Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-165-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
2S-165-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00524-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
B. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-165-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00524-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei B. S. dėl asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės B. S. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. gruodžio 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus nutartyje.

2.1. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau – GVDĮ) 11 straipsnio 3 punkte numatyta, kad patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) turi teisę deklaravimo įstaigai pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pakeitimo (panaikinimo), tačiau nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė gyvena jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovas V. B. (apeliantas) prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti papildomus duomenis ieškinio priėmimo stadijoje. Aplinkybę, kad atsakovė gyvena ieškinyje nurodytose patalpose, ieškovas grindžia savo paaiškinimu, minėtas faktas taip pat gali būti patikrintas atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovė jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), negyventų, ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo kreiptųsi į atitinkamą gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokius konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovės gyvenimo ginčo patalpose faktą, ieškovas turėtų pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. gruodžio 10 d. ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

8. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis).

9. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4–6 punktai). Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje, be kita ko, nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 straipsnio 1 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė gyvena jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Ieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovė šiuo metu faktiškai gyvena jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, kaip teisingai nurodė ieškovas, jis šią aplinkybę gali grįsti ne tik rašytiniais duomenimis, tačiau ir žodiniais paaiškinimais ir (ar) liudytojų parodymais bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Teismas taip pat sutinka su ieškovu, jog, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, t. y. ieškinio priėmimo stadijoje, nėra aišku, ar pastaroji ginčys ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl jos faktinės gyvenamosios vietos, kokiais argumentais į tai atsikirs, todėl ieškovas negali tinkamai įvertinti, kokius duomenis šiuo atveju būtų tikslinga pateikti, siekiant nuginčyti atsakovės teiginius.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismui pasiūlyti ieškovui iš karto pateikti šiuos duomenis, tačiau šių duomenų nepateikimas kartu su ieškiniu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Larisa Šimanskienė