Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

4. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai ir yra greta nesuformuotos valstybinės žemės ir joje įrengtos Kiemo aikštelės, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo pripažinti ieškovę šios žemės ar Kiemo aikštelės naudotoju, kadangi ieškovė savo veikloje nei minėtos valstybinės žemės, nei Kiemo aikštelės jokia forma nenaudoja. Tokių duomenų atsakovė neturi, o faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė negali būti laikoma Kiemo aikštelės naudotoju. Ieškovė nėra vienintelė Žemės sklypo (ne Kiemo aikštelės) naudotoja, kadangi šį valstybinį žemės sklypą taip pat naudoja ir kitos toje pačioje teritorijoje veikiančios bei valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis sudariusios įmonės. Greta Žemės sklypo esančią Kiemo aikštelę faktiškai naudoja ne teritorijoje veikiančios įmonės, tačiau galimai šių įmonių darbuotojai ar kiti asmenys atvykę į bet kurią iš šių įmonių. Ieškovės žiniomis automobilius minėtoje Kiemo aikštelėje palieka ir su Žemės sklypo naudotojomis (nuomininkėmis) nesusiję fiziniai asmenys, kurie naudojasi netoliese esančio oro uosto paslaugomis ir išvyksta iš Lietuvos ilgesniam laikui. Pažymėjo, kad nesuformuoto valstybinio žemės sklypo plotas nėra niekaip užtvertas, nėra pažymėtas jokiais ženklais, kurie ribotų automobilių eismą joje ar draustų laikyti Kiemo aikštelėje automobilius, todėl visi asmenys gali į aikštelę laisvai patekti ir ja laisvai naudojasi. Todėl ieškovės vertinimu, Atsakovė nepagrįstai priėjo išvados, jog šios Kiemo aikštelės naudotoja yra ieškovė, kadangi de facto Kiemo aikštele naudojasi visi į teritoriją atvykę fiziniai asmenys, kuriems reikalinga ilgesniam ar trumpesniam laiko tarpui priparkuoti automobilį. Kiemo aikštelė, tiek ją supanti tvora yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių savininkas yra šiuo metu jau likviduota UAB „VILNIAUS PREKYBOS ĮRANGA“, todėl atsakovės teiginiai, nurodyti ginčo nurodyme, prieštarauja faktiniams duomenims. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė negalėjo būti ginčo objektų statytoja, kadangi visa Žemės sklypo teritorija, tame tarpe ir Kiemo aikštelė bei tvora, buvo pilnai suformuotos ir užbaigtos statyti dar 2001 metais, kai iki ieškovė nuosavybės teise įsigijo jai priklausančius statinius. Ieškovė nėra nesuformuotos valstybinės žemės (Kiemo aikštelės) naudotoja, savininkė ar valdytojas todėl atsakovė nepagrįstai ieškovę pripažino nesuformuoto valstybinio žemės sklypo (Kiemo aikštelės) naudotoja ir jos atžvilgių priėmė įpareigojantį administracinį aktą – Privalomąjį nurodymą, įpareigojantį ieškovę pašalinti (nugriauti) Kiemo aikštelę iš trijų pusių juosiančią tvorą.

5. Be kita ko nurodė, jog atsakovė iš esmės nevertinusi nei Kiemo aikštelės nei tvoros statybos teisėtumo, nesant savavališkos statybos akto, įpareigojo ieškovę nugriauti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius. Atsakovę statybos valstybinės priežiūros veiksmų neatliko, savavališkos statybos akto nesurašė, todėl Privalomajame nurodyme nepagrįstai ir neteisėtai ieškovę įpareigojo pašalinti (nugriauti) inžinerinį statinį – tvorą, supančią Kiemo aikštelę, dėl ko Privalomasis nurodymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.

6. Ieškovė pažymėjo, kad tiek tvora, tiek Kiemo aikštelė jau buvo pastatytos dar 2001 metais, kai ieškovė įsigijo Žemės sklype šiuo metu jai priklausančius statinius. Tai reiškia, kad Kiemo aikštelės ir tvoros statybos teisėtumo klausimas jau nebegali būti nagrinėjamas, kadangi nuo jų pastatymo yra praėjęs ilgesnis nei 10 metų laikotarpis. Pažymėjo, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2005 – 2013 metais Kiemo aikštelė ir tvora pakankamai aiškiai matėsi ortografiniuose žemėlapiuose. Nepaisant to, atsakovė Privalomuoju nurodymu, net neatlikusi statybos valstybinės priežiūros veiksmų, įpareigojo ieškovę nugriauti tvorą.

9. Pasisakydama dėl ieškovės nurodytų teiginių, jog kad ginčo statiniai, esantys valstybinėje žemėje galimai jau buvo įrengti iki ieškovei įgyjant nekilnojamojo turto objektus, nereiškia, jog ieškovė turi teisę naudotis valstybine žeme be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Kad valstybinė žemė naudojama kaip vientisas masyvas su Žemės sklypu yra atvaizduota tiek prie Patikrinimo akto pridėtoje schemoje, tiek Patikrinimo akto priede fotonuotraukose. Iš kurių, be kita ko, matyti, kad aikštele neabejotinai naudojasi ieškovė (būtent jai priklausanti transporto priemonė yra pastatyta stovėjimo aikštelėje, kuri kaip jau minėta – yra šalia būtent ieškovės nuosavybės teise valdomo administracinio pastato). Be to, automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimas prasideda Žemės sklypo ribose (ties ieškovei priklausančiais pastatais) ir tęsiasi valstybinėje žemėje. Vien tai, jog Žemės sklypą nuomojasi daugiau asmenų, dar nesudaro prielaidos manyti, kad Privalomasis nurodymas laikytinas neteisėtu, nepagrįstu. Paaiškino, kad išvada, jog būtent ieškovė yra atsakinga už be teisėto pagrindo valstybinės žemės naudojimąsi yra padaryta įvertinus visą patikrinimo metu surinktą informaciją. Nors Žemės sklypo naudojimo tvarka nėra nustatyta tarp bendranuomininkų, tačiau patikrinimo metu apžiūrėję Žemės sklypą, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai nustatė, kad tarp Žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) faktiškai yra nusistovėjusi Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovės administracinis pastatas yra priešais valstybinę žemę, kurioje yra įrengta aikštelė, patikrinimo metu fiksuota, jog transporto priemonė, kuri pažymėta ieškovės įmonės logotipais yra pastatyta aikštelėje. Pažymėjo, kad aikštelės automobilių stovėjimo linijų žymėjimas prasideda būtent ties Žemės sklypo riba prie ieškovės valdomų pastatų. Todėl atsakovės vertinimu, ieškovė neabejotinai yra valstybinės žemės naudotoja ir ši išvada padaryta remiantis objektyviais duomenimis.

10. Be kita ko nurodė, kad Registrų centro duomenų bazės išrašo dalies aiškiai matyti, kad ieškovė kalba apie tvorą, kurios statyba užbaigta 1970 metais ir kuri yra įregistruota Žemės sklype, o ne valstybinėje atskirais sklypais nesuformuotoje žemėje (kurioje Inspekcija užfiksavo pažeidimą, dėl kurio pateiktas Privalomasis nurodymas). Akcentavo, kad Inspekcija dėl ieškinyje aptariamos tvoros ir aikštelės, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre – jokio reikalavimo nereiškia, nes Inspekcijai net nėra žinoma, kur konkrečiai aptariama tvora Žemės sklype yra. Privalomasis nurodymas pateiktas dėl valstybinėje atskirais sklypais nesuformuotoje žemėje esančios tvoros, o ne dėl tvoros, esančios Žemės sklype. Inspekcijos nuomone, Inspekcijos žemės naudojimo priežiūros pareigūnų užfiksuotos ir prie Patikrinimo akto pridėtos nuotraukos aiškiai rodo, kad tvora, kurią Inspekcija įpareigojo pašalinti yra įrengta ženkliai vėliau, nei 1970 metais. Prie įvažiavimo į Žemės sklypą, įrengti automatiniai vartai, įrengti draudžiamieji ženklai, aiškiai nurodoma, kad įvažiavimas galimas tik su leidimu. Todėl ieškinio argumentas, kad automobilius valstybinėje žemėje, kurioje yra įrengta aikštelė palieka ir kiti fiziniai asmenys – laikytini prieštaraujančiais esantiems įrodymams. Atsakovės vertinimu, patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, jog ieškovė yra nesuformuotos valstybinės žemės naudotoja, todėl Inspekcija pagrįstai pareikalavo ieškovės sudaryti laisvą pateikimą į valstybinę žemę.

11. Anot atsakovės, ieškinys pateiktas ne todėl, kad ieškovė išties mano, jog Inspekcijos priimtas administracinis sprendimas, o būtent – Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas ar neaiškus jo turinys, bet tik todėl, kad siekia kitokio Inspekcijos veikimo rezultato ir tikėtina, kad tiesiog siekia išvengti atsakomybės. Tačiau, Inspekcijos įsitikinimu, vien tai, kad Privalomasis nurodymas netenkina ieškovės, ginčo situacijos vertinimo nekeičia ar juolab netampa teisėtu pagrindu panaikinti Privalomojo nurodymo.

12. Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamu privalomuoju nurodymu įpareigotas pašalinti tvorą, tačiau nei ją statė, nei naudojosi valstybiname žemės sklype esančia aikštele. Ginčo tvora valstybinėje žemėje jau stovėjo prieš ieškovė įsigijo gretimame valstybiname žemės sklype statinius. Teigė, kad jei žemės patikėtiniui tvora nereliginga, turėtų ir spręsti jos pašalinimo klausimus, o ne reikalauti ją nukelti kitiems asmenims. Akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė statė tvorą, ją prižiūri, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė iš viso naudotųsi nurodytu žemės sklypu. Iš 2004 metų orto foto nuotraukos matosi, kad tvora buvo dar iki ieškovė išsinuomojo gretimą žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad prie patikrinimo akto pridėtoje nuotraukoje matyti, kad aikštelėje stovi vienas ieškovės automobilis. Tačiau aikštelėje stovi ir daugybė kitų automobilių, tačiau kam jie priklauso neaišku. Žemės sklype esančia aikštele naudojasi dar dešimtys asmenų. Atsakovės teiginius, kad aikštele naudojasi ieškovė laikė deklaratyviais. Ieškovė nuomojasi gretimą aikštelei valstybinei priklausantį žemės sklypą ir juo naudojasi savo veikloje. Atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėti veiksmai – tvoros pastatymas – įrengimas. Akivaizdu ir dabar atsakovas neįrodinėja, kad ieškovas įrengė tvorą. Teigė, kad atsakovė įrodinėja, kad ieškovė užėmė valstybinį žemės sklypą, šiuos teiginius grindžia teismų praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas. Tačiau atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje užėmimu laiko 2 atvejus – veiksmus, kuriais aktyviais veiksmais užimamas žemės sklypas, ir kai jis faktiškai naudojimas – kaltais veiksmais teritorija aptveriama ir naudojama. Šiuo atveju atsakovė užfiksavo, kad aikštelė pilna nežinomų savininkų automobilių, atsakovė nepagrindė, kad ieškovė naudojasi valstybiniu žemės sklypu, esančiu šalia jos nuomojamo žemės sklypo. Teigė, kad statinio nugriovimas taip pat reglamentuojamas Statybos įstatymo nuostatomis. Atsakovė privalomuoju nurodymu įpareigojo ieškovę pašalinti nurodyto ilgio metalines tvoras. Tačiau tokio pobūdžio veiksmus negalima atlikti, nes jie neatitinka Statybos įstatymo 14 ir kitų straipsnių reikalavimų. Teigė, kad ieškovė nežymėjo aikštelėje stovėjimo vietų, nežino nei kaip aikštelė atsirado, nei kodėl taip sužymėta. Taip pat ieškovė neįrenginėjo joje jokių kamerų. Akcentavo, kad įvažiavimas į aikštelę neribojamas. Bendri vartai įvažiuoti į ieškovės ir kitų asmenų nuomojamą valstybinį žemės sklypą atsidaro su pulteliu, o vartus prižiūri ir administruoja bendrai visi nuomininkai. Kiti asmenys gali patekti į aikštelę kai atviri bendri vartai, įskaitant ir savaitgalius. Šiuos vartus atidaro tas, kuris pirmas atvažiuoja, o paskutinis uždaro. Kiekvienas turi pultelį ir gali atsidaryti. Jokio susitarimo ar tvarkos dėl naudojimosi nuomojamu žemės sklypu bei įvažiavimo vartais tarp nuomininkų nėra. Ieškovės automobiliai yra parkuojami prie pastato, išnuomotame žemės sklype. Nuotraukoje buvo užfiksuotas 1 ieškovės automobilis. Gal buvo ir daugiau atvejų, kad ieškovės darbuotojai automobilį pastatydavo, nes ta aikštelė stovi nuo neatmenamų laikų ir bet kas į ją gali patekti, gal pasitaikė atvejų, kad darbuotojai nesant jokių draudžiamųjų ženklų, esant galimybei statyti bet kam, kartais taip pat pastatydavo automobilį. Dabar, kai jau ieškovas žino, pasakė darbuotojams nestatyti. Žemės sklype, kurį nuomojasi ieškovė veikia apie 15 įmonių ir kiekvienos įmonės darbuotojai ar interesantai gali statyti automobilius šioje aikštelėje. Atsakovės pridėtame plane nurodyti ieškovės pastatai, kad klientai žinotų, kurie pastatai yra ieškovės. Teigė, kalbėjęs su ieškove, kad ji sutiktų išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau kol kas ieškovė dėl nuomos nesikreipė, jokių veiksmų nuomos sutarčiai sudaryti nesiėmė.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalaujama atlaisvinti naudojamą 1 543 kv. m valstybinės žemės plotą, pašalinant už vakarinės sklypo ribos esančias 89,17 m, 16,17 m ir 17,56 m ilgio metalines tvoras. Ieškovė teigė, kad ji neįrenginėjo asfaltuotos aikštelės valstybiniame žemės sklype, taip pat nestatė ją juosiančios tvoros, taip pat neužėmė šios aikštelės veiklos vykdymui, ir ja gali naudotis visi nuomojamo žemės sklypo nuomininkai, jų interesantai bei bet kurie kiti tretieji asmenys.

23. Privalomasis nurodymas duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustačius, kad žemės sklypo nuomininkė žemės sklypą naudoja ne pagal suformuotas bei įregistruotas ribas – t. y., patikrinimo metu nustačius, kad ieškovė, kaip valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė naudojasi 1 543 kv. m. ploto valstybine žeme, esančia už nuomojamo žemės sklypo ribų vakarinėje pusėje, kurioje įrengta asfaltuota aikštelė ir pastatytos ją juosiančios Privalomajame nurodyme minimos tvoros.

24. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad būtų konstatuotas savavališkas asfaltuotos aikštelės bei tvoros įrengimas valstybiniame žemės sklype. Ginčijamu Privalomuoju nurodymu nėra įpareigojama ar reikalaujama pašalinti savavališkos statybos darbus ir toks nurodymas nėra tiesiogiai susijęs su civilinėmis teisėmis ir pareigomis bei siekiu taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones, kaip nurodė ir ieškovė. Iš Privalomojo nurodymo turinio matyti, kad jis duotas ieškovei, konstatavus valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, o ne pažeidimus statybos srityje, tai yra, Inspekcijos pareigūnams konstatavus, jog ieškovės nuomojamas valstybinis žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, pažeidžiant imperatyvią Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą, žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai bei statiniai. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog neturi duomenų, kad būtent ieškovė valstybiniame žemės sklype, esančiame greta nuomojamo žemės sklypo įrengė asfaltuotą aikštelę ir ją juosiančią tvorą bei ant tvoros pakabino stebėjimo kameras. Todėl sprendžiant Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą reikšmingas tik valstybiniame žemės sklype esančios aikštelės savavališko užėmimo ir naudojimosi ja faktų nustatymas.

25. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovė akcentavo, kad valstybinė žemė naudojama kaip vientisas masyvas su nuomojamu žemės sklypu, o aplinkybę, kad ieškovė savavališkai užėmė ir naudojasi aikštele grindė prie Patikrinimo akto pridėta schema, fotonuotraukomis, iš kurių, atsakovės vertinimu, be kita ko, matyti, kad aikštele neabejotinai naudojasi ieškovė, nes būtent jai priklausanti transporto priemonė yra pastatyta stovėjimo aikštelėje, kuri yra šalia būtent ieškovės nuosavybės teise valdomo administracinio pastato, o automobilių stovėjimo aikštelės žymėjimas prasideda nuomojamo sklypo ribose ties ieškovei priklausančiais pastatais ir tęsiasi valstybinėje žemėje, ant tvoros yra įrengtos kameros.

26. Nagrinėjamu atveju, iš Patikrinimo akto, kurio pagrindu surašytas Privalomasis nurodymas, turinio ir priedų, matyti kad 1 543 kv. m. valstybinės žemės sklypo užėmimo ir naudojimo faktas grindžiamas pridėtomis nuotraukomis Nr. 1-4, kuriose nufotografuota asfaltuota aikštelė su pažymėtomis stovėjimui vietomis ir ją juosianti tvora šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje, ant tvoros pakabinta stebėjimo kamera bei stovintys aikštelėje automobiliai, iš kurių vienas pažymėtas ieškovės logotipais, taip pat ieškovės pastatų išdėstymo teritorijoje planu (nuotrauka Nr. 5) ir fotofiksacijos schema. Prie Patikrinimo akto pridėtas ieškovės atstovo paaiškinimas, kad bendrovė aikštele nesinaudoja, taip pat pridėta faktinių aplinkybių schema, kurioje nubraižytas nuomojamas valstybinis žemės sklypas, kurio dalį nuomoja ieškovė ir valstybinis žemės sklypas, kuris pažymėtas, kaip savavališkai užimtas/naudojamas ieškovės.

32. Nesant jokių žymėjimų bei atitvarų, atskiriančių nuomojamą valstybinės žemės sklypą nuo besiribojančio su juo valstybinio žemės sklypo vizualiai nesimato, kur baigiasi nuomojamo žemės sklypo ribos, todėl natūralu, kad patekus į nuomojamo žemės sklypo teritoriją, nesant nustatytos nuomojamu žemės sklypu naudojimosi tvarkos ir atitinkamo teritorijos suskirstymo, tiek ieškovės, tiek kitų šioje teritorijoje veiklą vykdančių bendrovių darbuotojai ar interesantai bei atsitiktinai į teritoriją atvažiavę asmenys, gali nesuprasti ir nežinoti, kad aikštelė yra už nuomojamo žemės sklypo ribos ir priklauso valstybiniam žemės sklypui, todėl pateisinama, kad pastato automobilius ir šioje aikštelėje. Atsakovė nepagrindė, kodėl ieškovės nuomojamo žemės sklypo naudojimo pažeidimus nustatė išimtinai tik ieškovės atžvilgiu, aptikę ieškovei priklausantį automobilį, ir nevertino kam priklauso kiti stovėję automobiliai. Remiantis ieškovės logika, jeigu aikštelėje stovintis automobilis patvirtina jos užėmimo ir savavališko naudojimo faktą, visų kitų automobilių savininkai taip pat laikytini pažeidėjais, tačiau Privalomasis nurodymas surašytas tik nustatyto vienintelio automobilio savininkei – ieškovei, nors galimai kitai teritorijoje veiklai vykdančiai bendrovei ar jų darbuotojams priklauso visi kiti aikštelėje stovėję automobiliai. Atitinkamai aplinkybė, kad iš daugiau ne dešimties Inspekcijos patikrinimo metu aikštelėje stovėjusių automobilių tik vienas priklausė ieškovei, paneigia Privalomojo nurodymo išvadą, jog ribojama teisė naudotis valstybiniame žemės sklype esančia aikštele kitiems asmenims.