- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- eI-2865-171/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur turtinei bei 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-3-AT2-10 pareiškėjui buvo taikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. 2015 m. gruodžio 2 d. jam buvo pateiktas oficialus perspėjimas, jį pareiškėjas apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas – paskirta nepagrįstai, ir panaikino minėtą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą bei oficialų perspėjimą.
Nurodo, kad dėl atsakovės atstovo nepagrįstai priimto 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimo ir 2015 m. gruodžio 2 d. pareikšto oficialaus perspėjimo patyrė turtinę 500 Eur (bylinėjimosi išlaidų) ir neturtinę 4 000 Eur žalą.
Prašymą atlyginti turtinę žalą grindžia tuo, kad jei nebūtų priimtas minėtas nutarimas ir oficialus perspėjimas, nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti ir patirti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.
Prašymą atlyginti neturtinę žalą grindžia šiais argumentais: pirma, kad priimtas nutarimas ir oficialus perspėjimas suvaržė jo, kaip asmenybės, laisvę bei bendravimo galimybes nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d.; antra, jis apskritai tapo pasyvus, užsisklendė savyje, bijojo imtis bet kokių veiksmų, susijusių su verslo plėtra, susitikti su draugais ir pažįstamais, leisti laiką viešose vietose; trečia, beveik metus laiko jautėsi ypač nepatogiai bendraudamas su institucijų atstovais, dalyvaudamas sūnaus darželio susirinkimuose, bijojo sutikti, bendrauti su auklėtojais ir kitų vaikų tėvais, nes nežinojo, kas jie tokie, kuo užsiima ir ar žino apie jam pareikštą oficialų perspėjimą; ketvirta, varžė jo darbinę veiklą, nes, būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius, vengė užmegzti ryšius su naujais klientais, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; penkta, oficialus perspėjimas pakenkė jo šeiminiams santykiams su sugyventine, jo vaiko motina. Taigi, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą remdamasis jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo poliucijos komisariato, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala laikytina atstovavimo išlaidomis, tačiau prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Be to, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, atstovavimo išlaidos galėjo būti atlygintos toje pačioje administracinėje byloje Nr. 1-5227-561/2016.
Nesutinka su prašoma priteisti neturtine žala. Mano, kad oficialaus perspėjimo tekste nėra imperatyvo vengti bet kokio bendravimo. Jei pareiškėjas pats nusprendė apriboti savo bendravimą neproporcingai jam taikytiems apribojimams, tai yra jo subjektyvus sprendimas, dėl kurio negali būti atsakinga Lietuvos valstybė. Nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis po oficialaus perspėjimo realiai ėmė mažiau bendrauti, negu bendravo iki tol.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tapo pasyvus, užsisklendęs, taip pat neaišku, kokios charakterio savybės buvo jam būdingos iki oficialaus perspėjimo. Nepagrindė, kad jo nurodytas baimes ir pasyvumą lėmė atsakovės pareikštas oficialus perspėjimas, o ne kiti veiksniai.
Pareiškėjas, būdamas sąžiningas ir įstatymus gerbiantis pilietis bei verslininkas, neturėjo jokio pagrindo bijoti ir (ar) vengti plėtoti savo verslą. Pažymi, kad net ir sąmoningas ar juo labiau nesąmoningas oficialaus perspėjimo nepaisymas savaime neužtraukia nei administracinės, nei baudžiamosios atsakomybės. Nėra įrodymų, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė iki oficialaus perspėjimo įteikimo apskritai dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, o oficialaus perspėjimo galiojimo metu realiai ketino dalyvauti. Mano, kad pritaikyta prevencinė priemonė draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai remti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausyti, tačiau niekaip neriboja asmens teisių ir galimybių verstis ūkine ir komercine veikla.
Pažymi, kad oficialus perspėjimas nėra viešas institutas ir pareiškėjui nekilo pareiga informuoti kitus asmenis (savo šeimos narius) apie jam taikomą prevencinę priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie fizinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjusią reputaciją negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu. Teismo sprendimas panaikinti oficialų perspėjimą, kaip nepakankamai pagrįstą, yra pakankamas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdas bei satisfakcija. Atlyginus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (protingo ir proporcingo dydžio) toje administracinėje byloje, egzistuotų visos objektyvios sąlygos konstatuoti, kad pareiškėjo patirta žala yra teisingai ir visiškai atlyginta.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, jo 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Civilinei atsakomybei kilti, inter alia (lot. be kita ko), ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui 2015 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas nutarimas dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo, kuriame nutarta pareiškėjui taikyti prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, nustatytą Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ONUĮ) 3 straipsnio 1 punkte.
2015 m. gruodžio 2 d. pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominės prielaidoms, o jo veiksmai pagal ONUĮ 1, 4 ir 5 straipsnius vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.
Oficialiame perspėjime reikalaujama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų. Taip pat buvo perspėtas, kad pareiškėjas savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingai nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaitimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos ONUĮ nustatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5227-561/2016 panaikino minėtą nutarimą ir oficialų perspėjimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo teisėtumas pagrįstas tik įslaptinta medžiaga, o byloje esanti neįslaptinta viešojoje erdvėje surinkta informacija (portalų „15min.“ ir „Delfi“ straipsniai) apie įtarimus tik charakterizuoja jį ir neatskleidžia pareiškėjo ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais iki oficialaus perspėjimo paskyrimo ir tai, kad dėl tokių ryšių bei paties pareiškėjo elgesio buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jis galimai darys sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Taigi, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes oficialus perspėjimas buvo paskirtas nepagrįstai, o tai yra viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007). Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-620-662/2017).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas ir 2015 m. gruodžio 2 d. oficialus perspėjimas paskirti nepagrįstai ir teismo sprendimu panaikinti.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia patirtais dvasiniais išgyvenimais: nerimu, baime, nepasitikėjimu savimi. Oficialus perspėjimas suvaržė jo laisvę ir bendravimo galimybes: bijojo imtis bet kokių veiksmų, susijusių su verslo plėtra, vengė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, susitikti su draugais ir pažįstamais, leisti laiką viešose vietose, bijojo susitikti, bendrauti su vaiko darželio auklėtojais ir kitų vaikų tėvais, taip pat tai pakenkė jo šeiminiams santykiams su sugyventine, jo vaiko motina. Pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad nežinojo, kiek plačiai yra paskelbtas oficialus perspėjimas, todėl visiškai vengė bendravimo.
Kaip matyti iš oficialaus perspėjimo turinio, juo nesiekiama riboti perspėjamojo nei bendravimo galimybių, nei jo darbinės veiklos. Sutiktina su atsakovės atstovo išvada, kad jei pareiškėjas pats nusprendė apriboti bendravimą neproporcingai jam taikytiems apribojimams, tai yra jo subjektyvus sprendimas, dėl kurio negali būti atsakinga Lietuvos valstybė.
Byloje nėra duomenų, kad oficialus perspėjimas buvo kaip nors išviešintas, kad apie perspėjimą žinojo pareiškėjo sugyventinė, draugai ar bendradarbiai, todėl dėl oficialaus perspėjimo pablogėjo jo reputacija. Jei pareiškėjas išviešino šį faktą pats, tai ir dvasinį diskomfortą dėl bendravimo problemų turi prisiimti pats. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo konkrečiais pavyzdžiais nurodytų sukeltų nepatogumų, jo hipotetiniai teiginiai nelaikytini įrodymais nagrinėjamoje byloje, kadangi nepatvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Pareiškėjas ypač akcentavo bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau nenurodė, su kokiais konkrečiai asmenimis jam buvo sutrukdyta bendrauti, kaip dažnai bendraudavo su jais iki įspėjimo ir po įspėjimo, ar bendravimas buvo pakankamai intensyvus ar vienkartinio pobūdžio, todėl laikytina, kad bendravimo galimybių sumažėjimo pareiškėjas neįrodė.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė dalyvavo ar ketino dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl jo teiginiai dėl baimės plėtoti verslą vertintini kaip neįrodyti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-790-525/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl pareikšto oficialaus perspėjimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, perspėjimas trukdė plėtoti verslą ar patyrė kitokių pasekmių, t. y. iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad oficialų perspėjimą teismas panaikino, ir mano, kad atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė dvasinius išgyvenimus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilusios rimtos pasekmės psichinei sveikatai, ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena, todėl jo prigimtinės žmogaus teisės turėti kuo geresnę sveikatą pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur (bylinėjimosi išlaidų) turtinei žalai atlyginti.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Kai pareiškėjo turėtos išlaidos konkrečiai apibrėžiamos, o turto netekimas apčiuopiamas tokios išlaidos pagal LR CK 6.249 straipsnį laikytinos nuostoliais (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).
LR CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais atsakovo neteisėtais veiksmais – neteisėtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ir oficialiu perspėjimu, nes jei jie nebūtų priimti, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių. Šie nuostoliai vertinami remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Tų pačių Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Pareiškėjas turtinę žalą detalizuoja 2016 m. lapkričio 7 d. sąskaitoje Nr. 2016-11-07-01 už teisines paslaugas Nurodo, kad advokato padėjėjo J. Z. (J. Z.) konsultacijos, susipažinimas su administracine byla Nr. I-5227-561/2016, pasiruošimas bylai nagrinėti, atstovavimas teisme įvertinti 500 Eur suma. 2016 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad 500 Eur advokato padėjėjui J. Z. yra sumokėti.
LR CK 6.249 straipsnio 1 d. nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali įrodyti, kaip yra šiuo atveju, tai jų dydį nustato teismas.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad 2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje advokato padėjėjas J. Z. pareiškėjui atstovavo 35 min. (suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavo 1 val.). Šiuo laikotarpiu aktualus 2016 m. II ketvirčio bruto darbo užmokesčio dydis (771,9 Eur). Taigi maksimali suma už atstovavimą 2016 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje gali būti priteista 77,19 Eur (771,9 x 0,1), tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 5 punktu, kaip advokato padėjėjui mažintina iki 61,75 Eur (77,19 x 0,8 = 61,75).
Pareiškėjas sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodė, kiek laiko užtruko konsultacijos, susipažinimas su administracine byla Nr. I-5227-561/2016 ir pasiruošimas bylai nagrinėti, o teismo posėdyje paaiškino, kad šių paslaugų nedetalizuos.
Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį minėtos teisinės paslaugos laikytinos vienarūšėmis, o kaip matyti iš sąskaitos, atstovas skundo nerengė, todėl, įvertinus tai, kad byla nesudėtinga, išnagrinėta per vieną posėdį, yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, specialiosios žinios nebuvo būtinos, o pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas, 150 Eur suma yra adekvati atliktoms jo paslaugoms.
Taigi, pareiškėjo skundą patenkinus visiškai ir nuginčijus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą ir oficialų perspėjimą administracinėje byloje Nr. I-5227-561/2016, už susipažinimą su byla ir pasiruošimą jai nagrinėti (įvertinus, kad pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas) bylinėjimosi išlaidų, kurios nagrinėjamoje byloje laikytinos turtine žala, priteistina suma yra 211,75 (150 + 61,75) Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti 500 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-2865-171/2017.
Pareiškėjas, pagrįsdamas išlaidas, pateikė 2017 m. vasario 9 d. 500 Eur sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017-02-09-01, kurioje nurodo, kad advokato padėjėjas J. Z. suteikė šias teisines paslaugos: konsultacijos, susipažinimas su administracine byla Nr. I-5227-561/2016, skundo dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, parengimas, atstovavimas teisme.
Iš 2017 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 836786 matyti, kad 500 Eur sumokėti. Kad pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas J. Z., patvirtina 2017 m. vasario 9 d. teisinės pagalbos sutartis Nr. 2017-02-09-01.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, kad vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje; 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Pareiškėjo skundas teisme gautas 2017 m. kovo 14 d., todėl aktualus 2016 m. III ketvirčio bruto darbo užmokesčio dydis (793,3 Eur). Pareiškėjui už skundo dėl žalos atlyginimo parengimą teismui pagal Rekomendacijų 5 punktą ir 8.2 papunktį maksimali priteista suma gali būti 1 586,6 Eur ((793,3 x 2,5) x 0,8 = 1 586,6).
Išlaidos, kurių siekiama prisiteisti šioje byloje už susipažinimą su administracine byla Nr. I-5227-561/2016, įvertintos ir priteistos, todėl antrą kartą jos negali būti priteistos, be to advokato padėjėjas pareiškėjui atstovavo ir minėtoje byloje. Taigi, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik už skundo parengimą šioje byloje ir už konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdyje.
Konsultacijų trukmė, kurią rekomenduojama nurodyti 2017 m. vasario 9 d sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2017-02-09-01, nenurodyta.
Iš 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad advokato padėjėjas J. Z. atstovavo pareiškėjui 31 min., suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavo 1 val. Šiuo atveju aktualus 2016 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokesčio dydis, t. y. 822,8 Eur. Taigi, pareiškėjui už atstovavimą teisme pagal Rekomendacijų 5 punktą ir 8.19 papunktį maksimali priteista suma gali būti 65,82 Eur ((822,8 x 0,1) x 0,8).
Įvertinus tai, kad byla nesudėtinga, išnagrinėta per vieną posėdį, yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, specialiosios žinios nebuvo būtinos, o pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas, 200 Eur suma yra adekvati suteiktoms jo paslaugoms, t. y. už konsultacijas ir skundo parengimą.
Taigi, iš viso už atstovavimą, konsultacijas, skundo parengimą pareiškėjui maksimaliai gali būti priteista 265,82 Eur.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).
Nagrinėjamoje byloje reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą patenkinti iš dalies, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maksimali priteistina 265,82 Eur suma už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį turi būti mažinama iki 122,75 Eur ((265,82 : 2) x 0,4235 (iš prašomos 500 Eur sumos priteista 211,75 Eur turtinei žalai atlyginti, o tai sudaro 0,4235 dalį prašomos priteisti sumos, vietoj neturtinės žalos atlyginimo pinigais pritaikyta satisfakcija ((265,82 : 2) / 2)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. P. priteisti 211,75 (du šimtus vienuolika eurų ir septyniasdešimt penkis centus) eurus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo prigimtinė teisė turėti kuo geresnę sveikatą.
Pareiškėjo M. P. prašymą atlyginti teismo išlaidas patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui M. P. priteisti 122,75 (vieną šimtą dvidešimt du eurus ir septyniasdešimt penkis centus) eurų teismo išlaidų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Likusią prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.