Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė: pareiškimą priimti; suinteresuotiems asmenims nustatyti 14 d. terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti; civilinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. liepos 19 d. 9:30 val., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose, adresu Jonava, Vasario 16-osios g. 3.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nustatyta, jog pareiškėjo močiutės sesuo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr.1). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Palikėjos vardu buvo registruotos nuosavybės teisės į: 0,1541 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatą-Lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius-Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (Priedai Nr. 2-3) (toliau visi kartu – Turtas). Palikėja, gyvendama santuokoje su J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 4), vaikų nesusilaukė, todėl daugiau jokių įstatyminių įpėdinių nėra (Priedas Nr. 5).

Pareiškėjo pareiškime pateikti rašytiniai paaiškinimai, kurių suinteresuotas asmuo neužginčijo, ir su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad palikėja nuo mažumės rūpinosi pareiškėju, juos siejo artimas ryšys, tarpusavio bendravimas niekada nenutrūko, pareiškėjas gyveno kaimynystėje, nuolat padėdavo palikėjai buityje. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 6) palikėja visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas pinigines lėšas, visas turtines ir neturtines teises paliko pareiškėjui. Mirus palikėjai, pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikėjai priklausiusį Turtą nepareiškė ir paveldėjimo bylos neužvedė (Priedai Nr. 7–8). Pareiškėjas žinojo, kad palikėja daugiau jokių įpėdinių neturėjo, todėl po jos mirties toliau betarpiškai rūpinosi visu palikėjos Turtu. Po palikėjos mirties pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti visą palikėjos Turtą, jį prižiūrėjo, išlaikė, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas: elektros energiją bei šiukšlių išvežimą (Priedai Nr. 9–10). Nuo 2018 m. balandžio 20 d., vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėmis, pareiškėjo vardu su UAB „Jonavos paslaugos“, į. k 156916523, buvo sudaryta Turto Komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis bei Pakuočių atliekų surinkimo konteinerių panaudos sutartis (Priedai Nr. 11–12). Be to, pareiškėjas savo lėšomis įrengė nuotekų valymo įrenginį (Priedai Nr. 13–14), t.y. iš esmės pagerino Turtą. Tokiu būdu pareiškėjas faktiniu turto valdymu išreiškė valią priimti palikėjai priklausiusį Turtą bei su šiuo Turtu susijusias teises ir pareigas.

Kadangi pareiškėjas po močiutės sesers V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos likusiu Turtu rūpinosi kaip savu, aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, pripažintina, kad jis, būdamas testamentiniu įpėdiniu, per įstatyme numatytą terminą priėmė mirusiosios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti jokių tokį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka, o jo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktais, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a. k (duomenys neskelbtini) po V. Š., a. k (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad V. Š., a. k (duomenys neskelbtini), įpėdinis pagal testamentą, t. y. pareiškėjas R. M., a. k (duomenys neskelbtini) galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę, kreipdamasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo;

Sprendimas per 30 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.