nerimu, dirglumu, sutrikusiu miegu. Apeliantės psichologinę įtampą įtakoja ir tai, kad ji dėl patirto dukters sužalojimo ir gydymo, negali dirbti.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – nuteistajam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį skirti laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoneriems) metams, nukentėjusiajai G. B. priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje skundo netenkinti. Nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. A. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su nuteistajam G. B. paskirta bausme pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir priteista civilinio ieškinio suma dėl neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl bausmės
9. Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam G. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, paskyrė neproporcingą bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes visiškai nevertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktų medicinos dokumentų išrašų apie G. B. padarytą žymiai didesnę žalą.
10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. B. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
10.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendrųjų bausmių skyrimo pagrindus, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į G. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
10.2. Iš bylos duomenų matyti, kad G. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijų, abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusioji buvo seksualiai prievartaujama apie dvejus metus, anksčiau buvo teistas du kartus, baustas administracine tvarka už alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą (t. 2, b. l. 150-172). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad liudytojai T. B., D. R., R. K. ir net pati nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. teigė, kad G. B. su vaikais elgėsi gerai, juos mylėjo ir rūpinosi net tuomet, kai jau kartu negyveno su sugyventine (t. 3, b. l. 162-169).
11. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2018 m. kovo 30 d. – gegužės 9 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-70/2018 konstatuota, kad G. B. konstatuotas praeinantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103-112).
12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2018 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2018-0096250/150000-2018-133749 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)F 93.1 (t. 3, b. l. 133).
13. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2018 m. liepos 2 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2018-0315988/180000-2018-473002 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 137).
14. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę nuosprendyje neaptarė nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje pateiktų pirmiau aptartų medicinos dokumentų išrašų/siuntimų. Tačiau kaip matyti iš šių dokumentų, kad nukentėjusiajai G. B. diagnozuotos ligos nors ir nurodomos skirtingais kodais pagal TLK-10-AM, bet savo esme niekuo nesiskiria. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte Nr. 103MS-70/2018 taip pat įvertinta ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2018 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA 2018-0096250/150000-2018-133749 nurodytos diagnozės ir kitos svarbios aplinkybės. Be to, medicinos dokumentuose išrašuose/siuntimuose užfiksuota, jog tinkamas nukentėjusios gydymas duoda teigiamų rezultatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent atliekant ekspertizę buvo tiksliausiai nustatyta, jog G. B. dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veiku patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir to nepaneigė nė vienas iš pirmiau paminėtų medicinos dokumentų. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmiau paminėti medicinos dokumentai išrašai/siuntimai patvirtina apie nukentėjusiajai G. B. padarytą žymiai didesnę žalą.
15. Įstatymo leidėjas už šią nusikalstamą veiką sankcijoje nustatė tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o jos terminas yra nuo 3 (trejų) iki 13 (trylikos) metų, todėl vidurkis būtų 8 (aštuoneri) metai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam G. B. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Teisėjų kolegija įvertinusi visas šias aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, įvertino visas su tuo susijusias aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri savo dydžiu nežymiai mažesnė nė sankcijoje numatytas vidurkis. Tokiu būdu nuteistajam paskirta bausmė pagal BK 150 straipsnio 4 dalį nėra aiškiai per švelni ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl skirti griežtesnę bausmę nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
16. Apeliantė nesutinka su jai ir jos dukrai priteistu neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad nukentėjusiajai G. B. turi būti priteista 40 000 Eur, o jai 10 000 Eur neturinės žalos.
17. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
18. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
19. Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. pareiškė 2018 m. birželio 7 d. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priimti civilinį ieškinį, pripažinti civilinėmis ieškovėmis G. B. ir E. A., priteisti G. B. 335,39 Eur turtinės ir 40 000 Eur neturtinės žalos, priteisti E. A. 107,62 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, taip pat jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 116-120).
20. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. B. priteisė 8 000 Eur neturinės žalos nukentėjusiajai G. B. ir 2 000 Eur neturinės žalos nukentėjusiosios G. B. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei E. A..
21. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiajai G. B. neturtinė žala padaryta tyčiniais G. B. veiksmais, nukentėjusioji buvo seksualiai prievartauta ilgą laiko tarpą. Mažametė ne tik buvo paniekinta, pažeminta žmogaus, kurį labai mylėjo, bet ir nustatytas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, dėl ko iki šiol reikalingas medicininis gydymas, psichologų pagalba (t. 1, b. l. 75-77, 103-112; t. 3, b. l. 121, 133-137). Be to, labai pasikeitė mažametės nukentėjusiosios elgesys, bendravimas – atsirado daug nerimo, baimės, sutriko miegas, pirmiau paminėti nuteistojo nusikalstami veiksmai paveikė, veikia ir veiks ateityje mažametės G. B. emocijų ir elgsenos ypatumus, santykius su kitais asmenimis. Dėl šių priežasčių apygardos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajai dėl G. B. nusikalstamų veikų atsirado dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės, ir tai privalo būti atlyginta.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, laikėsi suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos dydžio, o nustatydamas šį neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į veikų padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kurie tiesiogiai patyrė neturtinę žalą dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, priteisiama neturtinė žala nuo 2 320 Eur iki 10 140 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016).
23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ir E. A. patyrė neturtinę žalą, nes ilgalaikė psichologinė-psichoterapinė pagalba reikalinga ir mažametės mamai (t. 3, b. l. 133, 137), kuriai sutriko miegas, vartoja vaistus. Be to, be šių dvasinių, emocinių sukrėtimų, išgyvenimų, civilinė ieškovė patyrė ir kitokio pobūdžio nepatogumus – mažametė bijo būti viena, todėl ieškovei sunku susirasti darbą, nuolat tenka G. B. vedžioti pas gydytojus.
24. Apeliantės nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. A. teiginys, kad būtina keisti gyvenamąją vietą, prieštarauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. birželio 26 d. atsakymui į paklausimą Nr. S-(1.23)-5732. Šiame dokumente nurodoma, kad G. B. nerekomenduojamas gyvenamosios vietos keitimas, bet rekomenduojama saugi aplinka, apsauganti nuo pakartotino traumavimo (t. 3, b. l. 134).
25. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė E. A. neturtinę žalą patyrė ne dėl tiesioginių nuteistojo neteisėtų veiksmų padarymo prieš ją, todėl, sprendžiant dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti ir nuteistojo turtinę padėtį. Iš byloje esančių VšĮ Registrų centro išrašo matyti, kad G. B. neturi nekilnojamojo turto, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad apie tai nėra jokių duomenų (t. 4, b. l. 89-90). Visa tai rodo, kad nukentėjusiosios motinai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos suma nėra neproporcinga ar per maža.
26. Apygardos teismas priteisdamas nukentėjusiajai G. B. 8 000 Eur, o jos motinai – 2 000 Eur neturinės žalos, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios G. B. bei jos atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. A. interesų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios G. B. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės E. A. apeliacinį skundą atmesti.