Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Taip pat tretysis asmuo NŽT prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui išvadą, jog žemės sklypo duomenys neskelbtini, ribos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje pažymėtos atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema pagal UAB Korporacija „M.“ 1998-11-09 parengtą planą, tai palyginus šiame plane nurodytas ir kadastro žemėlapyje pažymėtas žemės sklypo ribas su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis ribomis nustatyta, kad atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, pakito ribų linijų ilgiai bei konfigūracija, sumažėjo žemės sklypo plotas iki 953 kv. m. (suformuoto žemės sklypo plotas 955 kv. m.). Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, ir žemės sklypo, S. M. g. 46, Vilniuje, ribos skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypų ribų. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas žemės sklypo planą gali derinti tik esant visų žemės sklypo savininkų sutikimui (parašams žemės sklypo plane). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktas ieškovės žemės sklypo duomenys neskelbtini, žemės sklypo planas ir ribų paženklinimo – parodymo aktas, nebuvo suderintas su Žemės sklypo duomenys neskelbtini, bendratute V. S..

Tretysis asmuo E. L. pateikė pranešimą teismui, jog dėl proceso neturi jokių pastabų ar pageidavimų, taip pat nežino jokių reikšmingų aplinkybių, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra laikantis teisės aktų reikalavimų jam nedalyvaujant.

Iš civilinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė G. A. B. ir atsakovė V. S. yra žemės sklypo, esančio adresu duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, bendraturtės. Ieškovei priklauso 430/953, o atsakovei 129/953 dalis šio žemės sklypo. Kiti šio žemės sklypo bendrasavininkai – tretieji asmenys J. T., R. T. (priklauso 263/953 dalis žemės sklypo), ir Lietuvos Respublika (priklauso 131/953 dalis žemės sklypo), atstovaujama šioje byloje trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Ū. I. G. A. B., veikdama per korporacijos UAB „M.“ matininką A. V., atliko Žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus bei pateikė juos suderinti visiems bendraturčiams. Taip pat buvo išsiųsti pranešimai gretimo žemės sklypo bendraturčiams dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, prašant pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto. Atitinkamai vėliau šie patikslinti kadastriniai matavimai buvo pateikti derinimui žemėtvarkos skyriui. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2016-09-28 pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog gavo tikrinimui korporacijos UAB „M.“ matininko A. V. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2016-09-06 buvo užpildytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 49KAM-82509, nurodant trūkumus, trukdančius suderinti minėtą žemės sklypo planą, t.y. žemės sklypo planas ir ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderintas su žemės sklypo (Unikalus Nr. duomenys neskelbtini) bendraturte V. S.. Žemėtvarkos skyrius taip pat akte pažymėjo, jog pateikto žemės sklypo ribos atitinka suformavimo dokumentus, t.y. Vilniaus miesto valdybos 1998-06-18 sprendimu Nr. 1210V suformuotas ribas. Pats planas gali būti derinamas skyriuje, kai nėra nustatomi jokie trūkumai. 2016-10-06 ieškovė, veikdama per advokatą A. L., išsiuntė atsakovei ir jos atstovams prašymą, kuriuo prašė suderinti patikslintus kadastrinius matavimus. 2016-10-24 atsakovė, atstovaujama advokatės D. P. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad žemės sklypo ribos būtų pakeistos, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Be to pažymėdama, jog žemės sklypo kadastriniame plane atvaizduoti vidiniai kontūrai V. S. ir jos atstovei nėra suprantami, todėl prašo kuo skubiau pateikti išsamius paaiškinimus, kokių dokumentų pagrindu Korporacija „M.“ vykdė ginčo žemės sklype esančios teritorijos suskirstymą į atskirus fragmentus, ką šis suskirstymas reiškia ir kokias teisines pasekmes sukels atsakovei. Iš šalių paaiškinimų ir iš kitų bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė neteikė jokio papildomo paaiškinimo atsakovei, tačiau pateikė teismui ieškinį dėl veiksmų atlikimo be kito bendraturčio (atsakovės) sutikimo, t.y. ieškiniu prašydama leisti jai atlikti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. duomenys neskelbtini esančio duomenys neskelbtini, (Registro Nr. duomenys neskelbtini), UAB Korporacijos „M.“ matininko A. V. parengtų patikslintų kadastrinių matavimų teisės aktuose numatytus privalomus suderinimus žemėtvarkos tarnybose ir teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre be bendrasavininkės V. S. sutikimo bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 str. 2 d.). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda ir nepatyriama žala.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Nagrinėjamoje byloje yra ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (patikslinus kadastrinius matavimus), parengtas korporacijos UAB “M.” matininko A. V., kuris buvo pateiktas bendraturčiams suderinti, siekiant jį vėliau pateikti žemėtvarkos skyriui. A. V. S., būdama bendraturtė, pateikė atsiliepimą ieškovei į bendraturtės pranešimą dėl plano suderinimo, kuriuo neprieštaravo, kad žemės sklypo ribos būtų pakeistos, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius. Be to papildomai pažymėdama, jog žemės sklypo kadastriniame plane atvaizduoti vidiniai kontūrai V. S. ir jos atstovei nėra suprantami, todėl prašo kuo skubiau pateikti išsamius paaiškinimus, kokių dokumentų pagrindu Korporacija „M.“ vykdė ginčo žemės sklype esančios teritorijos suskirstymą į atskirus fragmentus, ką šis suskirstymas reiškia ir kokias teisines pasekmes sukels atsakovei.

Ieškovė nesutiko su tokiu atsakovės atsiliepimu į jos pranešimą dėl suderinimo, jį laiko nesutikimu su jos rengiamu planu, neaiškino atsakovei plačiau pagal jos atsiliepimą jokių papildomai aplinkybių, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl veiksmų atlikimo be šios bendraturtės sutikimo.

Byloje yra svarbus klausimas, ar buvo būtina atlikti ginčo kadastrinius matavimus. Ieškovė nurodė, kad jie buvo būtini, nes jos manymu, dar 1998-11-09 atlikti kadastriniai matavimai (surinkti duomenys) pagal tuometę vietinę koordinačių sistemą neatitinka dabartinių teisės aktų reikalavimų. Be to, žemės sklypo riba kerta pastatą.

Šiuo atveju iš NŽT teismui pateiktos išvados matyti, jog ginčo žemės sklypui 1998 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal UAB korporacija “M.” 1998-03-02 parengtą žemės sklypo planą. Palyginus šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas su teritorijų planavimo dokumentuose suformuotomis ribomis, nustatyta, kad pakito žemės sklypo ribų linijų ilgiai, t.y. rytinė riba pailgėjo 2,05 m., pietinė riba sutrumpėjo 1,34 m, vakarinė riba pailgėjo 0,23, šiaurinė riba sutrumpėjo 0,31 m. Tokiu būdu sumažėjo žemės sklypo plotas iki 953 kv. m. (suformuoto žemės sklypo plotas 955 kv. m.), t.y. šie ginčo matavimai yra susiję su bendra žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, riba, ir kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypų ribos skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų žemės sklypų ribų. Iš bylos trečiojo asmens O. P. pateiktų teismui paaiškinimų ir argumentų matyti, jog ši būdama gretimo žemės sklypo bendraturte, nesutiktų su tokiais ieškovės parengtais kadastriniais matavimais, nurodydama teismui, jog šis planas negalės būti įgyvendinamas, kadangi šie matavimai yra ne tik nesuderinti su gretimų žemės sklypų savininkais, tačiau pateikiamas didesnio sklypo ploto nei yra įregistruotas, klaidingai yra paženklinta žemės sklypo šiaurinė sklypo riba, todėl ji laiko, jog dabartiniai neseniai atlikti jų kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Registrų centre, ir atlikti laikantis visų procedūrų, gavus visų kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, kad kas įregistruota Registrų centre yra laikoma teisinga, nenuginčyta ir teisėta. Tokiu būdu iš šių aplinkybių matyti, jog dėl šio plano su patikslintais matavimais tolimesnio tvirtinimo (net ir sutikus visiems bendraturčiams) tikėtinai atsirastų ginčai su gretutiniais žemių sklypų savininkais, kurie taip pat patvirtino savo kadastrinius matavimus ir įregistravo juos Registrų centre. Iš esmės ir atsakovės atstovai teismo posėdžio metu teismui paaiškino, tą patvirtina ir atsakovės 2016-10-24 raštas ieškovei surašytas iki teismo, jog ši neprieštarauja, kad žemės sklypo ribos būtų pakeistos, jei su tuo sutiks gretimų žemės sklypų savininkai ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, ji siekia išvengti ginčų su gretutiniais žemės sklypų savininkais, siekia išvengti būsimų išlaidų, nes jeigu pritars parašu šiems patikslintiems matavimams, atitinkamai irgi taps atsakinga prieš gretimų žemės sklypų savininkus, kylus ginčui dėl ribų nustatymo pagrįstumo. Pažymėtina, jog atsakovei yra kilę neaiškumai dėl ginčo žemės sklype esančios teritorijos susikirstymo į atskirus fragmentus ir ji prašė pagrįstai paaiškinti, ką šis suskirstymas reiškia ir kokias teisines pasekmes sukels atsakovei. Ieškovė jokio atsakymo ir paaiškinimo atsakovei neteikė, tačiau kreipėsi į teismą su ieškiniu – prašydama leisti atlikti veiksmus be atsakovės sutikimo. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė veikianti per jos įgaliotą atstovę D. K., buvo pasirašius ieškovės matininko rengtą ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (2016-05-19), kas taip pat rodo, jog atsakovė buvo linkusi pritarti šiam ribų ženklinimui, kurį vykdė ieškovės samdytas matininkas, pažymėtina, jog ieškovė taip pat nekėlė klausimo dėl NŽT nustatytų trūkumų pagrįstumo klausimo. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Tokiu būdu esant atsakovės atstovės parašui ant ribų paženklinimo – parodymo akto, ieškovė ir jos matininkas turėjo spręsti, kiek teisingai žemėtvarkos skyrius nustatė jiems trūkumus – akte nurodant, jog žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nesuderintas su sklypo bendrasavininke V. S., kai šiame akte yra D. K. parašas. Tačiau ieškovė šio trūkumo pagrįstumo klausimo nekėlė, bet pakartotinai išsiuntė pranešimą bendraturtei, kol galiausiai gavo minėtą bendraturtės 2016-10-24 rašytinį atsakymą. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismuose yra nagrinėjama ne viena civilinė byla, kuriuose dalyvauja šios bylos šalys (t.y. e2-933-541/2017, e2-13148-808/2017), jų interesai minėtose bylose visiškai išsiskyria, todėl tikėtina, tarp šalių- (bendraturčių) yra gana konfliktiški santykiai. Tačiau vien tai, kad tarp šalių - bendraturčių)yra konfliktiški santykiai, nereiškia, jog nereikia maksimaliai bandyti suderinti visų bendraturčių interesų. Bendraturčio sutikimas dėl tam tikrų veiksmų atlikimo nėra formalus veiksmas, turi būti išklausoma visų bendraturčių nuomonė ir pateikiami visi prašomi paaiškinimai (pašalinami pagrįsti neaiškumai), ir galutinai pasiekiamas kiek įmanomas maksimaliai suderintas ir teisingas visiems bendraturčiams variantas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nesiekė maksimaliai suderinti su atsakove interesų dėl kadastrinių matavimų suderinimo, nors būdama atstovaujama profesionalaus advokato (dar iki teismo), galėjo atsakyti (pateikti prašomus paaiškinimus) į atsakovei kilusius pagrįstus neaiškumus tame tarpe ir dėl tikėtino galimo ginčo su gretimų sklypų savininkais, nurodyti galimas pasekmes, kurie kaip matyti iš bylos duomenų (dėl tikėtino ginčo su gretutiniais žemės sklypų savininkais), yra tikėtinai pagrįsti. Atsakovė nebuvo pasyvi šiuo atveju, ji atsakė ieškovei į jos pranešimą, taip pat neteikė jokio kategoriško atsakymo - nesutikimo ieškovei. Atsakovės atstovė buvo pasirašiusi ribų paženklinimo-parodymo aktą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė norėjo gauti daugiau informacijos ir paaiškinimų dėl jai galimai kilsiančių pasekmių. Šiuo atveju kaip teisingai teismui nurodė trečiojo asmens O. P. atstovė teismo posėdžio metu, dabartiniai kadastriniai matavimai įregistruoti Registrų centre, atlikti laikantis visų procedūrų, gavus visų kaimyninių sklypų savininkų sutikimus, ir tai kas įregistruota Registrų centre yra laikoma teisinga, nenuginčyta ir teisėta, todėl kaip matyti iš trečiojo asmens O. P. pozicijos, ji nepritaria ieškovės planuojamam žemės sklypų ribų dydžių pokyčiui jų pakeitimams-patikslinimams, todėl siekiant, jog patikslinti matavimai būtų užregistruoti, turės būti įrodytas ir dabartinio užregistruotų matavimų neteisėtumas, jų neteisingumas. Šiuo atveju sutiktina, kad bylos ginčo pobūdis yra vidinis bendraturčių ginčas, tačiau kartu šių patikslintų matavimų tvirtinimas tikėtinai gali sukelti ateityje ginčus su gretimų žemės sklypų savininkais, nes patikslinus žemės sklypo ribas, jos padidėja būtent gretimų žemės sklypų savininkų sąskaita.