Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) departamento prokuroro, nuteistųjų E. N., D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) laisvės atėmimu 9 metams;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir E. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

E. G. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams;pagal BK 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalimi ir 199 straipsnio 2 dalimi, 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal BK 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, ir E. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Automobilis „Ford Toumeo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. K., konfiskuotas kaip nusikalstamos veiklos įrankis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir ONKT departamento prokuroro, nuteistųjų D. K. ir E.N. bei nuteistojo E. G. gynėjo apeliacinius skundus apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. nuteistas už tai, kad veikdamas su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d. 13.15 val. iki 16.10 val. neteisėtai disponavo dideliais narkotinės medžiagos – heroino ir labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekiais bei pasikėsino tas medžiagas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos Respublikos, o būtent: jis, iš anksto su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, aptaręs kelionės tikslus ir atlygį už jų įgyvendinimą, vykdydamas iš asmens, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, gautus nurodymus, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) dugne įrengtoje slėptuvėje, maršrutu Kaunas – Kalvarija, automobilį vairuojant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, turėdamas tikslą išplatinti realizuojant Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai gabeno ir tuo pačiu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, šias medžiagas kontrabandos būdu – neturėdamas leidimo - pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybinę sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi pasienio užkardoje 16.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

D. K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su E. G. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. 16.10 val., turėdamas tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos – heroino - kiekiu ir labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekiu bei, vadovaudamas bendrininkų veiksmams ir juos koordinuodamas per asmenį, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas organizavo heroino ir pirmtako gabenimą kontrabandos būdu – neturint leidimo - per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, o būtent: jis, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d., kartu su E. G., neteisėtai, automobilio „Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) slėptuvėje laikė didelį kiekį – 2,195g – heroino ir labai didelį kiekį - 974 g - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, perdavė asmeniui, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, E. G. nurodymus kada ir kur gabenti kontrabandinį krovinį ir 3 000 eurų, skirtų atlyginimui už paslaugas bei kelionės išlaidoms kompensuoti; paruošė pirmtaką ir heroiną gabenimui, sudėdamas jį į automobilio slėptuvę; padarė automobilį techniškai tvarkingu; perdavė automobilį su jame paslėptu heroinu ir pirmtaku asmeniui, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kontrabandos vykdymo tikslu. Tokiu būdu, kartu su E. G. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, suorganizavo, kad pastarojo pasamdyti E. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) dugne įrengtoje slėptuvėje, maršrutu Kaunas – Kalvarija neteisėtai gabeno ir tuo pačiu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, šias medžiagas kontrabandos būdu – neturėdamas leidimo - pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybinę sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi pasienio užkardoje 16.10 val. E. N. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, sulaikė policijos pareigūnai;

be to, jis nuteistas už tai, kad iki 2011m. balandžio 1 d. 22.15 val. bute, esančiame Kaune, Baltų prospektas 147-16, neteisėtai disponavo „B“ kategorijos šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis: savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė pramoninės gamybos, pertaisomą, lygiavamzdį 12 kalibro šautuvą „Germanica“ ir 14 vienetų 12 kalibro medžioklinių šovinių. Taip pat automobilyje „Opel Combo“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi iki sulaikymo, t.y. 2011 m. balandžio 1 d. 22.15 val., neteisėtai laikė ir gabeno savadarbį šaunamojo ginklo priedėlį – duslintuvą, pritaikytą naudoti su apie 7,62-9 mm kalibro šaunamaisiais ginklais.

E. G. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. K. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. 16.10 val. turėdamas tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu narkotinės medžiagos – heroino - kiekiu ir labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekiu bei, vadovaudamas bendrininkų veiksmams ir juos koordinuodamas per D. K., organizavo heroino ir pirmtako gabenimą kontrabandos būdu neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, o būtent: jis, ne vėliau kaip nuo 2011 m. kovo 31 d., kartu su D. K., neteisėtai, automobilio „Ford Tourneo Connect“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvėje laikė didelį kiekį – 2,195 g – heroino ir labai didelį kiekį - 974 g - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, finansavo šią nusikalstamą veiką, nurodė D. K., kaip susisiekti su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaip atsiskaityti už jo suteiktas paslaugas, pamokė, kaip pirmtaką ir heroiną paruošti gabenimui, davė nurodymus, kada ir kur gabenti kontrabandinį krovinį. Tokiu būdu, kartu su D. K. ir asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, suorganizavo, kad pastarojo pasamdyti E. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, 2011 m. balandžio 1 d. nuo 13.15 val. automobilio „Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio dugne įrengtoje slėptuvėje, maršrutu Kaunas – Kalvarija neteisėtai gabeno ir tuo pačiu neteisėtai laikė didelį kiekį – 2,195g – heroino ir labai didelį kiekį – 974 g - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, šias medžiagas kontrabandos būdu – neturėdamas leidimo - pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybinę sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau nusikaltimo nebaigė, kadangi pasienio užkardoje 16.10 val. E. N. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, sulaikė policijos pareigūnai;

taip pat E. G. nuteistas už tai, kad iki 2011 m. balandžio 1 d. 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu - savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 5,681 g psichotropinės medžiagos MDMA; 1,479 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 0,004 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 8,256 g narkotinės medžiagos kanapių dervos ir 2,891 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių.

Be to, E. G. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui už tai, kad ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. 10.30 val. nuosavybės teise turėjo 22 000 eurų, t. y. 75 961,6 litų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu E. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad kaltinamajame akte, formuluojant kaltinimą E. G., nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių esančių byloje. Faktinių duomenų, kad kratos metu rasti pinigai faktiškai priklauso E. G., byloje nėra, kiti šią nusikalstamą veiką galintys patvirtinanti duomenys gauti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl negali būti pripažinti įrodymais.

Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

- D. K. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu.

- E. G. pripažinti kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir paskirti jam už šios nusikalstamos veikos padarymą 13 000 Lt dydžio baudą bei konfiskuoti tyrimo metu iš jo buvusios žmonos J. K. paimtus 13 400 eurų, t. y. 46 320 litų, laikomus Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

- Tinkamai pagrįsti E. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo gyvenamojoje vietoje su tikslu tas medžiagas platinti.

- Pripažinti ikiteisminio tyrimo metu iš A. B. ir N. B. jų sulaikymo dieną paimtus pinigus - atitinkamai 1170 eurų ir 950 eurų bei 100 litų - nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuoti.

Apelianto manymu, skundžiama teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. K. ir E. N. nustatytų bausmių dydžio; teismo motyvų, grindžiant E. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu gyvenamojoje vietoje; dėl tyrimo metu iš įtariamųjų paimtų pinigų nepripažinimo kaip gautų iš nusikalstamos veikos ar tos veikos rezultatu yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuteistajam E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų, todėl E. N. turėjo būti paskirta sankcijoje numatyta bausmė.

Apelianto teigimu, turėtų būti ištaisyti teismo nuosprendžio trūkumai padaryti bendrinant E. N. ir D. K. paskirtas bausmes. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog E. N. paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę, tačiau faktiškai ir teisėtai bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu. Nuteistajam D. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas paskyrė skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmes ir jas faktiškai subendrino apėmimo būdu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės pridedant švelnesnę.

Apeliantas mano, kad E. G. nepagrįstai išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo. Teismo išvados dėl teisme nepasitvirtinusio kaltinimo neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas suklydo 2012-04-05 atsisakydamas prijungti prie bylos medžiagos prokuroro pateiktą medžiagą apie tai, kad J. K. 2011-04-18 sumokėjo valstybinei mokesčių inspekcijai 23 379 litų pajamų mokesčių, baudą ir delspinigius. J. K. parodė, kad šios įmokos buvo padarytos iš 22 000 eurų, todėl pagal pinigų sumą E. G. pagrįstai inkriminuotas neteisėtas praturtėjimas. Taip pat apelianto manymu, teismas nepagrįstai įrodymais nelaikė telefoninių pokalbių kontrolės metu gautų duomenų motyvuojant tuo, kad faktiškai buvo kontroliuojami ne to asmens, kurio klausytis leido teismas, pokalbiai. Teismas leido kontroliuoti E. G. telefoninius pokalbius, nurodydamas telefoninį numerį. Po E. G. sulaikymo policijos pareigūnai nerado šio konkretaus telefono aparato, jame buvusios SIM kortelės, ir negalėjo numatyti, kad juo toliau naudosis J. K.. Šiuo telefono aparatu J. K. pradėjo naudotis išimtinai savo iniciatyva. Aptariamu telefoniniu ryšiu buvo kontaktuojama išimtinai SMS būdu. Policijos pareigūnai pastebėję, jog ankstesnėje nusikalstamoje veikoje naudotas ryšys vėl aktyvus, susidomėjo, tačiau pagrindo jo kontrolę persankcionuoti kitam asmeniui nebuvo, nes nepakako duomenų faktinio naudotojo nustatymui. Teismui pokalbių kontrolės metu gautus duomenis pripažinus įrodymais susidaro įrodymų visuma, leidžianti pagrįstai ir teisėtai pripažinti, jog E. G. neteisėtai praturtėjo 22 000 eurų suma.

Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis E. G. kažkokiu būdu pats ar per tarpininkus platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir tuo pagrindu neteisingai iš nuosprendžio pašalino aplinkybę dėl jo disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Apeliantas pastebi, kad teismo nuosprendžiu E. G. buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo gyvenamojoje vietoje su tikslu jas platinti, todėl, apelianto nuomone, nuosprendžio aprašomoji dalis turėtų būti pakeista, pagrindžiant jo rezoliucinę dalį šiame epizode.

Apelianto manymu, teismas priėmė neteisingą sprendimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. ir N. B. sulaikymo metu iš jų paimtiems pinigams ir jų nekonfiskuoti. Teismo išvados, jog nenustatyta, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos arba yra nusikalstamos veikos rezultatas, visiškai prieštarauja faktinėmis bylos aplinkybėmis, iš kurių akivaizdu, kad iš A. B. ir N. B. ikiteisminio tyrimo metu paimti atitinkamai 1170 eurų ir 950 eurų yra pinigai gauti iš D. K. kaip atlygis už kelionę į Nyderlandų Karalystę, nugabenant ten labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako ir didelį kiekį heroino. Kadangi paminėti pinigai buvo skirti narkotinės medžiagos ir jos pirmtako kontrabandai, jie turi būti pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuoti.

Nuteistasis E. N. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti jam kuo palankesnį sprendimą.

Apeliantas teigia, kad jis narkotinių medžiagų kontrabandos su niekuo neorganizavo ir narkotinių medžiagų platinti nesiruošė.

Byloje buvo sumaišyti A. B. parodymai apie jo (apelianto) dvi keliones: apie kelionę į Angliją ir kelionę į Olandiją. A. B., parodydamas, kad apeliantas žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir numanė apie galimai kažkokias nelegalias medžiagas, kalba apie jo (apelianto) kelionę į Angliją. Šių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas, tačiau pažymi, kad dėl to jam jokie oficialūs kaltinimai nebuvo pateikti, o remtis šiais A. B. parodymais kaip įrodymu, patvirtinančiu jo (apelianto) kelionės į Olandiją aplinkybes, neteisinga. A. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie kelionės į Olandiją aplinkybes, nurodė, jog D. K. jam pasiūlė nuvežti kažkokias trąšas, kurios yra visiškai legalios, todėl net nepaslėptos, o įdėtos į keleivio sėdynės kišenę. Teisme A. B. teigė, kad apeliantui apie jokias narkotines medžiagas ir jų platinimą neužsiminė, jokių kontaktinių duomenų nedavė. Taip pat A. B. nurodė žinojęs apie apelianto neigiamą nuostatą dėl narkotinių medžiagų. Apelianto manymu, netikėti šiais A. B. parodymais nėra pagrindo, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

Neatitinka tikrovės teismo teiginiai, kad jam buvo duotos piniginės lėšos kelionei ir mobiliojo ryšio priemonė. Jis nei pinigų, nei mobilaus ryšio telefono kelionei negavo. Ant automobilyje rasto mobilaus telefono aparato jo pirštų antspaudų nerasta, o pinigai kelionės išlaidoms buvo rasti N. B. piniginėje. Jis turėjo apie 20 Lt ir savo asmeninį mobilų telefoną.

Jis nieko nežinojo ir apie automobilio bagažinėje įrengtą slėptuvę. Šią aplinkybę patvirtina N. B. parodymai, kuris parodė, kad A. B. apie trąšų nuvežimą pasakė tik prieš pat kelionę, todėl apeliantas norėjo jas įsidėti į savo tašę, be to, išgirdęs apie kažkokių trąšų vežimą ir kilus įtarimams dėl galimo jų slėpimo, apeliantas tikrino bagažinę. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad jis nežinojo, kad automobilyje yra slėptuvė, nes priešingu atveju, žinodamas apie paslėptus daiktus nebūtų siūlęs jų įsidėti į savo tašę ir nebūtų tikrinęs bagažinės. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo, atlikusio automobilio kratą, R. P. parodymus, kad automobilio dugne buvo rasta gerai užmaskuota slėptuvė, kuri buvo nustatyta tik specialia įranga supjausčius bagažinės dugną, to nepadarius apie slėptuvės buvimą negalima buvo net įtarti.

Apeliantas tvirtina, kad jis jokio ryšio su slėptuvėje rastais daiktais neturi. Automobilio kratos metu jis nedalyvavo ir slėptuvėje rastų 47 paketėlių nuo sulčių ir paketėlio, kuriame buvo 2,195 g heroino, nematė, todėl apie minėtus radinius žino tik iš bylos dokumentų. Iš jų matyti, kad skystis buvęs 47-iuose paketėliuose nuo sulčių nėra įtrauktas į draudžiamų ir narkotinių medžiagų registrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pilstoma narkotinė medžiaga. Apeliantas pastebi, kad teisme apklaustas specialistas P. A. paaiškino, kad tyrėjai tyrimui pateikė užplombuotą vieno litro stiklinį butelį pilną geltono skysčio ir būtent jame buvo nustatyta draudžiama medžiaga – narkotikų gamybos pirmtakas (prekursorius), tačiau jokie bylos dokumentai nepatvirtina, kad šis butelis buvo rastas automobilyje kratos metu, todėl šio butelio atsiradimo aplinkybės nenustatytos.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis neva vykdė iš anksto suplanuotus ir gerai organizuotus nusikaltimus. Jis negalėjo organizuoti ir planuoti nusikaltimus, nes nei D. K., nei E. G. visiškai nepažinojo. Jis į vykdomą kontrabandą buvo įtrauktas atsitiktinai, nes jis kontrabandos su niekuo neorganizavo ir narkotinių medžiagų platinti nesiruošė.

Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nuosprendį jo nuteisimo dalyje: jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį išteisinti bei sušvelninti bausmę.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaltinamajame akte kaip pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas nurodytas 3,4-metilendioksi-2-propanono, o nuosprendyje ši medžiaga įvardinama kaip 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, tai, apelianto manymu, yra iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, nes prokuroras prašymo pakeisti kaltinimą neteikė.

Taip pat apelianto manymu, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.4. punkte išdėstytų reikalavimų motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis teismas konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendyje yra analizuojamos disponavimo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako aplinkybės, tačiau visiškai nepasisakoma apie įrodymus, liečiančius narkotinės medžiagos – heroino - gabenimą, nors minėto LAT Senato nutarimo 3.1.7., 3.1.10. punktuose nurodoma, kad teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos, teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus.

Apeliantas kategoriškai neigia ką nors žinojęs apie automobilio slėptuvėje rastą pakuotę su heroinu. Nurodo, kad įrodymų (pirštų antspaudų, kvapų ir pan.), patvirtinančių, kad būtent jis įdėjo pakuotę į automobilį, nėra. Jis automobilį perdavė A. B., vėliau juo naudojosi dar ir N. B. bei E. N.. Skystį, kurį pilstė į pakuotes ir butelius, jis gavo iš brolio E. G., kuriuo visiškai pasitikėjo ir buvo įsitikinęs, kad tai yra acetonas. Voką su pinigais, 3000 EUR kelionei, adresą, telefoną jis taip pat gavo iš E. G. ir visa tai perdavė A. B.. Teismas, vertindamas jų tarpusavio SMS žinutes, vadovavosi prielaida, kad susirašinėjimas susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų pilstymu ir būsimu gabenimu, tačiau nedetalizavo, kuri konkrečiai perduota informacija patvirtina šį faktą. Išpilstytas acetonas buvo laikomas ne tik automobilyje esančioje slėptuvėje, bet ir automobilio salone supilstytas į butelius, šios medžiagos vertė rinkoje jam nebuvo žinoma.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, įvertino kaip baigtą nusikaltimą. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei, nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, šiuo atveju kontrabandos dalykas buvo aptiktas ir jį gabenantys asmenys buvo sulaikyti anksčiau, pasienio ruože pakeliui į muitinę (apžiūros postą).

Nuteistojo E. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalį, pakeisti ir perkvalifikuoti E. G. veiksmus į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti už šio nusikaltimo padarymą bausmę - areštą. Paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti E. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmę įskaičiuoti bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, kitą E. G. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Pagal teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes E. G. nusikalstamos veikos, teismo kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl remiantis LAT suformuluotomis nuostatomis (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007 ir kt.), visos bausmės, paskirtos už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, turėjo būti subendrintos apėmimo būdu. Be to, apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme. Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. G. nuteistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė nuo 2011-03-31 iki 2011-04-01, o ankstesnis Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo priimtas tik 2011-07-29 (įsiteisėjo 2012-04-10), todėl šios bylos kontekste E. G. dar nebuvo nuteistas, todėl teismas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes turėjo bendrinti pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles.

Apeliantas nesutinka su E. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas konstatavo, kad E. G. organizuoti E. N. ir asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, automobilio „Ford Tourneo Connect“ dugne įrengtoje slėptuvėje neteisėtai gabeno ir neteisėtai laikė didelį kiekį - 2,195g heroino ir labai didelį kiekį - 974 g 3,4-metilendioksifenil-2-propanono, ir šias medžiagas kontrabandos būdu pasikėsino pervežti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybinę sieną, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes pasienio užkardoje juos sulaikė policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nusikaltimo vykdytojai nusikalstamos veikos nebaigė dėl to, jog buvo sulaikyti pasienio punkte, neteisingai E. G. veiką kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį kaip baigtinį nusikaltimą. Šioje situacijoje teismas turėjo vadovautis BK 26 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog vykdytojo nusikalstamai veikai nutrūkus pasikėsinimo stadijoje, organizatorius atsako už pasikėsinimą bendrininkaujant padaryti nusikalstamą veiką, todėl E. G. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti tik kaip pasikėsinimas įvykdyti kontrabandą.

Apeliantas abejoja teismo išvada, kad E. G. nusikalto veikdamas organizuota grupe su D. K. ir asmeniu, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, teismo nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo tvirtinti, kad nuosprendyje aprašytoje situacijoje veikė organizuota grupė. Nustatyta, kad E. G. bendravo tik su savo broliu D. K. ir nežinojo apie E. N. ir kito asmens dalyvavimą nuosprendyje aptartoje veikloje. Pagal nuteistojo parodymus jis kažkokį ryšulėlį ir vieną pakelį skysčio į transporto priemonėje buvusią slėptuvę įdėjo be brolio žinios. E. G. ir D. K. inkriminuotas tik vienas epizodas, duomenų, kad E. G., kaip ir kiti asmenys, laikytų save organizuotos grupės nariu, nėra. Todėl teismas galėjo konstatuoti tik grupę iš anksto susitarusių asmenų, o ne organizuotą grupę.

Apelianto manymu, E. G. yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 266 straipsnio 3 dalį. Prokuroro pateiktame pakeistame kaltinime buvo tvirtinama, jog E. G. padarė BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, nes neteisėtai disponavo labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų prekursoriaus - 974 g 3,4-metilendioksi-2-propanono kiekiu. Tačiau 3,4-metilendioksi-2-propanonas nepriskiriamas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakams. Joks kitoks šios medžiagos pavadinimas, kuris bylotų, kad tai yra prekursorius, kaltinime nenurodytas, todėl teismas, apkaltinamajame nuosprendyje įrašydamas kitą nei kaltinime nurodyta medžiagą - 3,4-metilendioksifenil-2-propanoną savo iniciatyva pakeitė esminę aplinkybę ir tuo esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nors teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paaiškino, kad išvadoje padarė klaidą ir prekursoriaus pavadinime nepaminėjo „fenil“ grupės, be kurios medžiaga nelaikoma pirmos kategorijos pirmtaku, ši specialistės padaryta klaida nepateisina fakto, jog kaltinime E. G. nebuvo inkriminuotas disponavimas prekursoriumi. „Fenil“ grupės nebuvimo medžiagos pavadinime negalima laikyti rašymo apsirikimu, nes po specialistės paaiškinimo apie klaidą, kaltinimas nebuvo pakeistas, todėl E. G. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai. E. G. nepagrįstą nuteisimą pagal BK 266 straipsnio 3 dalį patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Automobilio kratos protokole nenurodyta, kad bent vienas automobilio slėptuvėje rastas sulčių pakelis būtų buvęs tuščias ar kad iš jų sunktųsi skystis arba kad pakeliuose yra skirtingi skysčiai. Liudytojas R. P. teisme pareiškė, jog dauguma pakelių buvo šlapi, iš jų bėgo skystis, tačiau visiškai tuščių nebuvo. Panašius parodymus teisme davė ir T. S., kuris parodė, kad iš sulčių pakelių sunkėsi skystis, tačiau visiškai tuščių pakelių nerado. Liudytojas nurodė, jog rastus pakelius su skysčiu sudėjo į specialius, skysčių nepraleidžiančius policijos paketus. 2011-04-11 specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimui buvo pateikti aštuoni nepažeisti, specialūs, užklijuoti policijos paketai su objektais. Sprendžiant iš išvados, specialiuose paketuose buvo 46 pakeliai su skysčiu ir vienas pažeistas, tuščias pakelis. Specialistė R. S. nenurodė, jog pakeliai buvo šlapi, kad iš jų sunkiasi skystis arba jog skysčio ar jo liekanų yra specialiuose policijos paketuose, tačiau nustatė, kad viename iš pakelių esantis skystis skiriasi nuo likusiuose 45 pakeliuose esančio skysčio. Visuose pakeliuose buvo gelsvos spalvos, o viename pakelyje - geltonos spalvos skystis. Atlikusi geltonos spalvos skysčio tyrimą specialistė konstatavo, jog tai yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas - 3,4-metilendioksi-2-propanonas bei piperonalis. Teisme nepavyko nustatyti, kur dingo iš pakelių besisunkiantis skystis, ir kaip atsirado tuščias pakelis nepažeistoje policijos pakuotėje. Teisme apklausta objektus tyrusi specialistė patvirtino, kad viskas, kas parašyta jos išvadoje apie tyrimui gautus objektus, yra tiesa, jog skystis iš tuščios pakuotės turėjo būti išbėgęs iki jos įdėjimo į specialų policijos paketą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad negalima besąlygiškai pasitikėti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis ir tvirtinti, jog specialistei buvo pateikti būtent tie objektai, kurie buvo rasti kratos automobilyje metu. Apeliantas mano, kad su specialiuose policijos paketuose buvusiais objektais galėjo būti atliekami kažkokie veiksmai ir šiame kontekste atkreipia dėmesį į operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo priede užfiksuotas trumpąsias žinutes, iš kurių matyti, kad 2011-04-01 18 val. D. K. parašė trumpąją žinutę A. B. ir paprašė jo kažkam priminti, jog nesumaišytų, kurie pažymėti raidėmis, kad padėtų atskirai, į ką A. B. atsakė, jog viską žino. Tyrėjas, analizavęs elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, nurodė, jog D. K., siųsdamas tokią žinutę, jo manymu, turėjo omenyje 1 litro talpos pakuotę, kurioje, kaip paaiškėjo vėliau, buvo prekursorius Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų buvusi rasta raidėmis pažymėta pakuotė. Transporto priemonės kratos protokole nenurodyta, jog ant pakuočių buvo kažkokios raidės. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir vėliau, todėl nepaneigta galimybė, kad vietoj raidėmis pažymėtų objektų atsirado kiti. Apeliantas pastebi, kad ir specialistė, gavusi pakuotes su skysčiu tyrimui, nepažymėjo, kad ant kai kurių pakuočių buvo užrašytos raidės. Apeliantui neįtikinamai atrodo situacija, kad slėptuvėje gabenami 46 pakeliai skysčio, kuris nėra prekursorius, ir vežamas tik vienas pakelis su pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku, todėl apeliantas mano, kad vienas pakelis prekursoriaus galėjo atsirasti tam, kad asmenis galima būtų apkaltinti disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku. Teisme E. G. paaiškino, kad jis buvo tikras, jog jam perduota medžiaga nėra prekursorius. Tai, kad E. G. pripažino, jog kažkiek skysčio gavo atskirai, nereiškia, kad tai buvo prekursorius, nes tokia aplinkybė byloje nenustatyta. Kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo išvadai, jog E. G. žinojo, kad viename pakelyje yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas, ir norėjo tą prekursorių gabenti į Nyderlandų Karalystę. Tiek acetofenono, tiek 3,4-metilendioksifenil-2-propanono spalva ir kvapas yra panašūs, todėl ne specialistui nustatyti šių dviejų medžiagų skirtumus yra sudėtinga. E. G. kaltės neįrodo ir teismo nustatyta aplinkybė, kad skystis buvo gabenamas transporto priemonėje įrengtoje slėptuvėje. Kaltinamieji teisme paaiškino, kad skystis į slėptuvę buvo patalpintas tik dėl itin aštraus kvapo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad į alaus butelius supiltas skystis buvo vežamas automobilio salone, nes tie buteliai užsidaro sandariau nei sulčių pakeliai, jie nepraleidžia skysčio, o tuo pačiu nesklinda ir kvapas. Nuosprendyje paminėtas faktas, jog už skysčio gabenimą kaltinamiesiems buvo pažadėta sumokėti nemažą pinigų sumą, neįrodo, kad E. G. buvo žinoma apie prekursorių. Tai, jog E. G. buvo įsitikinęs, kad visas skystis yra vienodas liudija ir susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas J. Z. nurodė, jog D. K. buvo kilęs klausimas, ar galima iš E. G. gautą skystį supilti į vieną talpą, todėl jis E. G. parašė trumpąją žinutę ir pastarojo paklausė, ar tai, ką šis yra davęs, vienodas ar skirtingi, nes jei vienodi, tai tilptų į vieną tarą, į ką E. G. trumpąja žinute atsakė, kad vienodi, galima pilti į vieną. Be to, teisme nebuvo nustatytas labai didelis pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako kiekis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius 2011-05-03 įsakymu patvirtintose „Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatyta, jog labai dideliu kiekiu laikytina daugiau kaip 375 g 3,4-metilendioksifenil-2-propanono (l-(l,3-benzodioksol-5-il)propan-2-ono). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro (toliau – KTC) specialistė, konstatavusi, jog viename pakelyje buvusiuose 0,977 kg geltonos spalvos skysčio yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai - 3,4-metilendioksi-2-propanonas ir piperonalis, negalėjo nustatyti jų kiekio, nes KTC nėra tų medžiagų standartų. Be to, apeliantas pastebi, jog išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo sunaudota 0,5 ml skysčio, o likęs - supiltas į stiklinį butelį, kuris perduotas saugyklai. Prekursorių perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui akte rašoma, jog perduota saugoti 977 g 3,4-metilendioksi-2-propanonas ir piperonalio. Toks prekursorių kiekis negalėjo būti perduotas, nes 0,5 ml skysčio buvo sunaudota tyrimui. Dr. P. A. pateiktoje išvadoje nenustatyti nei jo rastojo piperonilmetilketono, nei piperonalio kiekiai, nors būtent to buvo prašoma tyrėjo užduotyje. Be to, šis specialistas net neatkreipė dėmesio į tai, jog užduotyje nurodytas ne pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas - 3,4-metilendioksi-2-propanonas. KTC specialistė nustatė, kad pakelyje buvusi medžiaga yra metilpiperonilketonas, o dr. P. A. atrado piperonilmetilketoną, be to, dr. P. A. neišsiaiškino, kiek gramų pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako buvo jam tirti pateiktame butelyje su skysčiu. Apelianto manymu, besąlygiškai tikėti dr. P. A. išvada negalima dar ir dėl sekančių aplinkybių. Specializuotos ekspertinės įstaigos pateiktoje išvadoje yra akcentuota, jog nustatyti rastųjų prekursorių kiekio negalima dėl to, kad KTC nėra tų medžiagų standartų. Teisme apklausta specialistė patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą ir dar kartą pakartojo, kad neturint standartų negalima atlikti tolimesnių tyrimų dėl rastų prekursorių kiekio. Tačiau teismas nesuabejojo specialisto dr. P. A. tyrimo rezultatais ir neatkreipė dėmesio, kad tokio paskaičiavimo neužtenka norint nustatyti pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako kiekį. „Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ yra minimi medžiagų kiekiai gramais, o tokių paskaičiavimų dr. P. A. neatliko. Be to, vertinant dr. P. A. išvadą, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, jog specialistas pripažino, kad tai buvo pirmas tokio pobūdžio jo atliktas tyrimas, kad jis vadovavosi Lietuvoje neaprobuota tyrimo metodika. Apelianto manymu, teismo išvados apie pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį nepagrįstos abejonių nekeliančiais įrodymais.

Apelianto nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad E. G. disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pagal „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ 2,195g heroino yra didelis kiekis, nes laikoma, kad jei grynosios medžiagos svoris viršija 2 g, tai jau yra didelis kiekis. Tačiau lentelėse nurodyti narkotinių medžiagų kiekiai yra rekomendacinio pobūdžio, o tai reiškia, kad teismai, atsižvelgę į visas bylos aplinkybes, gali nuo jų nukrypti. Specialistas nustatė, jog kratos metu rastas narkotinių medžiagų kiekis rekomendacijose nurodytą ribą viršijo tik 0,195 g. Realiai toks svoris praktiškai nepastebimas, todėl išvada, kad buvo disponuojama dideliu narkotinės medžiagos kiekiu yra skubota. Byloje nenustatyta, jog E. G. turėjo heroino, nebuvo rastos įpakavimui panaudotos medžiagos, t. y. plastikiniai maišeliai, bespalvė lipni juosta, juodas plastikas, spalvotas popierius, svarstyklės, be kurių neįmanoma 5,742 g rusvos spalvos medžiagos padalyti į tris beveik vienodas dalis. Kaltinimas nepateikė jokių įrodymų, kad pats E. G. narkotines medžiagas išpilstė į tris paketėlius. Byloje nėra įrodymų, jog ant paketėlių ar įpakavimo medžiagų būtų rasti kokie nors E. G. palikti pėdsakai, nors narkotinės medžiagos įpakavimo būdas rodo, kad neišardžius pakuotės negalima nustatyti, kas joje yra. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad E. G. žinojo, jog jo gautame pakete yra platinimui skirtas heroinas. Nepaneigta E. G. versija apie tai, jog jis gavo paketą ir nežinojo, kas jame yra. Teismui nenustačius, jog E. G. bent bendrais bruožais suvokė, kad įpakavime yra narkotinė medžiaga – heroinas, kad suprato koks yra jo kiekis ir kad norėjo jį išgabenti į Nyderlandų Karalystę, kur ta medžiaga būtų išplatinta, E. G. negalėjo būti nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

E. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl jo gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. E. G. paaiškino, jog retkarčiais pats vartoja tokias medžiagas, todėl jo namuose rastos medžiagos buvo skirtos ne platinimui, o asmeniniam vartojimui. Medžiagų radimo namuose faktas liudija, kad jos nebuvo parduotos, todėl E. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnį. Šioje byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad E. G. užsiiminėjo narkotikų platinimu. Rasti medžiagų kiekiai nebuvo tokie, kurių negalėtų suvartoti pats kaltininkas. Kratos metu nebuvo rasti jokie daiktai, liudijantys, kad E. G. verčiasi narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu. Be to, pats teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavęs, kad E. G. inkriminuota aplinkybė, jog šiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis disponavo su tikslu jas platinti, bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Teismas, padaręs minėtą išvadą, privalėjo nuteistojo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymą be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. pagal BK 259 straipsnio l dalį. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio l dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad E. G. turi du vaikus, mažametę dukrą ir neįgalų sūnų, kad padeda aklai, todėl nedarbingai, motinai, E. G. skirtina bausmė, nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu. Ši bausmė turėtų būti subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes 2011-07-29 nuosprendžiu E. G. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjo apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, o nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliantai nuteistieji D. K. ir E. N. bei jų gynėjai prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroro skundą atmesti.

Nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. G. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinį skundą, o prokuroro skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro, nuteistųjų D. K. ir E. N. bei nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Skundžiamas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

Dėl nuteistojo D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjo apeliacinių skundų argumentų

Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje), o D. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Apeliantų nuteistojo D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniuose skunduose dėstomi teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl nuteistųjų D. K. ir E. G. nepagrįsto nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, yra iš esmės vienodi, todėl teisėjų kolegija juos aptaria ir vertina kartu.

Apeliantai, nesutikdami su D. K. ir E. G. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, prašo skundžiamą apygardos teismo nuosprendį šioje D. K. ir E. G. nuteisimo dalyje panaikinti ir abu nuteistuosius pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį išteisinti. Tokį prašymą apeliantai grindžia teismo išvadų neatitikimu faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

Apeliantų prašymai – nuteistuosius D. K. ir E. G. išteisinti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį netenkinami, tačiau šioje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 266 straipsnio 3 dalį (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl BPK pažeidimų

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjas teigia, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nuosprendyje nurodė kitokį nei kaltinamajame akte nurodytą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako pavadinimą ir tokiu būdu savo iniciatyva pakeitė kaltinimą, nustatė iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, tuo suvaržė įstatymo garantuotą kaltinamųjų teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Tokie apeliantų teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantai teisūs teigdami, kad kaltinamajame akte nurodytas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) pavadinimas (3,4-metilendioksi-2-propanonas) nesutampa su skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytu pirmtako pavadinimu (3,4-metilendioksifenil-2-propanonas), tačiau toks kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje esantis cheminių junginių pavadinimų neatitikimas negali būti vertinamas kaip esminis BPK pažeidimas, suvaržęs įstatymo garantuotą kaltinamojo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad byloje pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. 140-(2120)-IS1-2059 ir jos pagrindu surašytame kaltinamajame akte nurodytos pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekusroriaus) pavadinimas nepilnai atitinka Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu patvirtintinose rekomendacijose ,,Dėl pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (2010 m. liepos 20 d. NR. T1-77 redakcija) nurodytą pavadinimą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ir pašalinti šiuos neatitikimus teisme apklausė Specialisto išvadą Nr. 140-(2120)-IS1-2059 (1 t., 127-129 b. l.) byloje surašiusią specialistę R. S. Specialistė R. S. teisme patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jos atlikto tyrimo metu vienos pakuotės skysčio sudėtyje buvo nustatytas cheminis junginys 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas, kitaip dar vadinamas metilpiperonilketonas, bei piperonalis, tačiau surašant Specialisto išvadą buvo padaryta techninė klaida, nurodant cheminio junginio 3,4-metilendioksifenil-2-propanono pavadinimą, t. y. buvo praleista fenil grupė, todėl išvadoje nurodytas nepilnas nustatytos cheminės medžiagos pavadinimas (3,4-metilendioksi-2-propanonas). Specialistė kategoriškai patvirtino, kad jos atlikto tyrimo metu buvo nustatytas cheminis junginys 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas (metilpiperonilketonas), tai patvirtina jos atlikto tyrimo tomofograma (8 t. 18-19; 23-25 b. l.). Specialistės parodymus, kad nurodant cheminį junginio pavadinimą buvo padaryta tik rašybos klaida, patvirtino ir teisme apklaustas specialistas chemikas dr. P. A., kuris parodė, kad iš cheminio junginio 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas pavadinimo pašalinus žodelį fenil būtų tik korektūros klaida (8 t., 26-27 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad Specialisto išvadoje Nr. 140-(2120)-IS1-2059 nurodant tyrimo metu nustatyto pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – pavadinimą buvo padaryta rašybos klaida ir šią klaidą nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisė, nurodydamas teisingą, t. y. pilną, byloje nustatytos cheminės medžiagos pavadinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo Specialisto išvadoje padarytą rašybos klaidą vertinti kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, t. y. kaip rašybos klaidą.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas kaltinamajame akte padarytą klaidą ir nuosprendyje nurodydamas pilną, t. y. tikslų tyrimo metu nustatyto pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – pavadinimą BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatų ir įstatymo garantuojamos kaltinamųjų teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo nepažeidė.

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies, 260 straipsnio 2 dalies, 266 straipsnio 3 dalies taikymo

Šioje byloje D. K. ir E. G. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, turėdami tikslą parduoti Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino ir labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku – 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu bei organizavo heroino ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako gabenimą kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Tokios nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Nuteistieji D. K. ir E. G. neneigia supilstę skysčius į tuščius nuo sulčių pakelius ir alaus butelius, juos sudėję ir laike jų šeimos naudojamame automobilyje „Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) didžiąją dalį skysčio slėpę automobilio bagažinėje įrengtoje slėptuvėje, kitą dalį laikę automobilio salone, turėdami tikslą automobilyje laikomą krovinį išgabenti į Nyderlandų Karalystę ir tai pasikėsino padaryti. Tačiau nuteistieji neigia žinoję ir supratę disponuojantys narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais (prekursoriais), t. y. nuteistieji neigia subjektyvųjį jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymį – kaltę.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susijęs su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet atsižvelgiant ir į faktines bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju, į narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes ir pan.

Pirmosios instancijos teismas apie nuteistųjų D. K. ir E. G. kaltę padarius 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas sprendė ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurią sudaro pačių nuteistųjų D. K. ir E. G. parodymai, nuteistojo E. N., liudytojo A. B. parodymai, transporto priemonės apžiūros, kratų, slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo protokolai, specialistų išvados ir specialistų teisme duoti parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Nuteistasis E. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam pažįstamas asmuo, kurio jis nenori įvardinti, pasiūlė vežti kažkokį skystį į Olandiją ir jis sutiko. Jis pasiūlė broliui D. K. suorganizuoti to skysčio nuvežimą į Olandiją, nes pats negalėjo važiuoti. Automobiliu, kuriuo bus vežamas skystis, rūpinosi D. K.. Asmuo, prašęs nuvežti jo skystį į Olandiją, atvežė jam į darbą du kanistrus su skysčiu, voką su adresu, kur nuvežti, ir pinigus kelionei. Jis pats atvežtų daiktų nematė, apie juos jam pasakojo brolis D. K., nes jis tuos daiktus paėmė iš jo darbo. D. K. sakė, kad buvo dvi plastikinės taros – talpos po 25 litrus su geltonu skysčiu. Už tai, kad jis susitarė dėl skysčio nuvežimo gavo apie 1000 litų (7 t.71-73 b. l.). Vėliau nuteistasis E. G. iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad ir jis pats matė atvežtą skystį ir jį pilstė. Be to, papildė savo ankstesnius parodymus, nurodydamas, kad buvo dar kartą susitikęs su asmeniu, kuris prieš tai jo paprašė nuvežti skystį į Olandiją, ir šis jam perdavė dar 1 litrą skysčio ir ryšulėlį, nurodydamas, kad juos reikia perduoti kartu su anksčiau duotais skysčiais. Jis perduotų daiktų turiniu nesidomėjo, nuvažiavo pas tėvą į namus, pats perpylė gautą skystį į sulčių pakelį ir įdėjo jį ir gautą ryšulėlį tarp maišų. Apie jo papildomai įdėtus į automobilyje esančią slėptuvę daiktus brolis D. K. nieko nežinojo. Jis žinojo, kad automobilyje yra slėptuvė, nes prieš tai su broliu pilstė skystį. Pakeliai su skysčiu buvo sudėti į automobilį, kuriuo naudojosi jų šeima. D. K. turėjo padėti supakuoti skystį ir pats nuvežti jį į Olandiją, tačiau negalėjo pats važiuoti, todėl tai padaryti paprašė A. (B.), kuris nuslėpė, kad pats nevažiuoja, o nusamdė du žmones (7 t. 154-155 b. l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. G. patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (8 t. 195-196 b. l.).

Nuteistasis D. K. pirmosios instancijos teisme neigė į automobilio slėptuvę įdėjęs heroiną ir preskursorių. Jis parodė, kad paprašytas brolio E. G., supilstė skystį. Koks tai skystis nežinojo, buvo panašus į acetoną, turėjo labai stiprų kvapą. Jis pažadėjo pats vežti skystį į Olandiją, bet dėl šeiminių aplinkybių to padaryti negalėjo, todėl paprašė pažįstamo A. B., kad šis nuvažiuotų į Olandiją. A. B. taip pat negalėjo važiuoti, tačiau sutiko surasti, kas galėtų nuvažiuoti. Jis sakė A. B., kad kelionei duos 3000 eurų ir dar bus uždarbis. Jis nusipirko sulčių pakelių, gal 45 vienetus, sultis išpylė į vonią, o vietoj jų į pakelius supylė skystį, gautą iš brolio, suklijavo viską lipnia juosta ir tokiais pailgais ,,makaronais“ sudėjo į automobilio bagažinėje atsitiktinai rastą slėptuvę. Pritrūkus taros paėmė tris alaus butelius ir į juos supylė likusį skystį, butelius su skysčiu paliko mašinos salone. Pakuotes sukrovė į automobilį pas tėvą namuose, garaže, krovė prietemoje, nes nenorėjo, kad kaimynai matytų kaip jis nešioja pakuotes ir deda į bagažinę. Suruošęs automobilį uždėjo dangtį ant slėptuvės ir nuvarė automobilį pas A. B., padavė jam telefoną, 3 000 eurų, adresą ir pasakė, kad nuvykus į Olandiją bus pranešta kur toliau važiuoti, kur išsikrauti. A. B. parodė kur slėptuvėje sudėtas skystis, tačiau kad tai narkotinės medžiagos nesakė, nes jis ir pats nežinojo kokios tiksliai tai medžiagos (7 t., 73-76 b. l.).

Liudytojas A. B. savo parodymais iš esmės patvirtino nuteistojo D. K. nurodytas aplinkybes apie iš jo gautą pasiūlymą nuvežti nelegalias prekes į Olandiją, apie automobilio „Ford Tourneo Connect“ paruošimą šiai kelionei ir šio automobilio, pinigų, telefonų aparatų ir informacijos perdavimo aplinkybes (6 t. 90 - 93 b. l.).

Nuteistasis E. N. patvirtino liudytojo A. B. parodymus, kad šis jam paskambino ir pasiūlė už atlygį nuvažiuoti į Olandiją ir iš ten kažką atvežti. Jis sutiko važiuoti. Prieš išvykstant A. B. pasakė apie trąšų nuvežimą į Olandiją, iki tol apie tai nieko nežinojo. Jie važiavo automobiliu „Ford Tourneo Connect“, turėjo vykti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybinę sieną Kalvarijos sienos kirtimo punkte, tačiau pasienio užkardoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip sužinojo vėliau, automobilio, kuriuo jie vyko į Olandiją, kartos metu buvo rastos narkotinės medžiagos ir jų pirmtakai (7 t., 76-78 b. l.).

Nuteistųjų E. G., D. K., E. N. ir liudytojo A. B. parodymus apie jų tarpusavio bendravimą, organizuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų gabenimą į Nyderlandų Karalystę, patvirtina operatyvinio tyrimo metu nustatyti telefoniniai kontaktai ir šių kontaktų metu užfiksuotų pokalbių ir trumpųjų žinučių turinys (1 t. 13-14, 15-17, 18-87, 88-109 b. l.). Nuteistojo D. K. veiksmai, perduodant paruoštą kelionei į Nyderlandų Karalystę automobilį N. B. ir E. N., pastarųjų išvažiavimas iš Kauno m. link Marijampolės ir įvažiavimas į Kalvarijos pasienio ruožą iki jų sulaikymo užfiksuotas 2011 m. balandžio 1 d. slapto automobilio „Ford Tourneo Connect“, pilkos spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) sekimo suvestinėje ( 1 t., 13-14, 17 b. l.).

Kratos automobilyje ,,Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) vykusios 2011-04-01 Kalvarijų sienos kirtimo punkte, metu, automobilio dugne buvo rasta slėptuvė, kurioje buvo rasti 47 vienetai 1 litro talpos ,,sulčių“ pakeliai su skysčiu, visi paketai supakuoti (suvynioti) į juodos spalvos polietileninius maišus. Tarp maišų, kuriuose buvo 1 l talpos ,,sulčių“ pakeliai, buvo rastas ir paimtas juoda lipnia juosta apvyniotas ritinėlis, kuriame tarp įvairių popieriaus skiaučių buvo gelsvos spalvos medžiaga. Nepaslėpti rasti piniginė su 950 eurų ir 100 litų bei N. B. vairuotojo pažymėjimas, trys mobilaus ryšio telefono aparatai. Automobilio priekinės keleivio sėdynės kišenėje rasti ir paimti trys 1 litro talpos užplombuoti ,,Gurmanų“ alaus buteliai su analogišku kaip ir rastu slėptuvėje 1 l talpos sulčių pakeliuose skysčiu (1 t. 111-119 b. l.).

2011-04-02 Specialisto išvada Nr. 140-(2110)-IS1-1931 nustatyta, kad rusvos spalvos kietos medžiagos iš 3 vnt. bespalve lipnia juosta apklijuotų įvairiaspalvių popieriaus paketėlių, esančių juodos spalvos plastikiniame paketėlyje, rastų 2011-04-01 kratos metu automobilyje ,,Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 2,195 g (1 t. 121-122 b. l.).

2011-04-02 Specialisto išvada Nr. 140-(2120)-IS1-2059 nustatyta, kad viename iš geltonos spalvos skysčio iš įvairiaspalvės popierinės pakuotės, uždengtos užsukamu plastikiniu dangteliu, 2011-04-01 kratos metu rasto automobilyje ,,Ford Tourneo Connect“, v/n (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekusroriai) - 3,4-metilendioksi-2-propanonas (metilpiperonilketonas) bei piperonalis, kurių kiekių nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šių medžiagų standartų (pamatinių medžiagų) ( 1 t. 127-129 b. l.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta minėtą specialisto išvadą pateikusi specialistė R. S. patvirtino savo išvadą ir patikslino specialisto išvadoje nurodytų pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) pavadinimus, nurodydama, kad jos atlikto tyrimo metu vienos pakuotės esančiame skystyje buvo rasti pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekusroriai) 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas (metilpiperonilketonas) ir piperonalis (8 t., 23 - 25 b. l.).

Aptartų įrodymų visuma rodo, kad nuteistieji E. G. ir D. K. disponavo (laikė ir gabeno) narkotine medžiaga – heroinu ir pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekusroriumi) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu, turėdami tikslą šias medžiagas kontrabandos būdu nugabenti į Nyderlandų Karalystę, ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors nuteistieji teigia, kad jie nežinojo ir nesuprato kokiomis tiksliai medžiagomis jie disponuoja, tačiau pagal BK 260 straipsnį, už jame nurodytų veiksmų padarymą asmuo atsako, jei bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2013, 2K-587/2012 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 266 straipsnį taikoma, jei kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip realizuoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus, ir siekia tai daryti. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmtakais (prekursoriais) būtina tiksliai įvardyti kokios tai medžiagos bei nustatyti jų kiekį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nuteistųjų E. G. ir D. K. atlikti veiksmai su gautu skysčiu, jo išpilstymas į specialiai tam įsigytus sulčių pakelius (išpylus sultis), šių pakelių kiekis (47), jų papildomas supakavimas (įvyniojimas) į juodos spalvos polietileninius maišus, krovimas prietemoje, kad nematytų kaimynai, slėpimas automobilyje įrengtoje slėptuvėje, akivaizdžiai liudija, kad nuteistieji E. G. ir D. K. bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jų veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos arba jų pirmtakai, taip pat koks jų kiekis. Nors kratos metu iš automobilio ,,Ford Tourneo Connect“ dugne įrengtoje slėptuvėje rastų 47 vienetų ,,sulčių“ pakelių su skysčiu tik viename iš jų buvo nustatytas pirmos kategorijos narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtakas (prekursorius), tačiau kituose skysčiuose, rastuose 45 popierinėse pakuotėse ir 3 buteliuose, sudėtyje buvo nustatytas acetofenonas, kuris nors ir nėra įtrauktas į narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) sąrašą (1 t. 127-129 b. l.), tačiau, kaip teisme parodė specialistas P. A., šią medžiagą galima naudoti ne tik buityje, bet ir prekuroriaus gamyboje (8 t. 26-27 b. l.). Tokie duomenys taip pat leidžia spęsti apie nuteistųjų suvokimą disponavus narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais.

Šioje byloje Specialisto išvada Nr. 140-(2110)-IS1-1931 nustatyta, kad automobilio slėptuvėje buvo laikoma ir gabenama narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 2,195 g. Specialisto išvada Nr. 140-(2120)-IS1-2059 nustatyta, kad automobilio slėptuvėje taip pat buvo laikomas ir gabenamas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekusrorius) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šių medžiagų standartų (pamatinių medžiagų). Pirmosios instancijos teismas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekusroriaus) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono labai didelį kiekį nustatė remiantis specialisto P. A. pateikto tyrimo rezultatais ir konstatavo, kad nuteistieji disponavo 974 g - pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekusroriumi) 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu (1 t., 134-137 b. l.). Toks pirmtako kiekis pagal Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu patvirtintas ,,Dėl pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (2010 m. liepos 20 d. NR. T1-77 redakcija) sudaro labai didelį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekį.

Nuteistojo E. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad E. G. negalėjo suvokti, kad jis disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, nes automobilio slėptuvėje rastos narkotinės medžiagos kiekis nedaug viršijo 2 g ribą, nuo kurios heroino kiekis laikomas dideliu. Taip pat apeliantas teigia, kad E. G. buvo įsitikinęs, kad visas skystis yra vienodas, ir tai patvirtina D. K. nusiųstas atsakymas į šio pasiteiravimą dėl skysčio vienodumo. Be to, apeliantai teigia, kad teismas negalėjo pripažinti E. G. ir D. K. kaltais disponavus labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), nes toks pirmtako kiekis byloje nustatytas neleistinais įrodymais.

Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto teiginį, kad E. G. negalėjo suvokti, kad jis disponuoja dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu. Pats nuteistasis E. G. parodė, kad jis įdėjo į automobilio slėptuvę ryšulėlį, kuriame vėliau buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas. Be to, E. G. prisipažino, kad jis vartoja narkotines medžiagas, o tai liudija, kad jam žinomos narkotinių medžiagų rūšys, jų vartojimo kiekiai ir jų kainos. Tokie duomenys leidžia teigti, kad E. G., turėdamas žinių apie narkotines medžiagas, bent bendrais bruožais suvokė ir jų kiekį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodyta, kad heroino kiekis laikomas dideliu, jei jis viršija 2 g. Šioje byloje nustatyto nuteistųjų neteisėtai disponuoto heroino kiekis viršiją 2 g, todėl nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija prieštaringu laiko nuteistojo E. G. gynėjo skundo teiginį, kad E. G. buvo įsitikinęs, kad visas skystis yra vienodas, ir tai patvirtina D. K., pasiteiravus ar galima gautą skystį supilti į vieną talpą, E. G. nusiųstas atsakymas, kad vienodi, galima pilti į vieną. Byloje nustatyta, kad 45 popierinėse pakuotėse ir 3 buteliuose esančio skysčio sudėtyje buvo nustatytas acetofenonas ir tik viename pakelyje buvo skystis, kuriame rastas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekusroriai) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas ir piperonalis. Nuteistajam E. G. prisipažinus, kad jis pats į vieną pakelį supylė papildomai gautą skystį ir įdėjo jį į automobilyje įrengtą slėptuvę šalia kitų joje jau buvusių sudėtų pakelių, akivaizdu, kad D. K. į kitas pakuotes pilstė vienodą skystį.

Tačiau teisėjų kolegija pagrįstu laiko apeliantų teiginį, kad nagrinėjamoje byloje leistinais įrodymais nenustatyta nuteistųjų disponuotos pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono kiekis gramais.

Kaip jau buvo minėta, nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kiekį reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013). Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 140-(2120)-IS1-2059 nurodyta, kad tyrimo metu nustatytų I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusrorių) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono (metilpiperonilketono) bei piperonalio kiekių nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šių medžiagų standartų (pamatinių medžiagų). Specialistė R. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino šią išvadą ir parodė, kad jų tyrimo centre visą medžiagos kokybę ir kiekį galima nustatyti tik turint standartus, šiuo metu 3,4-metilendioksifenil-2-propanono pamatinės medžiagos centras neturi, todėl ji tyrimo metu nenustatė kiekybinių dalykų, buvo nustatytas tik bendras pirmtako kiekis ( 1 t. 127-129; 8 t., 23-25 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekusroriaus) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono nustatė vadovaudamasis specialisto P. A. pateiktu tyrimo rezultatu (1 t., 134-137 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad specialisto P. A. pateiktas tyrimo rezultatas negali būti pripažintas leistinu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

Pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. BPK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Prie specialisto išvados pridedama vaizdinė medžiaga. Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi (2K-P-78/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje esantis P. A. atliko tyrimo rezultatas į bylą pateiktas ne kaip atskiras dokumentas, o kaip atsakymas Lietuvos kriminalinės policijos biuro NT 4-jai valdybai (1 t. 135-137 b. l.), be to, jo forma ir turinys neatitinka BPK 90 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas įrodymu BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą dėl galimybės nustatyti tikslų pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – kiekį gramais. Lietuvos teismo ekspertizės centras atsakė, kad pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanono – pamatinės medžiagos neturi, todėl grynos medžiagos kiekio gramais nustatyti negali (8 t., 186 b. l.).

Kadangi anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistieji E. G. ir D. K. neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu, todėl jie privalo atsakyti už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Tačiau nesant galimybės nustatyti šios grynos medžiagos kiekį gramais, nuteistieji negali atsakyti už labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtą disponavimą (BK 266 straipsnio 3 dalis). Todėl nuteistųjų nusikalstami veiksmai, susiję su neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu, kvalifikuotini pagal BK 266 straipsnio 1 dalį ir nuteistiesiems skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Nors nuteistasis D. K. teigia iš viso nieko nežinojęs apie automobilio slėptuvėje įdėtą narkotinę medžiagą – heroiną bei narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtaką (prekursorių), o nuteistasis E. G. pripažįsta be D. K. žinios į automobilio slėptuvę įdėjęs ryšulėlį ir vieną pakelį su skysčiu, tai nepaneigia D. K. kaltės disponavus narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekusoriais), nes byloje nustatyta, kad nuteistieji E. G. ir D. K. veikė organizuota grupe.

Nuteistieji neigia veikę organizuota grupe, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad D. K. ir E. G. nusikaltimus, numatytus BK 260 ir 266 straipsniuose, padarė veikdami organizuota grupe su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį, tačiau nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų visus atitinkamame BK straipsnyje (šiuo atveju - BK 260 ir 266 straipsniuose) numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius.

Nors nuteistieji neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimų, numatytų BK 260 ir BK 266 straipsniuose, padarymo aplinkybės rodo, kad jie negalėjo būti padaryti be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu nuteistieji dalyvavo narkotinės medžiagos - heroino ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimo į Nyderlandų Karalystę parengimo procese ir kiekvienas iš jų turėjo tam tikrą užduotį. Nuteistasis E. G., gavęs pasiūlymą iš pažįstamo nuvežti skystį į Nyderlandų Karalystę ir su juo sutikęs, nurodė D. K. suorganizuoti skysčio nuvežimą į Nyderlandų Karalystę. D. K. ieškojo automobilio ir žmonių, kurie galėtų nugabenti skystį į Nyderlandų Karalystę. Abu nuteistieji išpilstė skystį į tam specialiai paruoštą tarą (sulčių pakelius ir alaus butelius), supakavo ir sudėjo juos į jų šeimos naudojamą automobilį, didžiąją dalį krovinio paslėpdami automobilyje įrengtoje slėptuvėje. Nuteistasis D. K. pats asmeniškai nuvairavo (nugabeno) automobilį su kroviniu ir perdavė jį A. B., be to šiam dar perdavė kelionei skirtus pinigus (3000 eurų), telefono aparatus, adresą bei informaciją apie tolesnius veiksmus, nuvykus į Nyderlandų Karalystę. Tokie nuteistųjų parodymai, įvertinus juos kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų kontekste, akivaizdžiai liudija, kad nusikalstamoms veikoms padaryti reikėjo paruošiamųjų veiksmų ir organizacijos, kad nusikaltimams buvo rengtasi, viskas detaliai suplanuota, o tai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. Nuteistųjų padarytas nusikaltimas susijęs su narkotinės medžiagos – heroino disponavimu, turint tikslą ją platinti, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o tai taip pat atitinka organizuotos grupės požymį. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 25 straipsnio 3 dalis nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų visus atitinkamame BK straipsnyje (šiuo atveju - BK 260 ir 266 straipsniuose) numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, todėl tai, kad nuteistasis E. G. teigia, jog jis į automobilio slėptuvę įdėjo ryšulėlį ir vieną pakelį skysčio, kuriuos neva ir galėjo būti rastos uždraustos medžiagos, nepaneigia nuteistojo D. K. kaltės įvykdžius BK 260 ir 266 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, nes jis atliko kitus jam iš anksto nustatytus veiksmus, bendram tikslui pasiekti. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto nuteistojo E. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad vienas pakelis su narkotinės ar psichotropinės medžiagos pirmtaku (prekursoriumi) automobilio slėptuvėje galėjo atsirasti, siekiant nuteistuosius neteisėtai apkaltinti disponavimu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekusroriumi), yra objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta prielaida. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo abejoti byloje atliktų procesinių veiksmų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) radimu ir nustatymu (automobilio krata, specialisto tyrimas), teisėtumu ir šiuos veiksmus atlikusių ir teisme parodymus davusių pareigūnų liudytojų R. P., T. S. bei specialistės R. S. parodymų objektyvumu ir patikimumu. Todėl nuteistojo E. G. gynėjo teiginys, kad nuteistiesiems nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekusroriais) galėjo buvo inspiruota ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atmetamas kaip deklaratyvūs, nes nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji E. G. ir D. K., neteisėtai disponuodami narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), turėjo tikslą šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nugabenti į Nyderlandų Karalystę, ir veikdami sudėtine bendrininkavimo forma, kurioje jie, kaip organizatoriai, dalyvavo greta vykdytojų E. N. ir asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakakamai kaltės įrodymų, pasikėsino padaryti narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandą. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad nuteistųjų suorganizuota kontrabanda nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistųjų E. G. ir D. K. nusikalstamas veikas netinkamai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką apie nusikalstamos veikos baigtumo laipsnį sprendžiama iš vykdytojo veiksmų. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimo vykdytojas E. N. ir asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai kaltės įrodymų, nusikaltimo – narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kontrabandos (BK 199 straipsnio 2 dalis) nebaigė, nes pasienio užkardoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų, tokiu būdu jų veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl vykdytojo veikai nutrūkus pasikėsinimo stadijoje, laikoma kad ir kiti bendrininkai baigė savo veiką šioje stadijoje.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų E. G. ir D. K. suorganizuota narkotinių medžiagų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

Be aukščiau aptartų nusikalstamų veikų, skundžiamu teismo nuosprendžiu E. G. dar nuteistas pagal 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje), o D. K. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nuteistojo E. G. gynėjas prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) pakeisti ir šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti už šio nusikaltimo padarymą bausmę - areštą. Apeliantas nuteistasis D. K. prašo švelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kadangi dėl nuteistojo E. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) ir nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžių bei jų subendrinimo yra paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas, tai visi paminėti apeliaciniuose skunduose keliami klausimai bus sprendžiami bendrai, aptariant prokuroro apeliacinio skundo argumentus.

Dėl nuteistojo E. N. apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu teismo nuosprendžiu E. N. nuteistas už tai, kad veikdamas su asmeniu, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d. 13.15 val. iki 16.10 val. neteisėtai disponavo (gabeno ir laikė) dideliu kiekiu – 2,195 g narkotinės medžiagos – heroinu ir labai dideliu kiekiu – 974 g pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku – 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu bei pasikėsino šias medžiagas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos Respublikos, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokias E. N. padarytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį.

Nors apeliantas nuteistasis E. N. savo apeliaciniame skunde nesuformulavo aiškaus ir konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui (prašo atsižvelgti į jo skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti jam kuo palankesnį sprendimą), tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas neigia organizavęs narkotinių medžiagų kontrabandą ir dalyvavęs narkotinių medžiagų bei jų prekursorių platinime, teigia, kad jis nežinojo ir negalėjo suprati, kad automobilyje yra laikomos ir gabenamos narkotinės medžiagos ir jų prekursoriai. Tokie apelianto teiginiai suprantami kaip subjektyviojo nusikalstamų veikų požymio – kaltės neigimas.

Kaip jau buvo minėta, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susijęs su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo E. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas sprendė ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kurią sudaro paties nuteistojo E. N., liudytojų N. B. ir A. B. parodymai, transporto priemonės apžiūros, kratų, slapto sekimo, techninių priemonių panaudojimo protokolai, specialistų išvados ir kiti rašytiniai bylos duomenys.

Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad A. B. prašymu 2011 m. balandžio 1 d. automobiliu „Ford Tourneo Connect“, vairuojamu N. B., vyko į Olandiją, turėdami tikslą nuvežti trąšas ir iš ten kažką parvežti, tačiau neigia žinojęs, kad automobilyje yra laikomos ir gabenamos uždraustos medžiagos, t. y. narkotinės medžiagos ir jų prekursoriai, teigia, kad A. B. jam apie jokias narkotines medžiagas ir jų platinimą neužsiminė, jokių kontaktų, piniginių lėšų ir mobiliojo ryšio priemonių kelionei nedavė. Tokius teiginius grindžia liudytojo A. B. parodymais, kad šis apie jokias narkotines medžiagas ir jų platinimą apeliantui neminėjo, nes žinojo apelianto neigiamą nuomonę apie narkotikus, bei liudytojo N. B. parodymais, kad apie trąšų vežimą buvo sužinota tik prieš pat kelionę, kad apeliantas norėjo jas įsidėti į savo tašę bei kilus įtarimams dėl galimai slepiamų trąšų tikrino automobilio bagažinę. Apelianto teigimu, paminėti jo ir liudytojų parodymai įrodo, kad jis nežinojo, kad automobilyje yra slėptuvė ir kad joje laikomos ir gabenamos uždraustos medžiagos.

Vertinat paminėtus apelianto skunde nurodytus teiginius, teisėjų kolegija visų pirma pastebi tai, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl piniginių lėšų ir mobiliojo ryšio priemonių kelionei į Nyderlandų Karalystę gavimo prieštarauja jo paties parodymams, duotiems pirmosios instancijos teisme; antra, apeliantas savo apeliaciniame skunde analizuodamas liudytojų A. B. ir N.B. parodymus, juos vertina selektyviai. Apeliantas teisingais ir patikimais laiko tą liudytojų parodymų dalį, kuri jam palanki, o kitą, jam nepalankią parodymų dalį, siūlo vertinti kaip neteisingą. Toks selektyvus liudytojų parodymų vertinimas nėra teisingas ir objektyvus. Liudytojo parodymai yra vertinami ne atskiromis dalimis, o visumoje, atsižvelgiant parodymų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, jų ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis. Būtent taip pirmosios instancijos teismas ir įvertino tiek nuteistojo E. N., tiek liudytojų A. B. ir N. B. parodymus.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. N. kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų nepripažino ir teigė nežinojęs, kad į Olandiją veža narkotines medžiagas. Jis parodė, kad 2011 m. kovo 30 ar 31 d. jam paskambino A. B. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Olandiją. Tuo metu jo abi rankos buvo sugipsuotos, bet A. B. sakė, kad jam nereikės vairuoti, o tik pasėdėti šalia, palydėti vaikiną, kuris vairuos. A. B. sakė, kad iš Olandijos reikės kažką atvežti. Balandžio 1 d. jis pasakė, kad galima važiuoti. Jis sutiko važiuoti. A. B. jiems davė kelionei pinigų, telefoną, jie turėjo susiskambinti likus 200 km iki Valdig miestelio Olandijoje. Jis pinigus liepė pasiimti N. B., nes šis vairavo. A. B. apie trąšų vežimą į Olandiją pasakė prieš pat jiems išvykstant. Jis sutiko jas paimti, bet A. B. žvilgsniu parodė, kad jos jau mašinoje. Iki tol apie jokių skysčių ar trąšų vežimą į Olandiją kalbėta nebuvo. Automobilio salone buvo aštrus kvapas, A. B. sakė, kad kvapas nuo automobilio valiklio. Jokių kelionės tikslų su A. B. neaptarinėjo, jis tik davė 1000 eurų ir liepė pasidalinti. Jie pasidalino pusiau. Automobilio salone buvo keli buteliai užkišti keleivio sėdynėje. A. B. pasakius apie trąšas jam kilo įtarimas, todėl jis atidarė bagažinę, klausė, ar viskas gerai, A. B. patikino, kas viskas čia gerai. Apie slėptuvę A. B. neminėjo. A. B. žinojo jo nusistatymą prieš narkotikus, nes jie apie tai buvo kalbėję anksčiau. Jo kelionės į Olandiją tikslas buvo palydėti žmogų, kad jam būtų drąsiau, ir kažką parvežti, taip pat pakeliui, Poznanėje, susitvarkyti savo asmeninius reikalus. Be to, A. B. jam pasakė, kad jei jis vyks į Olandiją, tai atgaus skolą. Jis pagalvojo, kad jei nesutiks važiuoti neatgaus skolos, skola buvo 1000 eurų, todėl sutiko. Ką jiems reikės parvežti iš Olandijos jie nežinojo. A. B. juokais pasakė, kad iš Olandijos žolės reikės parvežti, bet tai buvo tik pajuokavimas, ką iš tikrųjų reikės parvežti jis turėjo sužinoti vėliau, nuvykus į vietą. Jis matė, kad prieš jiems išvykstant A. B. kažką darė prie automobilio bagažinės, bet ką konkrečiais darė - nežino. Jis pats buvo atidaręs bagažinę, bet ten nieko nematė. Jie važiavo automobiliu „Ford Tourneo Connect“. Tokio modelio mašina jis buvo naudojęsis anksčiau, bet ar tai tas pats automobilis nežino. Jis prieš tai A. B. prašymu vyko tokio pat modelio automobiliu į Angliją, tada A. B. prašė jo kai ką nuvežti, ir tame automobilyje buvo slėptuvė (7 t., 76-78 b. l.).

Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kovo mėn. D. K. pasiūlė jam į Angliją nuvežti medžiagas, kurių tikslaus pavadinimo nesakė, bet jis iš D. K. suprato, kad jos nelegalios. Jis sutiko, bet vėliau persigalvojo ir tai padaryti pasiūlė E. N.. Jis E. N. pasakė, kad reikės vežti nelegalias medžiagas, pasakė apie automobilyje esančią slėptuvę, E. N. sutiko. Kitą kartą, 2011 m. balandžio 1 d., D. K. jam (A. B.) pasiūlė nuvažiuoti iki Olandijos ir ten nuvežti kažkokias trąšas. Jis nenorėjo važiuoti, todėl tai padaryti pasiūlė vėl E. N., o kadangi E. N. abi rankos buvo sulaužytos, paprašė savo draugo N. B. palaikyti E. N. kompaniją. E. N. tiksliai nežinojo kas yra automobilyje esančiuose buteliuose, o kas slėptuvėje, jis tik žinojo, kad tai tos pačios trąšos. Kadangi jam (liudytojui) buvo pasakyta kaip patekti į slėptuvę, jis apie tai pasakė E. N.. E. N. žinojo, kad važiuoti reikia į Olandiją, o dėl tikslios vietos jis turėjo E. N. informuoti vėliau. Dėl narkotinių medžiagų platinimo Olandijoje su E. N. nekalbėjo. E. N. tikslas buvo nuvažiuoti į Olandiją, o tada liudytojas jam būtų paskambinęs ir pasakęs ką parvežti. E. N. žinojo, kad iš Olandijos turi parvežti žolės. Jis iš D. K. gavo 3 000 eurų, iš jų 500 eurų atidavė E. N. (6 t. 90-93 b. l.).

Liudytojas N. B. teisme parodė, kad jis, A. B. pasiūlymu, už atlygį vyko į Olandiją. A. B. prieš kelionę juokais sakė, kad ,,žolės parveši“, o po to pasakė, kad reikia tik automobilį į Olandiją nuvaryti, kito tikslo nesakė. Jis sutiko nuvaryti automobilį į Olandiją, nes tuo metu nedirbo ir jam buvo reikalingi pinigai. Į Olandiją jis turėjo vykti kartu su E. N., jie turėjo vykti per Vokietiją, paskui jiems turėjo paskambinti ir pasakyti kur toliau važiuoti. Apie automobilio nuvarymą į Olandiją buvo kalbama dalyvaujant E. N. Sėdant į ,,Ford“ markės pilkos spalvos automobilį (,,busiuką“) salone buvo jaučiamas stiprus chemikalų kvapas. A. B. pasakė, kad kvapas salone nuo valiklių. Kvapas buvo toks stiprus, kad net svaigo galva. A. B. prieš jiems sėdant į automobilį pasakė apie vežamas trąšas, jis matė automobilio sėdynių kišenėse sukištus stiklinius butelius nuo alaus, bet jų nečiupinėjo ir kas juose buvo nežino. Prieš jiems išvažiuojant automobilio bagažinė buvo atidaryta, jie susidėjo ten savo daiktus. Kadangi buvo kalbama apie trąšas, E. N. A. B. siūlė įsidėti jas į savo krepšį, bet A. B. pasakė, kad nereikia, jos padėtos automobilyje, neišsipils. Kas įdėjo butelius į mašiną jis nežino. Apie paketus A. B. gal ką ir sakė, bet jis to nefiksavo, jų nematė ir apie juos A. B. nieko neklausė. Jis suprato, kad E. N. apie tai kažką žinojo, nes jau ne pirmą kartą važiavo. Jis nežinojo kieno buvo automobilis, bet jį buvo ankščiau matęs A. B. kieme. Tą dieną, kai išvažiavo, jam laukiant A. B., atėjo E. N. ir jie kartu laukė A. B., kol šis atvažiuos su mašina, kurią reikia nuvaryti į Olandiją. Atvažiavus A. B. jie per pusvalandį išvažiavo. Jis iš pradžių galvojo, kad E. N. yra informuotas kur važiuoti, bet paskui suprato, kad ir jis nežino. Pasienyje juos sustabdė policijos pareigūnai, išardė automobilį, po dangčiu buvo rasti sulčių pakeliai, kažkokie maišeliai, kas juose buvo jis nežino. Už automobilio nuvarymą į Olandiją jiems buvo duota 2 000 eurų, E. N. juos suskaičiavo, 50 eurų iškeitė kurui. Pas jį rasti 950 eurų buvo gauti iš A. B.. Tą patį ,,Ford“ automobilį, kuriuo jie vyko į Olandiją, jam jau teko vairuoti ir anksčiau, tai buvo tada, kai jie su A. B. grįždami iš Vokietijos, Lenkijoje susitiko su E. N. ir A. B. paprašė jo (N. B.) parvairuoti automobilį iki Lietuvos, nes E. N. buvo pavargęs (6 t., 145-148 b. l.)

Taigi iš nuteistojo E. N., liudytųjų A. B. ir N. B. parodymų matyti, kad E. N. jau ne pirmą kartą A. B. nurodymu ir su pastarojo duotu automobiliu vyko į užsienį. Tai pripažino pats nuteistasis, nurodydamas, kad A. B. prašymu į Angliją vyko tokio pat modelio ir spalvos automobiliu, kaip ir aptariamu atveju į Nyderlandų Karalystę, tačiau teigia negalintis patvirtinti, kad tai buvo tas pats automobilis. Apeliantas neneigia, kad vykdamas į Angliją, žinojo apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir joje nelegaliai gabenamas medžiagas. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. B., nurodęs, kad E. N. pirmą kartą vykstant jo prašymu į užsienį, buvo sakęs, kad jam reikės vežti nelegalias medžiagas, ir nurodęs automobilyje esančią slėptuvę. Taip pat liudytojas A. B. parodė, kad apie automobilyje įrengtą slėptuvę E. N. minėjo ir antrą kartą, šiam vykstant į Nyderlandų Karalystę, jis pats E. N. pasakė kaip patekti į slėptuvę. Liudytojas N. B. teisme parodė, kad tą patį ,,Ford“ automobilį, kuriuo jie vyko į Nyderlandų Karalystę, tiek jam, tiek E. N. yra jau tekę vairuoti ir anksčiau, todėl jam susidarė įspūdis, kad E. N. kažką žinojo ir apie gabenamus daiktus į Nyderlandų Karalystę.

Paminėti nuteistojo E. N. ir liudytojų A. B. ir N. B. parodymai, nuteistojo E. N. pasiryžimas net būnant sugipsuotomis rankomis už piniginį atlygį vykti į užsienį su analogišku automobiliu ir to paties asmens (A. B.) prašymu, kaip ir ankstesniu atveju, nugabenti į užsienio valstybę stiprų kvapą skleidžiančias ir slėptuvėje laikomas medžiagas, vertinant šiuos duomenis kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste (automobilio ,,Ford Tourneo Connect“ kratos metu automobilio dugne rasta slėptuvė, kurioje rasta narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 2,195 g ir 47 popierinės pakuotės su skysčiu, iš kurių vienos pakuotės skysčio sudėtyje buvo nustatyti pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekusroriai) - 3,4-metilendioksifenil-2-propanonas (metilpiperonilketonas) bei piperonalis, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis E. N. bent bendrais bruožais suvokė apie jo gabenamų medžiagų prigimtį, t. y. kad tai yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos ar jų pirmtakai (prekursoriai) ir jų kiekį, ir kad jų gabenimas į kitą šalį (Nyderlandų Karalystę) susijęs su šių medžiagų platinimu ir norėjo taip veikti.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad E. N. pagrįstai pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, turint tikslą ją platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis), ir už neteisėta disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku – 3,4-metilendioksifenil-2-propanonu (BK 266 straipsnis) bei už pasikėsinimą šias medžiagas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos Respublikos (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip ir nuteistųjų E. G. bei D. K. atveju, nuteistojo E. N. nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku, netinkamai kvalifikuota pagal BK 266 straipsnio 3 dalį. Kaip jau buvo minėta aptariant nuteistojo D. K. ir nuteistojo E. G. gynėjo apeliacinius skundus, nagrinėjamoje byloje nėra leistinais įrodymais nustatytas nuteistųjų neteisėtai disponuotos pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako – 3,4-metilendioksifenil-2-propanono grynasis kiekis, todėl nuteistojo E. N. nusikalstama veika iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į BK 266 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- Nuteistąjį E. G. pripažinti kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir paskirti jam už šios nusikalstamos veikos padarymą 13 000 Lt dydžio baudą bei konfiskuoti tyrimo metu iš jo buvusios žmonos J. K. paimtus 13 400 eurų, t. y. 46 320 litų, laikomus Generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

- Tinkamai pagrįsti nuteistojo E. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo gyvenamojoje vietoje su tikslu tas medžiagas platinti.

- Nuteistojo E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

- Nuteistajam D. K. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu.

- Pripažinti ikiteisminio tyrimo metu iš liudytojų A. B. ir N. B. jų sulaikymo dieną paimtus pinigus - atitinkamai 1170 eurų ir 950 eurų bei 100 litų - nusikalstamos veikos priemone ir rezultatu ir juos konfiskuoti.

Dėl prašymo E. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį

BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Šioje byloje aptariamo nusikaltimo subjektu pripažintas E. G. ir jis kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 3 d. 10.30 val. nuosavybės teise turėjo 22 000 eurų, t. y. 75 961,6 litų, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu E. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu šie kaltinimai nepasitvirtino. Kaltinamajame akte, formuluojant kaltinimą E. G., nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių esančių byloje. Faktinių duomenų, kad kratos metu rasti pinigai faktiškai priklauso E. G. byloje nėra, kiti šią nusikalstamą veiką galintys patvirtinanti duomenys gauti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl negali būti pripažinti įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes jos atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis E. G. paaiškino, kad kratos metu jo namuose nebuvo rasta 22 000 EUR, jis tokių pinigų neturėjo. Pinigai buvo rasti jam jau būnant Lukiškėse. Olandijoje nebuvo žmonių, kurie jam buvo skolingi, tačiau buvo kurie jam galėjo paskolinti. Prieš jį sulaikant, savo žmonai sakė, jog pasiskolintų, jei jai bus sunku. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. G. savo kaltės pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nepripažino ir parodė, kad pas jį pinigai rasti nebuvo, o pinigai rasti pas J. K. yra ne jo, jis su jais nesusijęs.

Tokie nuteistojo E. G. teiginiai nagrinėjamoje byloje nepaneigti. Priešingai, bylos duomenys liudija, kad E. G. tuo metu, kai bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu J. K. geranoriškai pateikė policijos pareigūnams 4 000 eurų ir dar 9 400 eurų buvo rasti paslėpti (5 t., 131-132 b. l.), buvo sulaikytas (E. G. buvo sulaikytas 2011 m. balandžio 1 d. (t 5, 80-81 b. l.)). Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas J. Z. ( 8 t. 192-195 b. l.). Jis parodė, kad po to, kai E. G. jau buvo sulaikytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta dar viena krata, kurios metu buvo išimti pinigai. Apie galimai iš neteisėtos veiklos gautus pinigus buvo sužinota kontroliuojant ir fiksuojant ne nuteistojo E. G., o J. K. MRT abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinį. J. K. MRT abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinys buvo kontroliuojamas ir fiksuojamas remiantis 2011-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SD-1240 “Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka”, kuria buvo leista slapta vykdyti E. G. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-03-29 iki 2011-06-29 (7 t., 46 b. l.)

Iš 2011-08-29 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog E. G. 2011-04-01 buvo sulaikytas LKPB pareigūnų, tačiau MRT abonementiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi jo buvusi sutuoktinė J. K. ir visi pokalbiai ir SMS žinutės iš šio MRT pateikti šiame protokole buvo padaryti J. K. Protokole nurodoma užfiksuoto įvykio data: 2011 m. balandžio 4 d. – 2011 m. balandžio 15 d. Taip pat, kad operatyvinių veiksmų atlikimo metu pavyko užfiksuoti, kad 2011-04-16 E. G. buvusi žmona J. K. nuskrido į Nyderlandų Karalystę ir iš nenustatyto asmens paėmė 22000 eurų skolą. 2011-05-03 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) pas J. K. buvo rasta ir paimta 13 400 eurų (t. 7, b. l. 47-62).

Vertinant paminėtą protokolą ir jo turinį pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad operatyvinių veiksmų atlikimui J. K. atžvilgiu būtų gautas leidimas. Liudytojas J. Z. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad šioje byloje techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka buvo sankcionuotas 2011-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ) ir pagal šią teismo nutartį buvo leista klausytis E. G. telefoninių pokalbių, nurodant konkrečius MRT abonementinius numerius. 2011 m. balandžio 1 d., sulaikius E. G., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal Generalinio prokuroro rekomendaciją, kuri yra privaloma visiems pareigūnams, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal OVĮ nebegalima kontroliuoti slaptų veiksmų, tačiau šių Generalinio prokuroro rekomendacijų nebuvo laikomasi, nes nebuvo žinoma, kad surasti ir išimti ne visi kontroliuojami telefonai. Tai buvo pastebėta savaitės bėgyje po pirmos kratos ir E. G. sulaikymo. Buvo nustatyta, kad vienu iš kontroliuojamu telefonu, kuris buvo naudojamas slaptai, skirtas pokalbiams ne su visais abonentais, tik su kai kuriais, yra siunčiamos žinutės į Olandiją, todėl tyrimas buvo tęsiamas toliau. Tyrėjai suprato, kad šiuo telefonu naudojosi J. K., todėl toliau kontroliavo šiuo telefonu vykdomus telefoninius pokalbius. Kontrolė buvo vykdoma pagal tą pačią teismo nutartį, nes joje buvo leista kontroliuoti MRT abonementinį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios kontrolės tikslas buvo nustatyti telefono buvimo vietą ir jį išimti. Jei būtų buvę pastebėta, kad kontroliuojamas telefonas neišimtas pirmos kratos metu, ir yra tikslinga vykdyti jo kontrolę, būtų prašę sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą. Pagal neišimto telefono veikimo vietą matėsi, kad jis neveikia Lukiškių zonoje, kur tuo metu buvo laikomas suimtas E. G., o veikia vietoje, kur buvo J. K., todėl suprato, kad šiuo telefonu naudojosi ne E. G., o J. K. Visos SMS žinutės, siųstos šiuo telefonu, po E. G. sulaikymo, buvo gautos pagal ankstesnę teisėjo išduotą sankciją, vadovaujantis OVĮ. Be šių SMS žinučių byloje nebuvo kitų duomenų, įrodančių, kad J. K. ruošiasi važiuoti į Olandiją parsivežti pinigų, tai buvo vienintelis duomenų šaltinis šioje byloje ( 8 t. 192-195 b. l.). 2011-08-29 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys dėl 2011-04-16 E. G. buvusios žmonos J. K. iš Nyderlandų Karalystės paimtos pinigų sumos -22 000 eurų, neatitinka 2011-05-03 kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) pas J.K. rastos ir paimtos pinigų sumos - 13 400 eurų, šiame kontekste pažymėtina, kad 13 400 eurų nesudaro 500 MGL (65 000 litų) vertės turtą, kuris būtinas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamajai atsakomybei. Prokuroro teismui pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie J. K. mokestinį patikrinimą (8 t., 145, 146, 148) nesusijusi su E. G. pateiktu kaltinimu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, o faktas, kad J. K., vykdydama 2011-03-21 VMI sprendimą, sumokėjo pajamų mokestį, baudą ir delspinigius 2011-04-18 (8 t., 150 b. l.), nėra pakankamas daryti išvadai, kad pinigai, kuriuos J. K. sumokėjo kaip pajamų mokestį, baudą ir delspinigius, nuosavybės teise priklausė E. G. Liudytoja J. K. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nuvykusi į Nyderlandų Karalystę iš pažįstamo asmens pasiskolino ir parsivežė apie 13 000 eurų ir paneigė mokėjusi VMI pajamų mokestį, baudą ir delspinigius iš šių pinigų (7 t. 67 b. l.). Šiuos liudytojos J. K. parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra. Nesant tokių duomenų, teismas negali patikimais pripažinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos J. K. parodymus, kuriuos ji paneigė teisme. Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys Nr.: 2K-194/2013, 2K-461/2011, 2K-179/2010, 2K-592/2010, 2K-285/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad teisinga ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys, gauti fiksuojant J. K. telefoninius pokalbius abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011-03-29 Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. SD-1240 “Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka”, kuria buvo sankcionuota slapta E.G. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, nes jie gauti nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. nesant teismo leidimo kontroliuoti ir fiskuoti J. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, todėl teismas jais vadovautis negali. Kitų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų E. G. kaltę nuosavybės teise turėjus 22 000 eurų, byloje nesurinkta. Byloje nustatyta įvykių seka: E. G. sulaikomas 2011 m. balandžio 1 d., jo buvusi žmona J. K. jo telefonu pradeda naudotis 2011 m. balandžio 4 d., pinigus iš Nyderlandų Karalystės parsiveža 2011 m. balandžio 16 d. (tiksli pinigų suma byloje nenustatyta), krata bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas J. K. atliekama 2011-05-03, kratos metu randama pinigų suma - 13 400 eurų, rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai iš esmės buvo atliekami J. K. atžvilgiu, tačiau jai šioje byloje kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo nepateikti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, neįrodytas yra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Todėl prokuroro prašymas - E. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo E. G. nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje)

Skundžiamu teismo nuosprendžiu E. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą savo gyvenamojoje vietoje.

Nuteistojo E. G. gynėjas prašo teismo nuosprendį šioje E. G. nuteisimo dalyje pakeisti ir E.G. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti už šio nusikaltimo padarymą bausmę - areštą.

Dėl E. G. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) yra paduotas ir prokuroro apeliacinis skundas, kuriame prokuroras prašo teismo tinkamai pagrįsti E. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo gyvenamojoje vietoje su tikslu tas medžiagas platinti.

Teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistojo E. G. gynėjo prašymą ir atmeta prokuroro prašymą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs E. G. pareikštą kaltinimą dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje, turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis), konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E. G. kažkokiu būdu pats (ar per tarpininkus) platino narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Tačiau teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje pašalinęs minėtą aplinkybę, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad E.G. pripažįstamas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad tokią klaidą teismas padarė netinkamai aiškindamas BK 260 straipsnio 2 dalies normą. Teismas, nenustatęs E. G. veiksmuose tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, nurodė, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Toks BK 260 straipsnio 2 dalies aiškinimas yra neteisingas.

Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių, didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas. Būtent tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas) yra esminis kriterijus, atribojantis šią nusikalstamą veiką nuo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir konstatavęs, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis E. G. kažkokiu būdu pats (ar per tarpininkus) platino narkotines ir psichotropines medžiagas, turėjo E. G. nusikalstamą veiką kvalifikuoti BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau to nepadarė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 2 dalį).

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo tinkamai pagrįsti nuteistojo E. G. kaltę dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu savo gyvenamojoje vietoje su tikslu tas medžiagas platinti. Tokį prašymą apeliantas grindžia ne konkrečiais bylos įrodymais, patvirtinančiais E. G. tikslą platinti pas jį namuose rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, bet deklaratyviais teiginiais, kad teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pataisyta pagal nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamose bylose palaiko prokurorai. Kaltinimo esmę sudaro prokuroro pastangos įrodyti, kad kaltinamasis, dėl kurio veikos byla prokuroro iniciatyva nagrinėjama teisme, yra kaltas dėl tos veikos padarymo.

Aptariamu atveju prokuroras savo apeliaciniame skunde jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog E.G. kažkokiu būdu pats (ar per tarpininkus) platino narkotines ir psichotropines medžiagas, nenurodė, jų nenurodė ir apeliacinės instancijos teisme, sakydamas baigiamąją kalbą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pataisyta pagal teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, nenurodant konkrečių įrodymų, kad kaltinamasis, dėl kurio veikos byla prokuroro iniciatyva nagrinėjama teisme, yra kaltas dėl tos veikos padarymo, neduoda teismui pagrindo sunkinti nuteistojo E. G. teisinę padėtį. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant nuosprendžio formą (įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė dalys) akivaizdu, kad teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis formuluojama remiantis aprašomąja nuosprendžio dalimi, o ne atvirkščiai.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorui nepateikus teisinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad E. G. veiksmuose nenustatytas tikslas platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, jo prašymas teismo nuosprendžio aprašomąją dalį pataisyti pagal teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį, netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BK 260 straipsnio 2 dalies dispoziciją bei pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, tenkina nuteistojo E. G. gynėjo prašymą nuteistojo E. G. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad už šio nusikaltimo padarymą nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė ir plačiau bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus teismas išdėstys pasisakydamas dėl visiems nuteistiesiems paskirtų ir skirtinų bausmių.

Dėl nuteistiesiems paskirtų ir skirtinų bausmių

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgia į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro ir nuteistųjų ir gynėjo apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, susijusius su nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiais ir jų subendrinimu, bei įvertinusi apeliacinės instancijos teisme nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu dėl netinkamo įstatymo taikymo keičiama nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikacija, sprendžia, kad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. N. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. N. bausmę už jo įvykdytus, nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgė į tai, kad šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, kad viena veika baigta, o kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. E. N. buvo nusikalstamų veikų vykdytojas. Padaryti nusikaltimai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes ir įvertinęs nuteistojo asmenybę, kad jis praeityje neteistas, tačiau įvykdė ne atsitiktinius, o iš anksto suplanuotus ir gerai organizuotus nusikaltimus, E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimą BK 199 straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė šio straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę - laisvės atėmimą 7 metams.

Baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam E. N. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį skirti 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Šis prokuroro prašymas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nekonstatuota, kad nuteistajam E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. N. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą netinkamai taikė BK 54 straipsnio 1 dalį, nes paskyrė BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė teisinio pagrindo nuteistajam E. N. taikyti BK 62 ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Todėl teisėjų kolegija, tenkindama prokuroro prašymą, nuteistajam E. N. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį parenka minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei atsižvelgdamas į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam E. N. už nusikaltimo, numatyto BK 266 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustato mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmė vidurkis.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija bendrina su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, taikydama BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles (apėmimo būdu), nes visos nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi.

Byloje nustatyta, kad E. G. padarė keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje), iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir dvi – nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai. Trys nusikalstamos veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Visais atvejais veikta tiesiogine tyčia. E. G. buvo trijų nusikalstamų veikų organizatoriumi. Visi jo nusikaltimai susiję su disponavimu psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis bei pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), kas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nustatytos E. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: jis nusikalstamas veikas, numatytas 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe ir iš savanaudiškų paskatų. Nuteistojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. vykdė ne atsitiktinius, o iš anksto suplanuotus ir gerai organizuotus nusikaltimus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, klaidingai nuosprendyje nurodė, kad E. G. praeityje teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendis, kuriuo E. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (8 t., 89-102 b. l.), tačiau šis teismo nuosprendis buvo priimtas jau po to, kai nuteistasis padarė naują nusikaltimą nagrinėjamoje byloje, t. y. po 2011 m. kovo 31 d., todėl nagrinėjamos bylos kontekste E. G. laikomas anksčiau neteistu. Tačiau į aplinkybę, kad nuteistasis E. G. yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgia vertindamas nuteistojo asmenybę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam E. G. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškia per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertindama aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam E. G. už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) padarymą parenka laisvės atėmimo bausmes, o jų dydį nustato artimą minėtų straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąją nusikalstamų veikų sutaptimi, nes E. G. atliko kelis veiksmus, atitinkančius skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti pakankami per trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui įvykdyti narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų kontrabandą. Todėl teismas, skirdamas subendrintą bausmę už paminėtas nusikalstamas veikas bei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, taiko bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Be to, šiuo teismo nuosprendžiu nuteistajam E. G. paskirta subendrinta bausmė bendrinama su Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį. Teismas, bendrindamas paminėtais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujasi BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalių nuostatomis. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nuteistajam E. G. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su Kauno apygardos teismo 2011-07-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bendrinti gynėjo prašomu - bausmių subendrinimo būdu – apėmimu, nes nuteistojo E. G. padarytos veikos pagal pavojingumą negali būti laikomos labai skirtingomis.

Nuteistasis D. K. padarė 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, iš kurių dvi, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), viena, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje - apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir viena, numatyta BK 266 straipsnio 1 dalyje - nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai. Visos veikos padarytos veikiant tyčia. Trys nusikalstamos veikos baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Trys nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis bei pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Darant šiuos nusikaltimus D. K. vaidmuo buvo aktyvus, jis buvo ir organizatorium, ir vykdytoju. Nustatytos D.K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: jis nusikalstamas veikas, numatytas 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe ir iš savanaudiškų paskatų. Nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, vykdė ne atsitiktinius, o iš anksto suplanuotus ir gerai organizuotus nusikaltimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. K. už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra paskirtos teisingos bausmės, laikyti jas aiškiai per griežtomis teismas neturi teisinio pagrindo. Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurie leistų jam švelninti paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nenurodė, teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Todėl atmetamas apelianto nuteistojo D. K. prašymas švelninti jam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nuteistajam D. K. už nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarymą, parenka laisvės atėmimo bausmes artimas minėtų straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kaip ir nuteistojo E. G. atveju, sprendžia, kad nuteistojo D. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl skirdamas subendrintą bausmę už paminėtas nusikalstamas veikas taiko bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam D. K. paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį su bausme paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį turėtų būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal pavojingumą labai nesiskiria su nuteistojo padarytais sunkiais nusikaltimais. Tokį bausmių bendrinimo būdą nurodė ir pirmosios instancijos teismas - BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, tačiau teismas suklydo nurodydamas galutinės subendrintos bausmės D. K. dydį. Pirmosios instancijos teismas D. K. galutinę subendrintą bausmę paskyrė prilygstančią griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą bausmę, todėl netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalį. Tačiau aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti šios pirmosios instancijos teismo klaidos, nes prokuroras to apeliaciniame skunde neprašo, priešingai, prašo nuteistajam D. K. paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, todėl teismas savo iniciatyvą taikydamas dalinį bausmių bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis) pasunkintų nuteistojo D. K. teisinę padėtį.

Dėl prokuroro prašymo pripažinti ikiteisminio tyrimo metu iš A. B. ir N. B. paimtus pinigus nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuoti

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai liudytojo A. B. piniginėms lėšoms 1 170 eurų bei liudytojo N. B. piniginėms lėšoms 950 eurų ir 100 litų, uždraudžiant jomis disponuoti.

Pirmosios instancijos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. ir N. B. pinigams. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nenustatyta, jog pinigai, kurie buvo rasti pas liudytojus A. B. ir N. B. yra gauti iš nusikalstamos veikos arba yra nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokuroras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ji nesutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir prašo pripažinti ikiteisminio tyrimo metu iš A. B. ir N. B., jų sulaikymo dieną, paimtus pinigus - atitinkamai 1170 eurų ir 950 eurų bei 100 litų - nusikalstamos veikos priemone ir rezultatu ir juos konfiskuoti.

Šis prokuroro prašymas tenkintinas.

Iš liudytojų A. B. ir N. B. parodymų matyti, kad iš jų paimti eurai buvo gauti kaip atlyginimas už kelionę, kurios metu 2011-04-01 į Nyderlandų Karalystę turėjo būti išvežtos narkotinės medžiagos ir jų pirmtakai (prekursoriai). Šiame teismo procesiniame sprendime anksčiau aptartais bylos įrodymais, nustatyta, kad D. K. 2012-04-01 kaip atlygį perdavė A. B. 3 000 eurų, o šis pinigus tą pačią dieną pardavė N. B. ir E. N.. Dalis pinigų - 950 eurų ir 100 litų, likę iškeitus 50 eurų į litus, buvo rasti pas N. B. jo sulaikymo metu, šie pinigai buvo skirti kelionės išlaidoms. Kita pinigų dalis – 1 170 eurų buvo paimta iš A. B., kurių dalis - 500 eurų buvo skirti kaip atlyginimas N. B., o kita dalis A. B..

Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad D. K. perduoti pinigai A. B., o pastarojo padalinti pinigai tarp bendrininkų (N. B. ir E. N.) buvo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė ir rezultatas.

BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu įgydamas šį turtą, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liudytojų A. B. ir N. B. sulaikymo metu iš jų paimti pinigai - atitinkamai 1170 eurų ir 950 eurų bei 100 litų buvo nusikalstamos veikos priemone ir rezultatu, jie konfiskuotini. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti:

E. G. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies (narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimas savo gyvenamojoje vietoje) perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

E. G. nusikalstamą veiką iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 266 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

E. G. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir E. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. G. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti, iš dalies sudedant, su Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir E. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

D. K. nusikalstamą veiką iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 266 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

D. K. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei BK 266 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

E. N. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

E. N. nusikalstamą veiką iš BK 266 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 266 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį ir E. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punktu, konfiskuoti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1170 eurų ir iš N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdytus 950 eurų ir 100 litų, saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro finansų skyriaus kasoje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.