Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-933-541/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-23
Bylos Nr.: e2-933-541/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15603-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Vėgėlienė
Ieškovas: R. T., J. T.
Trečiasis asmuo: G. A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: V. S.
Advokatai: Algis Lukoševičius, Danutė Puzirauskienė

Kategorijos

2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas

Civilinė byla Nr. e2-933-541/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15603-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė,sekretoriaujant Ingai Beiner, Agnei Arlikevičiūtei,dalyvaujant ieškovams R. T., J. T.,ieškovų ir trečiojo asmens G. A. B. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,atsakovės V. S. atstovėms advokatei Danutei Puzirauskienei, įgaliotinei D. K.,trečiajam asmeniui G. A. B.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Stanislavai Altuchinai,

išvadą duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui Valdemarui Nenartavičiui,

išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Kristinai Petrauskienei ir Linai Grebliauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T., R. T. ieškinį atsakovei V. S. pastato rekonstrukcijos atlikimo be žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo, tretieji asmenys G. A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę prašė leisti ieškovams atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal architekto Viliaus Kriaučiūno parengtą 2017 m. rekonstravimo projektą be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės V. S. sutikimo, taip pat priteisti ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys, ieškinio patikslinimas bei pateiktas dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 1-4, 134-140; 3 t., e. b. l. 84-85):

1.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įrašytame į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame ieškovams, atsakovei, bei tretiesiems asmenims;

1.2. Ieškovams siekiant atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal architekto Vilniaus Kriaučiūno parengtą 2017 m. rekonstravimo projektą, reikalingas visų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimas;

1.3. Atsakovė tokio sutikimo neduoda. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas, kadangi:

1.3.1. Tarp planuojamų atlikti darbų nėra numatytas sienos, kuri ribojasi su atsakovei priklausančiu statiniu, rekonstravimas, pagal projektą bus keičiama tik priekinio ginčo statinio fasado siena pakeliant stogą. Atsakovės nurodomas mansardinis aukštas įsiterpęs į atsakovei priklausančią erdvę virš statinio jau buvo iki planuojamos rekonstrukcijos, po 2013 metais buvusių savininkų atlikto namo remonto, o po namo išorinių sienų apšiltinimo nebuvo jokio sienos įsiterpimo į atsakovei priklausančią erdvę virš jos statinio. Būtent po atsakovės atliktų jai priklausančio statinio remonto darbų tarpas tarp šalims priklausančių statinių buvo sumažintas, taigi, būtent dėl atsakovės veiksmų susidarė tokia situacija, kuomet vizualiai atrodo, kad namas yra įsiterpęs į atsakovei priklausančią erdvę virš statinio. Apibendrinant, atsakovės nurodomos aplinkybės dėl negatyvaus projekto poveikio jos teisėms ir interesams neatitinka tikrovės, o jos atsisakymas duoti sutikimą dėl namo rekonstrukcijos yra nepagrįstas;

1.3.2. Esamas ginčo statinio plotas po rekonstrukcijos darbų padidės, tačiau padidės dėl gyvenamojo namo mansardos stogo pakėlimo, o ne žemės sklypo užstatymo apimtimi, t. y. gyvenamojo namo užstatymo plotas nepadidės, kaip ir yra nurodyta trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduoto sutikimo sąlygose. Taigi, atsakovės motyvai dėl ieškovų pateikto projekto neatitikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimui nepagrįsti. Be to, šis trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į ieškinį nenurodo jokio projekto prieštaravimo išduotam sutikimui;

1.3.3. Tam, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai, iš pradžių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengtas statinio projektas, be kita ko, gautas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, gaunamas statybą leidžiantis dokumentas ir kreipiamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o ne pirma priimamas inspekcijos sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Be to, teisės aktai nenumato tokio dokumento, kaip leidimas pašalinti savavališkos statybos padarinius bei jo išdavimo tvarkos, nėra numatyta, kad rengiamame statinio projekte turi būti specialiai pažymima, kad jis rengiamas šalinant savavališkos statybos padarinius. Taigi, atsakovės argumentai dėl projekto netikslumo bei leidimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvimo yra nepagrįsti. Ieškovai, kaip to reikalauja teisės aktai, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą pradėjo parengdami projektą ir toliau, gavus atsakovės sutikimą, ketina kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento (leidimo rekonstruoti statinį) išdavimo. Be to, ieškovams savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl to, kad statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija netinkamai įvertino ieškovų planuojamos vykdyti statybos rūšį, t. y. privalomieji nurodymai ieškovams buvo surašyti ne dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius;

Motyvuojamoji dalis

1.3.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai statybos darbus vykdė pagal gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą, suderintą su atitinkamomis institucijomis, tokiu atveju jiems nereikėjo bendraturčių sutikimo ir jie jo atsakovės neprašė, nors atsakovės įgaliotas asmuo ir buvo supažindintas su namo kapitalinio remonto projektu, o nustatančius savavališkos statybos faktą, ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai davimo. Taigi, tokia situacija susiklostė ne dėl ieškovų piktnaudžiavimo.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį bei tripliką, kuriuose nurodė, jog su ieškovo pareikštais reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 106-111; 2 t., e. b. l. 1-6; 3 t., e. b. l. 169-171):

2.1. Ginčo statinio rekonstrukcijos projektas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, kadangi:

2.2.1. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis namas, kurį jie siekia rekonstruoti be atsakovės sutikimo, ribojasi su ginčo žemės sklype esančiu atsakovei priklausančiu 22 m² pastatu-ūkiniu pastatu. Tarp šių statinių yra tik 50 mm pločio tarpas, todėl vykdant rekonstrukciją ginčo statinio siena mansardiniame aukšte suprojektuota ir įrengta taip, kad ji įsiterpia į atsakovei priklausančią erdvę virš jos ūkinio pastato, t. y. faktiškai pakibusi virš atsakovei priklausančio ūkinio pastato stogo, sudarant atsakovei kliūtis vykdyti jai priklausančio statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus. Tokiu būdu atsakovės gyvenimo ir veiklos sąlygos pablogėtų. Be to, atsakovei priklausančio ūkinio pastato siena nebuvo keičiama nuo pat jo statybos pradžios, todėl nepagrįsti ieškovų teiginiai, jog pačios atsakovės veiksmai lėmė gyvenamojo namo stogo įsiterpimą virš atsakovei priklausančio pastato;

2.2.2. Kadangi ginčo statinio bendras plotas yra 49,34 m2, o iš ginčo statinio rekonstrukcijos projekto matyti, kad po rekonstrukcijos statinio plotas turės 68,60 m², ginčo statinio plotas padidės;

2.2.3. Rekonstrukcijos projektas neatitinka faktinės situacijos, kadangi projekte pateikiamose nuotraukose užfiksuota dar prieš savavališkas statybas buvusi faktinė situacija, iš projekto nematyti, jog juo bus pašalinamos savavališkos statybos padariniai, nurodytas didesnis atstumas, nei faktiškai yra nuo daugiabučio pastato, paties projekto sprendiniai parengti netinkamu masteliu;

2.2.4. Ieškovai niekuomet neprašė atsakovės sutikimo dėl ginčo statinio rekonstrukcijos, neinformavo nei atsakovės, nei jos atstovės apie ketinimus rekonstruoti šį statinį, su atsakove nebuvo derinti ginčo statinio projektiniai sprendiniai, o apie tai atsakovė buvo informuota tik kai ieškovams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovei paprašius laiko išanalizuoti jai pateiktus dokumentus, ieškovai nedelsiant kreipėsi į teismą, iš esmės siekdami išvengti pareigos valdyti ginčo žemės sklypą bendrasavininkų sutikimu bei pažeisdami CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas;

2.2.5. Be kita ko, ginčo statinio paskirtis iš negyvenamosios paskirties į gyvenamąją negalėjo būti pakeista be atsakovės sutikimo. Taip pat ieškovai ginčo žemės sklypo savininkais tapo imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių sandorių pagrindu, todėl šioje žemėje negali vykdyti apskritai jokių rekonstrukcijos darbų, o žemės įsigijimo sandoriai teismo naikintini ex officio CK 1.80 straipsnio pagrindu;

2.2. Atsakovė iš esmės neprieštarautų ieškovų siekiui vykdyti ginčo statinio rekonstrukciją, jei ji būtų atliekama kitu būdu, nei nurodyta pateiktame rekonstrukcijos projekte;

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams yra surašytas savavališkos statybos aktas, o tokiu atveju ieškovams gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti, ieškovų prašomas leidimas rekonstruoti statinį, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punktu, net negali būti išduodamas, prieš tai nepašalinus savavališkos statybos padarinių;

2.4. Įgyvendinus patikslintą 2017 m. parengtą projektą ieškovams priklausantis statinys, t. y. jo antro aukšto dalis, pateks į oro erdvę, esančią virš atsakovei priklausančio statinio ir tokiu būdu bus pažeistos atsakovės teisės. Be to, nors projekte formaliai eliminuotas vienos namo sienos pailgėjimas ir žemės sklypo užstatymo ploto padidėjimas, tačiau nėra nurodyta, kad ši siena bus apšiltinta iš vidaus, taigi, realiai projekto sprendiniai nėra pakitę. Projekto šoninio fasado ir pjūvio plane M:100 nurodyta, kad siena bus apkalta dailylentėmis, vadinasi, rekonstruojamo statinio realiai ilgis bus didesnis, nei formaliai deklaruojama. Taip pat projekte numatyti laipteliai, kurie neįskaičiuoti į statinio plotą. Atsakovė negali pritarti ir ieškovų patikslintam statinio rekonstrukcijos projektui, kadangi įgyvendinus šį projektą, pasikeis tiek bendrąja daline nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tankis, tiek jo intensyvumas.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriuose prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 63-67; 3 t., e. b. l. 149-150):

3.1. R. T. 2016 m. vasario 24 d. trečiajam asmeniui pateikė prašymą leisti vykdyti nuosavybės teise priklausančio vienbučio Gyvenamojo namo rekonstrukciją. Vilniaus miesto skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštu neprieštaravo, kad ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka gavus rašytinius žemės sklypo naudotojų ir savininkų sutikimus, rekonstruotų ginčo gyvenamąjį namą, nedidinant esamo pastato ploto žemės sklype;

4. Trečiasis asmuo G. A. B. pateikė teismui atsiliepimą ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškovų reikalavimais visiškai sutinka, prašė juos tenkinti. Atsiliepimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., e. b. l. 88-89; 3 t., e. b. l. 144-146):

4.1. Trečiasis asmuo sutinka, kad ieškovai atliktų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio jiems priklausančio namo rekonstrukciją pagal patikslintą 2017 metų rekonstravimo projektą, kadangi, trečiojo asmens teigimu, tokia rekonstrukcija neturi įtakos jos galimybei naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi ir jos teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, ieškovų atstovas taip palaikė patikslintą ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, jog, atsisakius ginčo gyvenamojo namo apšiltinimo, jo užstatymo plotas nekinta. Pažymėjo, jog gyvenamojo namo sienos ilgis yra 4,73 m., o ugniasienė nebematuojama. Tvirtino, jog pagal jų patikslintą projektą nei žemės sklypo užstatymo tankis, nei intensyvumas nesikeičia, todėl toks projektas niekaip nepažeidžia atsakovės interesų. Pati atsakovė procese nedalyvauja, todėl jos valia abejojama. Išvadą duodančios institucijos patvirtino, jog projektą galima bus tikslinti, ateityje bus atliekami projekto suderinimai su atitinkamomis įstaigomis, todėl ieškovai vėliau galės įteisinti savavališkas statybas, kurios, be kita ko, buvo atliktos suklaidinus ieškovus. Be to, STR, net ir atlikus statybas pagal parengtą projektą, numato iki 20 cm paklaidą užstatymo plotui. Atsakovės nurodomi teiginiai, jog namo rekonstrukcija užkirs jai kelią ateityje pačiai atlikti statybas, nepagrįsti, kadangi jau šiai dienai yra viršytas sklypo užstatymo tankis, kurį, manytina, sąlygojo pačios atsakovės atlikti jos sandėliuko atstatymo darbai (3 t., e. b. l. 175-177).

6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Advokatė Danutė Puzirauskienė papildomai nurodė, jog projekte esančių klaidų visuma duoda pagrindą tvirtinti, jog toks projektas yra ydingas ir pažeidžia atsakovės interesus dėl dviejų aplinkybių, t. y. atsakovės erdvė virš jos statinio yra užimta ieškovų statinio, kas yra nepriimtina ir gali kelti eilę kitų teisinių ginčų ateityje, bei dėl to, jog rekonstrukcijos projektas pareikalaus didesnio užstatymo ploto, nei buvo iki rekonstrukcijos. Pažymėjo, jog kai R. D. pastatė namą, atsakovė neturėjo galimybių ginčyti jo statybų ir savo teisių pažeidimų, o naujieji savininkai – ieškovai, nors ir sąžiningi ginčo statinio įgijėjai, toliau plėtoja savo interesus, neatsižvelgdami į atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises. Tvirtino, jog atsakovė yra atstovaujama tinkamai įgaliojimo pagrindu. Atsakovės atstovė D. K. papildomai nurodė, jog jai iš esmės netrukdo ieškovų atliekama rekonstrukcija, tačiau ieškovų pateiktas projektas kelia atsakovei ir jos atstovei didelių abejonių. Neaiški atsakovės sandėliuko buvimo vieta, sandėliukas nėra įvertintas projekte, be to, vykstant statyboms, ieškovų statybininkai lipo ant atsakovės pastato, visiškai neatsižvelgė į atsakovės nuomonę. Pažymėjo, jog neatsisakė duoti sutikimo, tačiau per notarą paprašė ieškovų pateikti detalesnę informaciją apie ketinamą vykdyti rekonstrukciją ir suteikti ilgesnį terminą susipažinimui su dokumentais, o ieškovai iškart kreipėsi į teismą. Teisminio ginčo metu taip pat nepavyko išspręsti esminių klausimų, t. y. dėl šalių pastatų jungties bei stogo užgožimo problemų, o naujame ieškovų pateiktame projekte iš esmės nėra jokių skirtumų, visi brėžiniai liko tie patys. Esant tokiai situacijai, atsakovės teisės pažeidžiamos ir jos nekilnojamojo turto vertės mažėjimu, ribojamomis galimybėmis suremontuoti sandėliuką (3 t., e. b. l. 175-177).

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. A. B. sutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė tenkinti ieškovų ieškinį. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka visiškai, atkreipdamas dėmesį, jog ieškovų atliekama rekonstrukcija nekeičia užstatymo ploto. Nurodė, jog ginčo gyvenamasis namas su atliktais kadastriniais matavimais buvo įregistruotas 2013 m. lapkričio 20 d., o atsakovės sandėliukas įregistruotas tik 2014 m. kovo 6 d. Trečiasis asmuo patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovės sandėliukas buvo be pamatų, 100 proc. nusidėvėjęs, o atsakovei ūkio būdu jį atstačius 2014 metais, pati atsakovė pažeidė žemės sklypo užstatymo tankį, be to, pagal registro duomenis šiai dienai žemės sklypo užstatymo plotas jau yra viršytas 14 m², o pagal ieškovų pateiktą projektą užstatymo tankis nedidėja ir toks projektas nepažeidžia nei trečiojo asmens G. A. B., nei kitų žemės sklypo bendraturčių teisių ir interesų. Tvirtino, jog numatyti laipteliai nepažeis atsakovės interesų, jie pateks į ieškovų sklypo naudojimo dalį, o kai baigsis teismo procesas ir bus galima tęsti statybos darbus, konstrukcijos, esančios virš atsakovės sandėliuko, bus pašalintos. Ginčo statiniui jau yra išduotas energetinio naudingumo sertifikatas, taigi, statinio sienos apšiltinti nebūtina, todėl ieškovai atsisakė sienos apšiltinimo (3 t., e. b. l. 175-177).

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė spręsti dėl ieškinio pagrįstumo teismo nuožiūra, atkreipdama dėmesį į tai, kad šioje civilinėje byloje esminė sąlyga sprendžiant dėl sutikimo rekonstruoti namą yra aplinkybės dėl užstatymo ploto didėjimo. Vis dėlto, jei statinys po rekonstrukcijos padidėtų, trečiasis asmuo išduotų sutikimą ieškovams atlikti rekonstrukciją, pasiūlant sudaryti žemės sklypo naudojimosi tvarką (3 t., e. b. l. 175-177).

9. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovas nurodė, jog su nauju ieškovų projektu nėra pateiktos jokios lentelės su žemės sklypo užstatymo rodikliais, taigi, projektas nėra pilnas, taip pat projekte nėra konstrukcinės dalies, kur būtų nurodytos visos detalės, mazgai, kitos konstrukcijos. Pašalinus šiuos projekto trūkumus būtų išspręsti ginčai su atsakove. Teigė, jog šiuos projekto netikslumus vėliau patikslinti galima, tačiau negalėjo atsakyti, ar patikslinus projektą keistųsi užstatymo plotas, tai turės įvertinti architektas ir savivaldybė (3 t., e. b. l. 175-177).

10. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovės nurodė, jog, savivaldybės vertinimu, pagal ieškovų pateiktą 2017 m. rekonstrukcijos projektą statybą leidžiantis dokumentas nebūtų išduodamas, kadangi nėra sklypo rodiklių, todėl nėra pagrindo vertinti, ar jie atitinka tai teritorijai keliamus reikalavimus, nėra brėžinių bei aiškiai išspręstų probleminių vietų. Taip pat nėra stogo plano, neaišku, kaip skaičiuoti tankumą, projektas neišbaigtas, pagal tokį projektą nėra galimybių spręsti, ar nebus pažeistas užstatymo plotas, t. y. ar nebus pažeisti teisės aktuose įtvirtinti imperatyvai. Pagal statybos techninį reglamentą „Statybos projektavimas“, projektuose turėtų būti sklypo rodikliai (užstatymo tankumas ir intensyvumas pagal tai teritorijai keliamus reikalavimus), kurių ginčo projekte nėra. Teigė, jog II grupės nesudėtingam statiniui yra rengiami projektai, kuriems keliami minėti reikalavimai, įtvirtinti STR. Galutinį sprendimą įteisinant atliktą statybą priims savivaldybė, o remiantis byloje esančiu 2017 m. vasario 15 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu Nr. 10/226669, iš kurio matyti, jog ginčo namo užstatymo plotas 46 m², ir ieškovų pateiktu projektu nėra galimybių daryti išvados dėl užstatymo ploto pokyčių, kadangi, minėta, projekte nėra stogo, kuris pagal teisės aktus laikomas atitvaru, plano, kas turi įtakos skaičiuojamam užstatymo plotui. Sutiko, kad vertinant leistiną žemės sklypo užstatymo plotą yra galimos paklaidos. Negalėjo nurodyti aplinkybių dėl anksčiau savivaldybės išduoto leidimo ginčo statinio kapitaliniam remontui (3 t., e. b. l. 175-177).

Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

11. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą ieškovams atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal architekto Viliaus Kriaučiūno parengtą 2017 m. rekonstravimo projektą. Ieškovai įrodinėja, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, kadangi jos teisės atlikus rekonstrukciją niekaip nebus pažeistos. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ginčo pastato rekonstrukcija pažeidžia jos teises į oro erdvę virš atsakovės nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato-sandėliuko, o ieškovų projekte numatyti sprendiniai pakeis bendrąja daline nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tankį bei jo intensyvumą. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl ieškovų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir jų įtakos atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

12.1. Ieškovams J. T. ir R. T. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2015 m. vasario 19 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SK-1451 ir 2015 m. balandžio 27 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. SK-3769 pagrindu. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra minėtas gyvenamasis namas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. T. ir R. T. (263/953 dalys), V. S. (129/953 dalys), Lietuvos Respublikai (131,953 dalys) ir G. A. B. (430/953 dalys) (1 t., e. b. l. 6-11). 2016 m. balandžio 6 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atlikti minėto gyvenamojo namo rekonstrukciją (1 t., e. b. l. 12). V. S. 2016 m. balandžio 13 d. pareiškimu per Vilniaus m. 20-ąjį notaro biurą pareikalavo sutvarkyti jai atsiųstą dokumentaciją (1 t., e. b. l. 14-15). 2016 m. kovo 21 d. sutikimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos leido ieškovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją (1 t., e. b. l. 16, 68-72). 2016 m. gegužės 4 d. G. A. B. davė rašytinį sutikimą ieškovams atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją (1 t., e. b. l. 76). Byloje taip pat nustatyta, kad architektas Vilius Kriaučiūnas parengė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (1 t., e. b. l. 17-59; 2 t., e. b. l. 144-196), bei parengė patikslintą 2017 metų rekonstravimo projektą (3 t., e. b. l. 86-140), kurio pagrindu ieškovai prašo leisti atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą be atsakovės sutikimo. Byloje taip pat nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. vasario 24 d. surašė ieškovams savavališkos statybos aktą Nr. (23.51)-SSA-6 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. 23.51-PN-158 (1 t., e. b. l. 192-195), 2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. 23.51-RE-193 (2 t., e. b. l. 45). Taip pat nustatyta, jog buvo parengtas gyvenamojo namo Treniotos g. 39A, Vilniuje, kapitalinio remonto projektas ir buvo atliekamos šio projekto derinimo procedūros (1 t., e. b. l. 141-191). Ieškovas į bylą, be kita ko, pateikė fotonuotraukas iš gyvenamojo namo, esančio Treniotos g. 39A, Vilnius, vietos apžiūros, įvykusios 2016 m. spalio 6 d. 8:30 val. (2 t., e. b. l. 47-62), 2017 m. vasario 10 d. antstolės Daivos Prunskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (3 t., e. b. l. 4-13), 2017 m. kovo 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštą (3 t., e. b. l. 56-57), išrašus iš Nekilnojamojo turto registro dėl visų pastatų antžeminės dalies bendrojo ploto (3 t., e. b. l. 158-168), žemės sklype esančio pastato (duomenys neskelbtini) išmatavimų schemą (3 t., e. b. l. 172).

12.2. Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. vasario 29 d. raštą (1 t., e. b. l. 124-125), UAB „Naujamiesčio būstas“ 2016 m. kovo 3 d. statinio apžiūros aktą (1 t., e. b. l. 122-123), antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. birželio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t., e. b. l. 112-117, 120-121) bei 2013 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2 t., e. b. l. 7, 9-10), 2014 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą (2 t., e. b. l. 8, 11), objekto (duomenys neskelbtini), vertinimo aktą, atliktą eksperto Dariaus Kalibato (2 t., e. b. l. 19-36) bei šio akto papildymą (3 t., e. b. l. 60-67), 2016 m. gruodžio 6 d. VĮ „Registrų centras“ raštą (2 t., e. b. l. 106), 2000 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį (3 t., e. b. l. 70-71),

12.3. Byloje taip pat gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvada šioje civilinėje byloje Nr. 4D-540 (3 t., e. b. l. 25-48) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus išvada (3 t., e. b. l. 82-83).

12.4. Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo namo (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovai buvo jo gyvenamojo namo pirkėjai, atsakovę yra matęs tik kelis kartus, su ja nėra kalbėjęs. Teigė, jog ginčo namas buvo visiškai sugriuvęs ir negyvenamas, liudytojas, visų pirma, įsigijo žemę savo dukros ir jos vyro vardu, vėliau pats teisėtai atstatė namą su visais leidimais, buvo įvesti visi patogumai, pakeista namo paskirtis į gyvenamąją. Pažymėjo, jog turėjo daug nemalonumų su D. K., kuri nuolat skundėsi dėl atliekamo namo remonto, įtarinėjo liudytojo darbininkus, kad jie dirba nelegaliai. Nurodė, jog ieškovams pardavė namą ne tokio stovio, kaip matyti iš atsakovės pateikto eksperto D. Kalibato vertinimo 10 puslapyje esančių fotonuotraukų, ir patvirtino, jog pardavė ieškovams tokį namą, kaip nurodytą su ieškiniu pateiktame rekonstrukcijos projekte - namo pirminė būklė, teigdamas, jog stogo šlaito dalis nėra pakitusi. Paaiškino, jog sandėliuko, esančio šalia ginčo namo, būklė taip pat buvo tragiška, jo niekas neprašė sutikimo atstatyti šį sandėliuką (2 t., e. b. l. 81, 83-84).

12.5. Liudytojas Vilius Kriaučiūnas teismo posėdyje nurodė, jog yra projektuotojas, architektas, ieškovai buvo jo užsakovai, atsakovės nepažįsta. Teigė, jog pradžioje rengė ginčo pastato kapitalinio remonto projektą, kurį reikėjo suderinti su atitinkamomis institucijomis, vėliau, statybų inspekcijai pradėjus kitaip traktuoti atliekamas statybas, rengė namo rekonstravimo projektą, kuomet atsiranda trečiųjų asmenų interesai, t. y. reikalingi bendrasavininkų sutikimai. Liudytojas paaiškino, jog projektavo namo viršų, jo nuomone, projektu nepasikeitė šio gyvenamojo namo stogo šlaito padėtis, todėl ir nebuvo būtina namo rekonstrukcija, kaip numatyta Statybos įstatyme įtvirtintose sąvokose. Teigė, jog rengiant namo kapitalinio remonto projektą šalia namo buvo sandėliukas, kurio būklė buvo labai prasta, o rengiant rekonstrukcijos projektą jis jau buvo suremontuotas. Liudytojas pripažino Statybos inspekcijos padarytas išvadas dėl savavališkų statybų ir reikalavimus, jų sprendimų neginčijo (2 t., e. b. l. 81, 83-84).

13. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

14. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių ginčas kilo ieškovams šalinant savavališkos statybos padarinius. Ieškovai vykdė jiems nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstrukcijos darbus. Šis žemės sklypas yra 0,0953 ha dydžio ir nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, t. y. 263 kv. m. bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams J. T. ir R. T., 129 kv. m. priklauso atsakovei V. S., 430 kv. m. – trečiajam asmeniui G. A. B. ir 131 kv. m. – Lietuvos Respublikai (1 t., e. b. l. 6-11).

15. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) specialistas 2016 m. vasario 24 d. savavališkos statybos aktu Nr. (23.51)-SSA-6 nustatė, kad J. T., pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo supaprastintam statinio projektui, atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkus rekonstrukcijos darbus (įrengė 2,05 m. aukščio sieną, šonines sienas ir stogą (1 t., e. b. l. 194-195). Nustačius pažeidimą, Skyrius vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis 2016 m. vasario 24 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr.23.51-PN-158 pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydami J. T., kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (1 t., e. b. l. 192-193).

16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktas, 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktai, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas (redakcija nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., t. y. galiojusi neteisėtos statybos padarinių konstatavimo metu). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti privalomi dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodytas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija, galiojanti neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d.) taip pat nurodo, jog nesudėtingo statinio rekonstravimui mieste reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Tarp privalomų dokumentų tokiam leidimui gauti taip pat yra nurodytas žemės sklypo bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai, vykdydami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Minėta, kad tokiam dokumentui būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, tačiau atsakovė V. S. atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams įteisinti.

18. Atsakovė teigia, kad ieškovų savavališka statyba pažeidžia jos teises, laikosi nuostatos, kad turi būti atkurta prieš savavališkų rekonstrukcijos darbų atlikimą buvusi padėtis, o tik tuomet prašoma bendraturtės sutikimo rekonstruoti statinį, nes nesuderinę su atsakove statybos darbų ieškovai pažeidė bendradarbiavimo principą ir CK 4.75 straipsnio nuostatas.

19. Teismas sutinka, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių susitarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisų pažeidimui.

20. Be to, kaip minėta, teisiniu reglamentavimu pripažįstama statytojo, siekiančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisė teismo tvarka įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalis (2017 m. sausio 1 d. redakcija, galiojanti neteisėtos statybos padarinių konstatavimo ir šalinimo metu) numatyta, jog asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

21. Taigi, atsakovės argumentas, kad ieškovų statinys yra savavališkai rekonstruotas, savaime neatskleidžia jos teisių pažeidimo. Bendraturtis savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdamas, kad kito bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

22. Ieškovai pateikė į bylą architekto Viliaus Kriaučiūno 2016 m. parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (toliau – 2016 m. projektas). Projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriumi bei su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi bei gautas kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimas įteisinti rekonstrukciją. Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. patikslintas projektas (1 t., e. b. l. 17-59; 2 t., e. b. l. 144-196; 3 t., e. b. l. 86-140).

23. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovų statinio rekonstrukcija jau yra atlikta, todėl vertinant atsakovės argumentus dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra vertintina ir statinio faktinė padėtis.

24. Atsakovė savo nesutikimą dėl rekonstruoto statinio įteisinimo grindė tuo, jog vykdant savavališką rekonstrukciją (t. y. įrengus mansardinį aukštą ir apšiltinus statinį iš išorės) ginčo statinio siena mansardiniame aukšte įrengta taip, kad ji įsiterpė į atsakovei priklausančią erdvę virš jos ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sudarant atsakovei kliūtis vykdyti jai priklausančio statinio remonto ar rekonstrukcijos darbus.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje esančių šalių pateiktų fotonuotraukų (1 t., e b. l. 112, 117, 2 t., e. b. l. 50-57), antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. birželio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotofiksacijos (1 t. e. b. l. 120-123), dr. Dariaus Kalibato 2016 metų vertinimo akto ir vertinimo akto papildymo (2 t., e. b. l. 19-36; 3 t., e. b. l. 60-67), antstolės Daivos Prunskienės 2017 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotonuotraukų (3 t., e. b. l. 4-13) matyti, jog ieškovams naujai įrengus gyvenamojo namo mansardinį aukštą ir jį apšiltinus, mansardinio aukšto išorinė kraštinė siena (jos apšiltinimas bei apkalimas lentelėmis) įsiterpė į atsakovei priklausančią erdvę virš jos ūkinio pastato stogo.

26. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu iškėlus klausimą, jog pagal ieškovų pateiktą 2016 m. projektą atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją dėl sienos, besiribojančios su atsakovės ūkiniu pastatu, apšiltinimo 10 cm apimtimi pailgės ieškovų gyvenamasis namas ir padidės žemės sklypo užstatymo plotas, ieškovai pateikė 2017 m. patikslintą projektą, kuriame nenumatytas, t. y. atsisakyta vienos gyvenamojo sienos, esančios šalia atsakovės ūkinio pastato, apšiltinimo iš išorės pusės (3 t., e. b. l. 86-140). Tačiau 2017 metų rekonstrukcijos projekto šoninio fasado ir pjūvio plane M:100 nurodyta, kad siena bus apkalta dailylentėmis (3 t., e. b. l. 123). Todėl atsakovė daro išvadą, jog projekto sprendiniai nėra pakitę, kiek tai susiję su rekonstruojamos sienos pailgėjimu ir atitinkamai rekonstruojamo statinio žemės sklype užimamu plotu, o statinio ilgis realiai bus ilgesnis, nei projekte deklaruojama (9.73 m.).

27. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieškovų 2017 metų projekto sprendiniai yra visiškai nepakitę, nes ieškovai eliminavo projekte besiribojančios su atsakove sienos karkaso apšiltinimą, palikdami apkalimą lentelėmis. Taigi, sienos nežymus pailgėjimas yra apspręstas tik apkaltų dailylenčių pločiu. Tačiau nagrinėjamu atveju vertintina, ar ieškovų statinio rekonstrukcija pagal pateiktą 2017 m. patikslintą projektą lemia esminį atsakovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, kurios statinys yra šalia ieškovų statinio, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Teismo nuomone, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu įvertinti aplinkybes dėl ieškovų ir atsakovės statinių buvusios faktinės padėties iki atliktos ieškovų statinio rekonstrukcijos.

28. Viešo registro duomenimis nustatyta, jog ieškovai gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (1 t., e. b. l. 9-11). Atsakovė ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) savininke tapo tik 2016 m. vasario 22 d. (1 t. e. b. 6-8). Iki ieškovams įsigyjant gyvenamąjį namą, buvo atliktas šio 49,34 kv. m. bendrojo ploto, 46,00 kv. m. užstatyto ploto gyvenamojo namo kapitalinis remontas (2013 m. spalio 17 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą) (1 t., e. b. l. 9-11). Liudytojas R. D. (buvęs gyvenamojo namo savininkas) liudijo, jog ieškovams pardavė gyvenamąjį namą tokios būklės, koks yra su rekonstrukcijos projektu pateiktose fotonuotraukose, iki ieškovų rekonstrukcijos buvusi gyvenamojo namo stogo šlaito dalis nėra pakitusi, taip pat pažymėjo, jog šalia namo esančio sandėliuko būklė buvo tragiška (2 t, b. l. 81, 83-84).

29. 2014 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus raštas patvirtina, jog 2014 m. sausio mėn. ūkinis pastatas (plane pažymėtas 8I1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo medinių konstrukcijų, be pamatų, medinės konstrukcijos sutręšusios ir susidėvėjusios, visas pastatas pakrypęs į šiaurinę pusę, rytinė siena su mediniais vartais praradusi stabilumą, stogo konstrukcijos susidėvėjusios, pakrypusios. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. sausio 27 d. raštu įpareigojo pastato naudotojus D. S. ir V. S. suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti šį statinį (2 t., e. b. l. 7, 10) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Liudytojas architektas Vilius Kraučiūnas liudijo, jog rengiant gyvenamojo namo kapitalinio remonto projektą šalia namo esančio buvusio sandėliuko būklė buvo prasta, o rengiant rekonstrukcijos projektą sandėliukas jau buvo suremontuotas (2 t., e. b. l. 81, 83-84).

30. Byloje esančios fotonuotraukos (1 t., e. b. l. 54, 200) taip pat patvirtina, jog 2014 metų sausio mėnesį minėto ūkinio pastato konstrukcijų būklė buvo avarinė, konstrukcijos (tame tarpe ir stogas) susidėvėjusios. Tuo tarpu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), faktinė būklė buvo tokia, kaip jis atrodė 2014 m. spalio 13 d. fotonuotraukose (1 t., e. b. l. 27), tai reiškia, jog statinio sienos ir stogo šlaito dalis (buvęs statinio mansardinis aukštas), besiribojanti su atsakovės vėliau atstatytu ūkiniu pastatu, nėra pakitusi nuo atlikto kapitalinio remonto darbų (2013 m. spalio 17 d.) iki šiol. Taip pat iš byloje esančių antstolės Daivos Prunskienės 2017 m. vasario 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei fotonuotraukų matyti, jog ginčo šalių statiniai neturi bendrų konstrukcijų, t. y. nesiliečia ir nesudaro vientiso statinio, tarp šių statinių yra tarpas nuo 11 iki 14 cm. (3 t., e. b. l. 4-13).

31. Pirmiau paminėti argumentai ir byloje esančių įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovų gyvenamasis namas ir jo stogo šlaito dalis, buvusi iki rekonstrukcijos, yra įrengta ankščiau, negu buvo atstatytas ūkinis pastatas tokios faktinės būklės, koks yra byloje esančiose fotonuotraukose (apkaltas dailylentelėmis ir stogas uždengtas šiferio lakštais). Taigi, iš nustatytų aplinkybių tikėtina, jog būtent po atsakovės atliktų remonto darbų tarpas tarp statinių buvo sumažintas ir ūkinio pastato stogas buvo uždengtas taip, kad užlindo po gyvenamojo namo stogo šlaito dalimi, jau buvusia iki ieškovų atliktų rekonstrukcijos darbų. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė atstatė statinį pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją, kurioje atsispindėtų visi leistini šio statinio konstrukcijų parametrai (3 t. e. b. l. 56-57). Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog galimai dėl pačios atsakovės veiksmų šiuo metu yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, kurią atsakovė vertina kaip esminį jos kaip žemės sklypo bendraturtės teisių pažeidimą.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad tarp atsakovės ir ankstesnio gyvenamojo namo savininko būtų kilęs ginčas dėl gyvenamojo namo stogo ar kitų konstrukcijų įsiterpimo virš atsakovės ūkinio pastato. Tai leidžia daryti išvadą, jog tokia ginčo statinio konstrukcijų faktinė padėtis anksčiau buvo atsakovei priimtina ir tik ieškovams atlikus rekonstrukcijos darbus, šią faktinę situaciją atsakovė vertina kaip jos teisių ir interesų pažeidimą.

33 Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovai neįrodė aplinkybės, kad jų faktiškai atlikti rekonstrukcijos darbai gali būti įteisinti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, t. y., jog rekonstrukcija neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų.

34. Byloje nėra ginčo, kad ieškovų į bylą pateikta projektinė dokumentacija yra nepilnai parengta. Institucijų, duodančių išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pagal ieškovų pateiktą 2017 metų rekonstrukcijos projektą statybas leidžiantis dokumentas nebūtų išduotas, kadangi projektas nėra pilnas, nėra pateiktos projekto visos sudedamosios dalys: nėra pateiktos lentelės su žemės sklypo užstatymo rodikliais, todėl nėra pagrindo vertinti, ar jis atitinka tai teritorijai keliamus reikalavimus, pagal tokį projektą nėra galimybių spręsti, ar nebus pažeistas užstatymo plotas, t. y. ar nebus pažeisti teisės aktuose įtvirtinti imperatyvai.

35. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka ir nekvestionuoja kompetentingų valstybės institucijų duotų išvadų byloje dėl ieškovų pateikto projekto, tačiau pažymi, kad ieškovų rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams kompetentingos institucijos turės teisę įvertinti nustatyta tvarka ir nustačiusios neatitiktis, turės teisę įpareigoti statytoją jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju, atsakovei atsisakius duoti ieškovams sutikimą pradėti atlikti rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą, ieškovai neturėjo galimybės nustatyta tvarka įgyvendinti rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūros.

36. Atsakovės tvirtinimu, įgyvendinus rekonstrukciją pagal ieškovų pateiktą Projektą, pasikeis tiek bendrąja daline nuosavybės teises valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tankis, tiek jo intensyvumas, nes pagal jos pateiktus įrodymus (dr. Kalibato vertinimo akto papildymas, 3 t., e. b. l. 60-67) žemės sklypo bendras užstatymo plotas yra iš esmės viršytas jau šiuo metu, o rekonstrukcijos atlikimas dar labiau didins pažeidimų mastą.

37. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog šiuo metu ginčo statinio bendras plotas – 49,34 kv. m., o iš ginčo statinio rekonstrukcijos projekto matyti, kad ginčo statinio plotas po atliktų rekonstrukcijos darbų turės 68,60 kv. m. bendro ploto. Taigi, akivaizdu, kad esamas ginčo statinio plotas po rekonstrukcijos darbų padidės, tačiau padidės dėl gyvenamojo namo mansardos sienų išmūrijimo ir stogo pakėlimo. Pagal pateiktą projektą gyvenamojo namo užstatymo plotas nedidėja, t. y. lieka toks pats, kaip įregistruota nekilnojamojo turto registre – 46 kv. m. (1 t., e. b. l. 9)

38. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovų vykdoma pastato rekonstrukcija pažeidžia jos teisę į užstatymo plotą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad bendraturčio teisės ginamos tik tuomet, jei jos yra pažeistos, o atliktų rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams, kaip minėta, nustatyta tvarka turės teisę ir pareigą tikrinti ir vertinti kompetentingos valstybės institucijos bei priimti atitinkamus sprendimus dėl ieškovų rekonstrukcijos įteisinimo. Be to, byloje dalyvaujančių išvadas teikiančių institucijų atstovai pažymėjo, jog pagal byloje esančią pateiktą projektinę dokumentaciją nėra galima tiksliai atsakyti dėl rekonstrukcijos atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, t. y. iškeltam klausimui dėl žemės sklypo užstatymo normų pažeidimo, nes yra galimos paklaidos dėl užstatymo ploto. Šiuo atveju teismas pažymi, kad net ir pripažinus ieškovų teisę atlikti jiems priklausančio statinio rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nereiškia, jog suderinus projektinę dokumentaciją bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu statiniai liks nepakitę ir bus įteisinti.

39. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Neteisėta statinio rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

40. Kaip minėta, neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai taikomi laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Įvertinus nustatytą aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovų statinio rekonstrukcijos pagal 2017 metų projektą negatyvaus poveikio jos teisėms ir teisėtiems interesams nėra esminiai pagrįstos. Vien atsakovės nurodytas faktas, kad ieškovų gyvenamasis namas yra įsiterpęs į atsakovei priklausančią erdvę virš jos ūkinio pastato, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas konstatuoti atsakovės teisių ir teisėtų interesų esminį pažeidimą. Atsižvelgiant į šalių interesų proporcingumo principą, teismas vertina, jog atsakovės atsisakymu duoti sutikimą labiau pažeidžiami ieškovų interesai, užkertant jiems kelią valdyti savo nuosavybę.

41 Dėl nurodytų argumentų ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms ieškovų ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas pripažįsta ieškovų teisę atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus be bendraturtės V. S. sutikimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patyrė 31,41 Eur žyminio mokesčio ir komisinio mokesčio už pinigų pervedimą išlaidų (1 t., e. b. l. 5) bei 1 331,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., e. b. l. 77-81). Trečiasis asmuo G. A. B. bylos nagrinėjimo metu patyrė 847,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2 t., e. b. l. 119-122).

46. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovų ir trečiojo asmens nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, o įvertinus jų dydį bei rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla yra didelės apimties, gana sudėtinga, reikalaujanti specialių teisinių žinių, taip pat atsižvelgiant į ieškovų ir trečiojo asmens parengtų procesinių dokumentų kiekį, atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiko sąnaudas - mano, kad prašomos priteisti sumos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos ir protingos. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovams iš atsakovės lygiomis dalimis priteistina 1 362,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui G. A. B. iš atsakovės priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 12,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimą pagal architekto Viliaus Kriaučiūno (kvalifikacijos atestato Nr. A1376; individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 651892) parengtą 2017 m. rekonstravimo projektą be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovų R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai lygiomis dalimis 1 362,41 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens G. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 12,75 Eur (dvylika eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgėlienė