Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju,

teistas: 1. Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2. Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 50 parų arešto bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, pagal BK 159 straipsnį, 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi P. F. aukščiau nurodytais teismų sprendimais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 4 mėnesiams; 3. Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-28 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi P. F. paskirtos subendrintos bausmės laisvės atėmimo 2 metų 4 mėnesių, pagal 2015-09-10 ir 2015-09-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius, dalimi, pridedant visą neatliktą šios bausmės dalį – 22 dienas, ir P. F. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 22 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose; 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-28 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (6 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 2 metams, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-28 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 5. Šiaulių apylinės teismo 2020-12-10 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-28 nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-28 nuosprendį atliktas ir įskaitytas laikas; 6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022-04-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 20 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a. papunkčiu, 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos 20 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 7 mėn. ir 4 d. terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2022-11-18 paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. F., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą V. G. J., o būtent: 2024-09-01, apie 01.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpoje, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. J. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu bei vieną smūgį keliu į veidą, nukentėjusiajam rankomis dengiantis veidą, kumščiu sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į abi rankas, po to sudavė nukentėjusiajam V. G. J. du smūgius kumščiu bei vieną smūgį keliu į veidą, o, pargriovęs ant grindų, gulinčiam V. G. J. spyrė po vieną kartą į kairį šoną ir nugarą, ne mažiau kaip keturis kartus į dešinį šoną, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. G. J. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaktos poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva.

Motyvuojamoji dalis

Iš Policijos BIRT ataskaitos matyti, jog 2024-09-01 01:19 į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs V. G. J.pranešė, kad jam būnant svečiuose, atbėgęs pažįstamas asmuo jį sumušė rankomis ir pasišalino automobiliu (1 t., b. l. 75-78).

Iš 2024-09-04 tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjas A. E. nurodė, kad 2024-09-01, dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytame maršrute „(duomenys neskelbtini)“, su vyr. patrule Ž. Č. apie 18 val. 31 min. iš (duomenys neskelbtini) apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui būnant svečiuose, prieš 5 -10 min atbėgo pažįstami trys vyrai, vienas sumušė pranešėją rankom, GMP atsisakė. Vyrai išvažiavo su automobiliu. Pranešėjas lauks prie namo. Apie 01.27 atvykus nurodytu adresu pasitiko blaivus pranešėjas V. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad į nurodytą adresą jam atvyko nežinomas (duomenys neskelbtini) universalas, šviesos spalvos, kurio valstybinių numerių nepastebėjo. Iš automobilio išlipo 3 asmenys, iš kurių vienas, kaip vėliau paaiškėjus, tai P. F., gim. (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie pranešėjo šį pradėjo mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir kalbėjo apie kažkokią skolą, apie kurią pranešėjas teigė nežinantis. Kiti kartu buvę asmenys tik stebėjo. Po sumušimo asmenys sulipo į automobilį ir išvažiavo nežinoma kryptimi, kur galėjo išvykti minėti asmenys pranešėjas negalėjo nurodyti. Liudininkų, mačiusių įvykį ir kurie galėtų paaiškinti įvykio aplinkybes, nėra. Įvykio vieta apžiūrėta, nufotografuota. Pravažiuotos aplinkinės gatvės, bei jaunimo susibūrimo vietos, minėtos (duomenys neskelbtini) nepastebėjo. Atvykstant į įvykio vietą besišalinančios (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos taip pat nepastebėta. Filmuota Body (1 t., b. l. 79-80).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. G. J. nustatyti sužalojimai: kaktos poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. V. G. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 43).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog atlikta V. G. J. apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog matoma ištinusi viršutinės lūpos dešinė pusė. Lūpos vidinėje dalyje matoma kraujosruva ir prakirtimas. Ant kairės rankos alkūnės matomas paraudimas (1 t., b. l. 30-38).

Iš kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta telefoninio pranešimo BPC apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinęs vyras, prisistatęs V. G. J., pranešė, kad jį sumušė nepažįstamas vaikinas (1 t., b. l. 72-74).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų Kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrima vienas failas. Peržiūrimas failas „(duomenys neskelbtini)“ . Ant ekrano matoma data ir laikas 2024-09-01, 01:27:12. Pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą. Juos namo kieme pasitinka V. G. J., O. L., bei O. L. tėvai. Pareigūnas sako „nu kas buvo ?“ O. L. sako „ atvažiavo sumušė žmogų“. Matosi V. G. J. viršutinė lūpa sutinusi, kraujuota. V. G. J. sako „aš nuėjau į apačią, jis taisė mano motociklą, nes sankabos trosas nutrūko, aš nuėjau į apačią atsigerti vandens, pažiūrėjau dar telefoną biški ir atbėga pas mane, sudaužė ans, jie trise atbėgo“. O. L. „ans atvažiavo čia, čia pareiškė, kad dingo pinigai, nes grįžo iš užsienio jis“. Pareigūnas „ ar pažįsti juos ?“ V. G. J. sako „pažįstu“. O. L. tėvas sako „sklepe kraujas baisiausiai, va subaladotas“. V. G. J. sako „bet už vis už nieką, nieka iš viso“. Pareigūnas sako „ o kur čia tave mušė, kurioje vietoje ?“ V. G. J. sako „sklepe, nusifotkinau“. Visi nueina į namo rūsį. O. L. motina sako „čia va, viskas čia vyko.“ Rodo rūsyje esantį kambarį. O. L. motina sako „ pradėjo šaukti, aš įsigandau, sakau einam greitai žiūrėti“. Pareigūnas telefonu fotografuoja įvykio vietą. O. L. motina rūsyje ant grindų rodo pritaškytą kraują, pareigūnas telefonu nufotografuoja tas vietas. O. L. motina sako „ atvažiavo jo broliai, sakė dingo pinigai, nieko mes nežinom“. O. L. tėvas sako „ su žmona (žodžių nesigirdi) kažkoks grynai judesys ir išėjome“. Pareigūnas telefonu fotografuoja rūsio patalpas, paskui išeina į lauką, ten fotografuoją įėjimą į rūsį. Po to pareigūnas prieina prie kieme stovinčių V. G. J., O. L., bei O. L. tėvų. Pareigūnas sako „kiek metų turi ?“ V. G. J. sako „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas sako „blaivus esi ?“ V. G. J. sako „jo“. Pareigūnas jam pasako, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su pareigūnais V. G. J. nueina prie tarnybinio automobilio. V. G. J. sako „tiktai skauda biški, bet taip niekas nelūžę“. Pareigūnas užsirašo V. G. J. asmens duomenis. Pareigūnė alkotesteriu patikrina V. G. J. blaivumą. Pareigūnė sako „nuliukai“. Pareigūnas sako „su kokia jie mašina buvo ?“ V. G. J. sako „(duomenys neskelbtini) liktais“. Pareigūnas sako „valstybinius numerius atsimeni?“ V. G. J. sako „ne“ (žodžių nesigirdi). Pareigūnas sako „kas mušė tave? Koks vardas?“ V. G. J. sako „P. F.“. O. L. motina sako „kad puolė čia baisiausiai, aš juos girdžiu, kad šaukia sakau einam žiūrėti kas čia vyksta, ateinu“. Pareigūnas „kiek jam metų žinai ?“ V. G. J. sako „iš vis apie jį nieko nežinau“. O. L. motina sako „jis pilnametis, jam koks (duomenys neskelbtini) su viršu“. Pareigūnas sako „o draugas žino?“ O. L. sako „net nežinau nieko“. Pareigūnas sako „ kur gyvena gal žinai?“ O. L. sako „irgi nežinau“. Pareigūnas sako „kiek jam metų galėtų būti ? (duomenys neskelbtini) metų kažkur ?“ O. L. sako „ iki (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas „o tu matei kaip mušė ?“ O. L. sako „ne, aš iš visa garaže buvau“. Paaiškina, kad garažas yra atskirame pastate, matė, kad kažkokia mašina kieme buvo. Pareigūnas užsirašo O. L. asmens duomenis. Pareigūnas V. G. J. paklausia ar pareiškimą rašys. V. G. J. teigia, kad su tėvu pasitars. Pareigūnas paaiškina kad turės atvykti į policijos komisariatą, kad šis įvykis užregistruotas. V. G. J. pamini, kad M. F. tik stovėjo. Pareigūnas sako „kiek kartų trenkė tau ? Su kumščiu ?“ V. G. J. sako „taip pradėjo taip, visaip, taip va, iš kelėno, visaip iš kojos, taip pradėjo spardyti, pradėjo (rodo kaip buvo mušamas). Pareigūnas sako „kumščiais ir rankom vienu žodžiu“. V. G. J. sako „jo ir pradėjo tampyti ten po tas grindis iš vis už nieką, net nesuprantu už ką, net nepažįstu, pirmą kart aš jį matau“. Pareigūnas paaiškina, kur kreiptis dėl šio įvykio ir kokias aplinkybes nurodyti. Pareigūnas sako „(duomenys neskelbtini) sakai buvo ane, (duomenys neskelbtini)“? O. L. sako „tokia kaip smėlio spalvos tokia“. Pareigūnė sako „o kam ta mašina gali priklausyti?“ O. L. sako „(duomenys neskelbtini) ar kam ten“. Pareigūnas sako „(duomenys neskelbtini), o kokia markė (duomenys neskelbtini) ?“ O. L. sako „man rodos (duomenys neskelbtini) jeigu neklystu“ . Pareigūnas sako „universalas, sedanas?“ O. L. sako „universalas“. Pareigūnas pasako, kad važiuos paieškoti asmens. O. L. nurodo, kad P. F. galėtų būti prie „(duomenys neskelbtini)“ kur yra (duomenys neskelbtini) namas, arba (duomenys neskelbtini) gatvėje. O. L. motina sako „ar anie neišvažiavę tiktais, nes anie labai greitai čia išlėkė šaukdami, klykdami baisiausiai“. Pareigūnas atsisėda į tarnybinio automobilio saloną. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 75-78).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo P. F. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo P. F. visiškas prisipažinimas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. G. J. duoti parodymai apie P. F. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, kurie patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, užfiksuotais jo paties pranešime bendrajam pagalbos centrui, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, taip pat liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų O. L., M. F. apklausų protokoluose, įvykio vietos, asmens apžiūros, kitų objektų protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. P. F. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį V. G. J. teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam P. F. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

P. F. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 101-112), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 98-100), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotoju. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus P. F. straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Arešto bausmės terminas nustatytinas (artimas vidurkiui), vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinus nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad P. F. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, su nukentėjusiuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, įsipareigojo žalą laiku atlyginti, siekiant išlaikyti jo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jam paskirtą arešto bausmę atidėti, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytas pareigas.

P. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 17-20), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Patvirtintinas 2025-02-04 susitarimas dėl žalos atlyginimo, sudarytas tarp kaltinamojo P. F. ir nukentėjusiojo V. G. J., kuriuo P. F. įsipareigojo per 7 mėnesius nuo 2025 m. vasario mėn., atlyginti 400 Eur (keturis šimtus eurų) žalą, pirmą mėnesį (vasario mėn.) sumokėdamas (pervesdamas į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą) 100 Eur, kiekvieną kitą mėnesį pervesdamas į V. G. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

P. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam jam 45 (keturiasdešimties penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. F. nustatyti sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7 punktais, P. F. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti P. F.: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu ar sveikatos priežiūra, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmės priežiūrą vykdančioje institucijoje dienos.

P. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Patvirtinti 2025-02-04 susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp P. F. ir V. G. J., kuriuo P. F., gim. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo per 7 (septynis) mėnesius nuo 2025 m. vasario mėn., atlyginti 400 Eur (keturis šimtus eurų) žalą, pirmą mėnesį (vasario mėn.) sumokant 100 Eur (vieną šimtą eurų), kiekvieną kitą mėnesį pervesdamas į V. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti P. F., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.