Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1137-56/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-27
Bylos Nr.
2S-1137-56/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas
Ramunės, T. K.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-1137-56/2009

Teisėja D. Zeniauskaitė Proc. sprendimo kategorijos:110.1;121.15;

121.18; 122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio

kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Romualdos Janovičienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ramunės ir T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-15 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojimą atsakovams netrukdyti VĮ Registrų centrui atlikti gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai R. K., T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. M., A. M. (A. M.) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Nurodė, kad ieškovai su atsakovais yra 0,1600 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai. Remiantis valstybinės žemės sklypo 2006-11-15 pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2006-11-17 pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi 1008/1600, o atsakovai 592/1600 Atsakovai naudojasi 740 kv.m. plotu, o ieškovai 853 kv. m. plotu. Atsakovai 149 kv.m. plotu naudojasi neteisėtai ir tai pažeidžia ieškovų teises.

Atsiliepimas

Atsakovai T. M., A. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų argumentai nepagrįsti. Atsakovai patys kreipėsi į ieškovus siūlydami aptarti tinkamo žemės naudojimo klausimus ir dėjo visas pastangas, kad tarp šalių esantys nesutarimai būtų išspręsti, tačiau pasiekti teigiamo rezultato nepasisekė. Ieškovų siūlomas naudojimosi žeme variantas pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, nes ieškovai teismo tvarka nori patvirtinti faktinei situacijai prieštaraujantį naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame pateikti duomenys neatitinka žemėnaudos teisėtų dalintinų ribų ir esamų statinių.

Šalies argumentai

Ieškovai 2009-06-12 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus netrukdyti VĮ Registrų centrui atlikti gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Nurodė, kad ieškovai norėdami patikslinti ieškinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo, kitų statinių ir ginčo žemės sklypo, naudojimosi tvarkos nustatymo, kreipėsi į VĮ Registrų centrą atlikti kadastrinius matavimus. Atstovui 2009-06-08 atvykus į vietą, atsakovai atsisakė jį įleisti į gyvenamojo namo valdas. Nurodytų statinių kadastriniai duomenys pastarąjį kartą užfiksuoti 2000-12-23, yra pasenę, nes ant žemės sklypo yra naujų statinių, kurie neįtraukti į nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką ir tai gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.

Teismas pažųymėjo, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo siekti, kad būtų užtikrinama ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra, kad šios priemonės nebūtų taikomos nepagrįstai.

Teismas sprendė, kad ieškovai nėra pareiškę reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu, kitais statiniais, todėl nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas (LR CPK 148 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Byloje pateikti žemės sklypo planai, gyvenamojo namo ir kitų statinių techninės apskaitos bylos, iš kurių matoma, kad kiekvienas iš pateiktų procesinių dokumentų prieštarauja vienas kitam. Siekdami pašalinti esančius prieštaravimus ir nustatyti tikslią faktinę situaciją ieškovai norėjo atlikti statinių esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kadangi nuo statinių esančių ant žemės sklypo priklauso ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarka bei žemės sklypo ribos, todėl yra būtina atlikti tikslius gyvenamojo namo ir kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. VĮ Registrų centre statinių ir jų dalių kadastriniai duomenys paskutinį kartą buvo užfiksuoti 2000 metais. Per visą laiką sklype atsirado nauji statiniai kurie į registro duomenys neįtraukti ir tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kai kurie statiniai, pažymėti planuose neegzistuoja, nes nugriauti. Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius ir vienas kitam prieštaraujančius planus turėjo pagrindą tenkinti ieškovų prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir konstatuoti, kad nei ieškovų nei atsakovų pateikti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu projektai neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 4.37str., 4.81 str. 1 d.). Teismo nutartis nepagrįsta ir dėl to, nes ieškovai pareiškė norą tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinio reikalavimus ir atsižvelgiant į tai, naudojimosi ginčo namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas spręstinas kompleksiškai. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatižvelgė į tai, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką turi būti vadovaujamasi racionalumo, statinių išdėstymo bei jų priklausomybės, patogumo bei faktinio naudojimo kriterijais, kurie yra pripažinti ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje 3K-3-446/2001). Teismas atmesdamas ieškovų prašymą, užkirto kelią ieškovams įgyvendinti įstatyme numatytas jų teises ir pareigas. Tik nustačius visą bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nekilnojamojo turto balansą t.y. atlikus nekilnojamojo turto tikslius kadastrinius matavimus, galima spręsti klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo įpatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį ir ar ieškinį patenkinus teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams tai yra įstatymas reikalauja užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2002-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos gali būti taikomos kai yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįvykdomu. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228/2008; 2008-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008; 2008-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-254/2008, 2008-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008).

Šalies argumentai

Atskirajame skunde ieškovai nurodo, kad siekiant pašalinti į byla pateiktose statinių techninės apskaitos bylose esančius prieštaravimus būtina atlikti kadastrinius matavimus, nes nuo 2000 metų ginčo sklype yra įvykę pakitimų, vieni statiniai sunyko, kiti atsirado ir pakitimai registre neįregistruoti ir tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti ieškovų argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodančiais galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalimumo jį įvykdyti bei nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Reikšdami ieškinį ieškovai pareiškė reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau nepareiškė reikalavimų dėl naudojimosi namu ar statiniais tvarkos nustatymo, kadangi tik iš minėto reikalavimo šalims gali atsirasti teisės ir pareigos dėl kurių apsaugos gali būti sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas bylos aplinkybes vertina tik ta apimtimi, kiek tai yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir daro išvadas ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas neturės įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-284/2008), todėl atskirojo skundo argumentai, dėl ieškovų ketinimo keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškinio reikalavimus, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu iš ieškovų priteistinos 8,40 Lt į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nuta r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Iš ieškovų R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) T. K. a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą priteisti 8,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Dalia KačinskienėRomualda Janovičienė