Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimties penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. F. nustatyta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7 punktais, P. F. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, P. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūra bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmės priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtintas 2025 m. vasario 4 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, sudarytas tarp P. F. ir V. G. J., kuriuo P. F. įsipareigojo per 7 (septynis) mėnesius nuo 2025 m. vasario mėn., atlyginti 400 Eur (keturis šimtus eurų) žalą, pirmą mėnesį (vasario mėn.) sumokant 100 Eur (vieną šimtą eurų), kiekvieną kitą mėnesį pervesdamas į V. G. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.7. Pažymi, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. F. nuo 2024 m. sausio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2022 m. balandžio 14 d., jam paskirta galutinė bausmė 7 mėnesiai ir 4 dienos terminuoto laisvės atėmimo (subendrinta su ankstesniu 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi), taip pat baustas administracine tvarka. P. F. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino nuteistojo P. F. atžvilgiu nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tinkamai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (tik iš P. F. žodžių, nes tokių duomenų byloje nėra), su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, įsipareigojo žalą laiku atlyginti, tačiau mano, jog nepakankamai buvo įvertinta paties P. F. asmenybė ir tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis anksčiau teistas net 6 kartus, iš jų penkis kartus skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors prokuroro įsitikinimu, bausmės vykdymas P. F. atidėtas pagrįstai, tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, sužalojimų pobūdį, P. F. veiksmų intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas mažesnis už vidurkį bausmės vykdymo atidėjimo terminas – 6 mėnesiai, neatitinka bausmės vykdymo atidėjimo instituto esmės ir nebus pakankamas laikas nuteistojo elgesio korekcijai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino 2025 m. vasario 4 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp P. F. ir V. G. J., kuriuo P. F. įsipareigojo per 7 mėnesius nuo 2025 m. vasario mėnesio atlyginti 400 Eur žalą, t. y. susitarimas atlyginti žalą yra ilgesniam terminui nei teismas atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų nebedaro tik atlikdamas su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas P. F. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant ilgesnės 10 mėnesių trukmės terminui, be intensyvios priežiūros, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. Kadangi teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neįvertino ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl nuosprendis šioje dalyje, prokuroro teigimu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir per švelnios bausmės P. F. paskyrimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, P. F. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, P. F. už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, taikyto bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau nesutinka su arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminu, prašydamas jį pailginti iki 10 mėnesių, ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino P. F. recidyvistu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl P. F. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, ar paskyrė aiškiai neteisingą bausmę, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo P. F. pripažinimo recidyvistu ir jam paskirtos bausmės

5. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neakcentavo ir nepasisakė dėl pripažinimo ar nepripažinimo P. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nors jis anksčiau būdamas pilnametis buvo 6 kartus teistas, iki naujos tyčinės nusikalstamos veikos šioje baudžiamojoje byloje padarymo 2015, 2018, 2019, 2020 ir 2022 buvo nuteistas už įvairaus sunkumo ir pobūdžio tyčinius nusikaltimus, o paskutinį kartą teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei šioje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė 2024 m. rugsėjo 1 d., turint neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Visa tai, pasak prokuroro, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytas nusikaltimų recidyvo sąlygas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuteistojo P. F. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu.

7. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis).

8. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 101–111) matyti, kad P. F. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Už keturių nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą P. F. buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Neatlikęs minėtais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praėjus 3 mėnesiams nuo jo lygtinio paleidimo iš pataisos namų, P. F. vėl padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 22 dienų. P. F. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, padarė 9 naujas nusikalstamas veikas, iš kurių trys nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o šešios – baudžiamiesiems nusižengimams, už šių veikų padarymą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku P. F. padarė dar vieną naują sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą veiką, už kurios padarymą jis nuteisiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir jam paskiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. F. vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams 4 dienoms. P. F. minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko ir iš bausmės vykdymo vietos buvo paleistas 2022 m. lapkričio 18 d. Nuo bausmės atlikimo nepraėjus trejiems metams po to, kai buvo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, P. F. padaro naują nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą esant neišnykusiam teistumui. Kaip jau buvo minėta, P. F. ne kartą buvo teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, jam buvo skiriamos pakankamai griežtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, skirti įpareigojimai, tačiau tai nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro tyčinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį P. F. asmenybės pavojingumą.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes bei į nuteistojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę, pripažįsta P. F. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas P. F. recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės nepripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

10. Pripažinus nuteistojo P. F. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, bei atsižvelgus į visas pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo asmenybę –anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis UAB „Intava“ miško darbuotoju, turi gyvenamąją vietą, šeimą, su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam P. F. už nusikalstamą veiką paskirta teisinga savo rūšimi ir dydžiu bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino

11. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinus nuteistojo P. F. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą pailginti iki 10 mėnesių.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, 6 dalies 5, 6, 7 punktus, P. F. paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūra, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nors prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino paties P. F. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, todėl nustatė per trumpą arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

13. Nors pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas P. F. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, priėmė neteisingą sprendimą, tačiau įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūrė šeimą, su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagrįstai sprendė, jog siekiant išlaikyti nuteistojo P. F. teigiamus socialinius ryšius yra pagrindas nuteistajam P. F. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nustatant 6 mėnesių terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį bei jam skirtus įpareigojimus, 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas teisės taikymo aspektu parinktas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų.???

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą P. F., kurias sudaro 62,50 Eur.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam P. F. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, jog antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už P. F. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), P. F. pripažinti recidyvistu.

P. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš P. F. valstybės naudai 62,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini).