- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 1-447-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-01443-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis II grupės neįgalumą, pensininkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. S. pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent jis, 2013 m. birželio 12 d., apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 prom. neblaivumas), nevykdydamas į butą atvykusio Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 6 PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. teisėtų nurodymų, panaudodamas fizinį smurtą - abejomis rankomis sugriebė V. R. už kaklo ir smaugė.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai ir parodė, jog policininkai jo neiškvietė, kaip reikia, pagal visą procesą. Negavo nei vieno šaukimo, jie nebuvo įteikti. Suprato, kad jį sumaišė. Pas jį ne kartą atvykdavo į namus, žmonės civiliai apsirengę, prisistatydavo patruliais, reikalaudavo, kad su jais eitų. Sakydavo, kad jį apklaustų namuose. Atsakydamas į klausimus parodė, jog prieš tai buvo ne vieną kartą pas jį atėję asmenys, bet tyrėjas to neužfiksavo. Liudytoja yra jo žmona, nes buvo atvejis, kai žmona buvo namuose, jam pakilo spaudimas, spaudimo aparatas rodė virš 200, prašė, kad žmona iškviestų greitąją pagalbą, o tas ponas, kuris prisistatė policininku pabėgo iš buto su grasinimais, kad jam bus blogai, taip ir atsitiko. Inkriminuojamos įvykio dienos nepamena. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė jog gal ne viską teisingai nurodė, gal dėl alkoholio, nes tokie žmonės kaip jis vartoja ne gryną alkoholį, o užpiltines, dėl kraujospūdžio. Negali pasakyti, tuo metu buvo sumuštas namuose. Jis praktiškai visai negeria alkoholio. Užėjo pas jį trys žmonės tą dieną. Jis buvo su apatiniais drabužiais, atidarė duris, jie pradėjo iš jo moraliai tyčiotis, ką ir patvirtina liudytojas R. A., nes jis tai girdėjo iš jo telefono, kadangi, jo telefonas buvo įjungtas. Jis norėjo paskambinti advokatei, jam neleido, ir pokalbis susijungė su R. A.. Jis patvirtina, kad šie žmonės kalbėjo, jog: „tu mus mušei, tu mus smaugei“. Tas kuris vyresnis, laikė įjungtą savo telefoną. Jie provokavo moraliniu terorizmu, ėmėsi tokių neadekvačių veiksmų, kurie ir pasireiškė. Kai jį sumušė ir surakintą antrankiais išvedė iš buto, jie patys paėmė jo dokumentus ir patys užrakino jo butą be jo leidimo, iš jo pasityčiojo. Kai jie leidosi liftu su vienu iš pareigūnų, kuris atvažiavo pagal jų iškvietimą, jis buvo vienas, kitas laukė mašinoje, kiti trys liko jo bute. Tas, kuris jį išvedė iš buto, jo rankos buvo surakintos, paėmė jį už smakro, jo akys buvo pasiutusios, ir jis pasakė, kad: „aš tave būčiau pasmaugęs“. Jis nebegalėjo eiti ir gavo du smūgius į stemplę. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, parodė, jog bute jam smogė į koją, tada užlaužė rankas ir paguldė ant grindų, duso, kol neatvažiavo policininkai su uniforma, ir kol vienas jų jo neišvedė. Jis negalėjo nieko daryti, siūlė pareigūnams ir tušinuką, ir lapą, kad jie parašytų, kas jie tokie, jis buvo labai įsiaudrinęs, tą pripažįsta, be jokių fizinių veiksmų nesiėmė ir negalėjo imtis. Atsimena vieno jų parodymus, kad pas jį buvo nuo ginklo dėklas, tai ne nuo ginklo, o nuo meškerės. Iš kur jis galėjo nuo įėjimo visą tai matyti, koks pas jį kambaryje užvalkalas, matyt, kai jis vaikščiojo po butą, tai jie iš paskos. Jis fiziškai negalėtų smaugti. Niekada gyvenime nieko panašaus nebuvo, jis inteligentiškas žmogus. Su dešine ranka net kartais rašyti negali, todėl su tokiais fiziniais gabumais smaugti policininką yra kažkoks absurdas. Dešinėje rankoje yra tik vienas kaulas, turėjo gamybinę traumą, imta apatinis kaulo dalis. Būna, kad jam ranka atsisako, negali naktį miegoti ant dešinio šono. Jam buvo atviras dešinės rankos lūžis. Gydosi Santariškių poliklinikoje, o pagrindinis šeimos gydytojas Justiniškių poliklinikoje, tai gydytoja K.. M. jo traumatologas Santariškėse, dar yra du neurologai ir kardiologas. Nukentėjusysis per tarpininkus, per kitus policininkus buvo susisiekęs su juo ir sakė, kad jam turi atlyginti žalą, konkrečios sumos nenurodė, tarpininkai sakė, kad suma gali būti iki 10 000 litų. Kai pasakė, kokius sužalojimus jam padarė, jam pasakė, ką jis jam padarė. Jis pasakė, kad patyrė skausmą. Mano, kad jam nieko neskolingas, jam skausmo nesukėlė, tai pareigūnas jam sukėlė skausmą. Jis pasipiktinęs, nustebęs, kodėl jį tampo po policijos komisariatus. Nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio. Tai buvo padaryta prievarta be jo sutikimo, be liudytojų, be advokato, kai nustatinėjo girtumą. Policininkai neatsakė į jo prašymus prisistatyti ir pateikti dokumentus, jie buvo jo namuose, jis buvo vienas, sakė, kad yra invalidas, jį ignoravo ir tyčiojosi. Jis medžiotojas. Jis kaire ranka laiko šunį, o ginklas, nuo vaikystės moka jį laikyti. Jo niekuo nekaltino, nuvežė į policijos komisariatą, uždarė, paskui išvedė, koridoriuje davė kažką pasirašyti, tada per prievartą kažką įkišo į burną, policininkas su uniforma, jokių liudytojų nebuvo. Tada nuvežė į KPZ, pasidarė bloga, nes turi per dieną 3 kartus gerti vaistus, tada nuvežė į 6PK, ten iškvietė greitąją, gydytojas apžiūrėjo, suleido vaistus, tuo viskas baigėsi. Tada vėl jam užlaužė rankas, sakė, kad skauda tą ranką, ranka buvo sutinusi. Kada norėjo išsiimti abdukciją, bet po kiek laiko sutinimas buvo dingęs. Jį galėjo ištikti insultas, arba infarktas. Jį laikė policijos komisariate, paskui nuvežė į pagrindinį komisariatą, paskui jis išėjo namo be nieko, be pinigų, be rūbų. Kitą dieną kaimynai jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten padarė tyrimus, davė siuntimą ekspertizei. Išvadų negavo, sakė, kad atsiųs tiesiai į policiją. Policija jo pareiškimus ignoravo. Nesikreipė į policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos policininkui iškėlimo. Jis siūlė nukentėjusiajam susitaikymą telefonu, kad išsiskirstytų kaip normalūs vyrai, o jis pasakė, kad kreipėsi į teismą su pretenzijomis. Jis buvo tokioje būsenoje, gavo du smūgius į pilvo sritį, patyrė smurtą, bandė paskambinti advokatui, galėjo atsitiktinai ir L. A. paskambinti.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. R. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, matytas. 2013 m. vasarą, birželio mėnesį, galimai kada grįžo po atostogų, jo pavaldinys pasiskundė, jį informavo, kad pas jį yra byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal kurią jis niekaip negali išsikviesti asmenų (tėvo ir sūnaus) apklausai, kurie galimai padarė tą nusikalstamą veiką. Susipažino su tos bylos medžiaga, susipažino, kada pareigūnai buvo nuvykę pas įtariamąjį į namus, buvo konstatuota, kad vieną kartą pareigūnai buvo patekę į butą, bet asmuo, t.y., tėvas buvo neblaivus ir nepakluso pareigūnų reikalavimams, nevyko į policijos įstaigą. Tą dieną buvo priimtas sprendimas, kad paėmė kartu ir tyrėją, kartais tai veikia, kaip gudravimas darbe, nuvažiavo nurodytu adresu, atrodo, į Taikos g., Vilniuje. Atvykus į vietą, ten buvo bendros grotos, negalėjo patekti į aukšto aikštelę, skambino į kaltinamojo butą, jis atėjo prie grotų, matėsi, kad yra išgėręs tik su kelnaitėmis, ir pareiškė, kad durų neatrakins, bei juos pasiuntė ir grįžo į savo butą. Jie skambino kaimynams, moteris iš 70 buto atidarė grotas, o kaltinamajam buvo vienodai, kas atvažiavo. Jie pateko prie kaltinamojo durų, skambino į duris, kažkaip kaltinamasis atrakino duris. Jis parodė pareigūno pažymėjimą ir įžengė į buto prieškambarį. Buvo paaiškinta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą, tačiau kaltinamasis juos siuntė kuo toliau, elgėsi labai agresyviai, įžeidinėjo, grasino, atsisakė vykti į policijos komisariatą, buvo neprognozuojamas. Pareigūnė liko prie durų, kitas tyrėjas prieškambaryje, dar šuo buvo bute, pamatė dėklą, pagalvojo, kad jame ginklai, nors vėliau paaiškėjo, kad meškerės, buvo tarp kambarių, stebėjo kaltinamąjį. Tada paskambino 112, išsikvietė pastiprinimą. Kol laukė pastiprinimo, kaltinamasis bėgiojo visur, o kai stovėjo, staiga vieną akimirką kaltinamasis jį užpuolė, sugriebė už gerklės, tada paėmė už drabužių, už pečių, bandė jį smaugti visu svoriu. Jis pasipriešino, panaudojo fizinę jėgą, kovinius imtynių veiksmus. Situacija buvo neprognozuojama, tada liepė G., kad jis telefonu darytų įrašą. Kai jį kaltinamasis užpuolė, G. padėjo jam uždėti antrankius, nes kol neatvyko kiti patruliai, kaltinamasis tęsė savo įžeidinėjimus toliau. Mano, kad jų visi veiksmai buvo įvykdyti pagal įstatymą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog jis stovėjo, kaltinamasis iš dešinės pusės puolė prie gerklės, pradėjo smaugti. Su abiem rankomis smaugė, bandė jį prispausti prie grindų, kažkaip iš viršaus. Savo civilinį ieškinį palaiko. Turi šeimą, turi įsipareigojimų bankui, rizikuoja prarasti darbą, jei jis pareigūnas, tai nereiškia, kad bet kas gali pulti, mušti. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, turėjo gydytis, gydėsi 10-12 d., patyrė peties skausmus, krūtinės skausmus ir stuburo skausmus, nors stuburo skausmai galėjo būti su šia veika nesusiję. Yra visokių žmonių, yra tvarka, turi teisę pristatyti asmenį į policijos komisariatą iki fizinės jėgos panaudojimo. Jei asmuo buvo neblaivus, nustatė girtumą policijos komisariate. Paskui asmenys pristatomi blaivumui į „salą“, paskui, kai išblaivėja, toliau vykdo ikiteisminio tyrimo eigą. Plika akimi galima nustatyti ar žmogus išgėręs, ar ne. Įtariamasis gali nepasirašyti protokolo, bet surašyti jį reikia. Nebuvo galima apklausti kaltinamojo bute, nes nebuvo nei advokato, nei vertėjo. Jis ieškinyje nurodė, kad į valstybę dėl patirtos žalos nesikreipė, tai jo teisė. Jei neklysta, galimai jam buvo stuburo skausmai iš anksčiau, nes niekas jo nebuvo sugriebęs už juosmens, o kaklo srityje buvau smaugiamas stipriai. Kaltinamasis pakankamai stipriai puolė, buvo labai energingas, kupinas jėgų vyriškis. Jis nuolat kaltinamąjį ramino, matė, kuo situacija pasibaigs, bandė nuraminti, kolegos prašė, kad jis darytų įrašą telefonu. Jis dirba policijoje tam, kad ginti žmones, o ne kentėti nuo girtų žmonių. Praeina sveikatos patikrinimą kas du metus. Po to įvykio jam buvo suteikta psichologo pagalba, bet pasekmės išliko. Stuburas, nieko nesakė, gal ir neturi nieko bendro su tuo įvykiu, o dėl krūtinės, kaklo, tai tikrai buvo pasekmės. Kreipėsi į gydytojus ir jam suteikė reabilitacinį gydymą, bei psichologo pagalbą. Iš pradžių buvo krūtinės, kaklo ir peties skausmai. Jis niekada nebuvo prieš susitaikymą, bet galimybė kaltinamajam jau buvo suteikta, dabar viskas teismo nuožiūra.
Teisiamajame posėdyje liudytojas I. G. parodė, jog kaltinamasis buvo matytas iki įvykių, iš tarnybos. Pas šį asmenį buvo važiuota apie 8 kartus, jis buvo šaukiamas liudytojo šaukimu, vengė, nenorėjo vykti. Tikslios dienos nepamena, nusprendė su kolegomis nuvažiuoti pas jį į namus. S. S. jų neįleisdavo į namus, su jais buvo kolegė. Ji, kaip moteris, paskambino, jai atidarė duris. Kaltinamasis buvo nuogas, su trumpikėmis. Pravėrė duris, buvo girtas, tada pamatė juos. Pradėjo šaukti, elgėsi neadekvačiai. V. R. paprašė jo nusiraminti, sakė: „susiruošk, važiuosime apklausai“. Kaltinamasis pradėjo grasinti, kad juos visus atleis iš darbo. Buvo darytas garso įrašas jo telefonu, pats darė. Vėliau kaltinamasis bėgiodamas po namus staiga puolė jo kolegą už gerklės, kolega spėjo patraukti jo ranką, kaltinamasis griūdamas stvėrė kolegai už diržo, ženklelio, jis padėjo sulaikyti. Antrankių neturėjo, todėl laukė, kol atvažiavo patrulis, uždėjo antrankius ir išvežė kaltinamąjį į policijos komisariatą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog stvėrė kaltinamasis kolegai už gerklės, viskas vyko labai staigiai. Kuria ranka stvėrė, nepamena. Kolegos ūgis, kaip jo, iki 180 cm. Su juo kartu buvo kolegos Ž. Š., V. R.. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad tai vyko 2013-06-12. Jis stovėjo 3-4 metrų atstumu. Bute buvo šuo, reikėjo reaguoti ir į jį. Viskas vyko koridoriuje. Kai kaltinamasis griebė kolegai už kaklo, puolė gelbėti kolegą, užlaužė kaltinamojo ranką, ir užlaužę laikė, nes neturėjo antrankių. Koviniai veiksmai buvo neišvengiami iš jų pusės, nes kaltinamasis galėjo ir su peiliu pulti. Kad nieko daugiau neatsitiktų, kaltinamasis buvo paguldytas ant grindų. Šuo buvo be antsnukio, todėl reikėjo ir į jį reaguoti. Kiekvienas žmogus matydamas šunį kažkiek bijo, juk tai ne jo šuo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. Š. parodė, jog kaltinamąjį prisimena tik iš įvykio. Buvo praeitų metų vasara, I. G. tyrė bylą, siuntė šaukimus, skambino kaltinamajam, bet jam niekaip nepavyko prisikviesti šio piliečio. Vieną dieną pasiūlė, jog nuvažiuotų kartu, gal atidarys duris. Tarp 8-9 aukšto yra grotos, paskambino į duris, rusų kalba kalbėdamas nusileido vyras, jis buvo išgėręs, buvo su marškinėliais ir trumpikėmis, iš pradžių gražiai bendravo. Kai pamatė, kad šalia stovi I. G., prasidėjo keiksmažodžiai ir jis nuėjo atgal. Tada juos įleido kaimynė. Pirmas ėjo V. R., jis pabeldė į duris, durys nebuvo užrakintos. Vėl prasidėjo keiksmažodžiai, V. R. parodė pažymėjimą, jie irgi prisistatė. Kaltinamasis pradėjo nervuotis, bute buvo šuo, jis lojo, bet šeimininkas sustabdė šunį savo komanda. Kaltinamasis labai daug keikėsi, kad atleis iš darbo. Konkrečiai jo tai nelietė, jis visą tai skyrė V. R. ir I. G.. Tada kaltinamasis pečiu pastūmė V. R., paskui puolė už gerklės. Gal jis norėjo pastumti, nežino. Paskui I. G. kartu su V. R. jį paguldė ant žemės. V. R. labai uždaro būdo žmogus, jis nieko nepasakoja, todėl nežino, kaip jis jautėsi po šio įvykio. Traumų įvykio metu nebuvo. Nepamena, ar dviem ar viena ranka kaltinamasis sugriebė V. R. už gerklės. Jis tylėjo, nes kalbėjo V. R., jis kaltinamajam sakė, jog ruoštųsi, jog važiuos į apklausą. Kaltinamasis buvo labai agresyvus, nesiūlė jį apklausti vietoje. Viskas vyko sekundžių greičiu, negali atsakyti, ar reikėjo naudoti kovinius imtynių veiksmus. Kaltinamąjį pristatė į policijos komisariatą iškviesti patruliai. Nenaudojo smurto nei jis, nei jo kolegos, kiek matė, kaltinamojo atžvilgiu.
Teisiamajame posėdyje liudytojas P. V. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Reikėjo kolegoms iš 6PK pagalbos Taikos g. adresu. Atvažiavo, jie laikė ant žemės kaltinamąjį, uždėjo antrankius ir išvežė jį į policijos komisariatą. Kaltinamasis muistėsi, keikėsi. Kaltinamasis buvo neblaivus. Keliese laikė jį ant žemės, nepamena. Išvedė kaltinamąjį, kaip jis elgėsi, nepamena. Asmuo muistėsi, bet jokių smūgiavimų, veiksmų jų atžvilgiu nebuvo. Negirdėjo, kad kaltinamasis būtų skundęsis sveikata. Jie ne dviese, o tryse liftu leidosi. Nenaudojo smurto kaltinamojo atžvilgiu, negrasino jam.
Teisiamajame posėdyje liudytojas L. A. parodė, jog su kaltinamuoju kartu bendradarbiauja. Jis tik girdėjo tą dieną, tai atsitiko vasarą, apie 10:30 val. ryte skambino S. telefonu, jis neatsiliepė, per ragelį išgirdo barnius. Ant kažko šaukė ir sakė: „jūs mane smaugiate, jūs man ranką sulaužėte, jūs neturite tesės su manimi taip elgtis“. Tas kitas žmogus taip šaltai atsakė: „niekas tavęs nesmaugė, mes tavęs nelietėme, neišsigalvok“. Buvo kontrastas, S. jau buvo netekęs kantrybės jų atžvilgiu keikėsi, šaukė, o tas kitas šaltu tonu atsako, ir taip apie 15 minučių klausėsi. Parašė, kad pokalbis vyko nuo 12 val. iki 14 val., bet jis sakė, kad iki 12 val. visa tai vyko. Jis gali meluoti, kad to nebuvo, bet Erikas turėjo ištraukti išklotinę, kad tikrai buvo skambinta, bet to nepadarė. Jis pats turėjo išsiimti išklotinę iš „Tele2“, kad tikrai skambino, taip pat išsitraukti „Omnitel“ išklotinę, kad tikrai buvo skambinta į S. telefono numerį. Girdėjo S. balsą ir žmogaus, kuris jį ramino. Pokalbis truko apie 15 minučių. Jis padėjo telefono ragelį ir klausėsi, kas ten vyksta, nelaikė telefono prie ausies, girdėjo visą barnį. Stebisi, jei jis būtų kriminalistas, eitų pas žmogų, imtųsi prieš jį veiksmų, tai kam jam išplėšė telefoną. Jei plėšė telefoną iš rankų, išjungtų jį ir viskas, kad nieko nesigirdėtų. S. keikėsi rusiškai, „svolač“ ir pan., pareigūnas sakė, jog ramintųsi. Fone girdėjosi pašaliniai garsai, kažkoks burzgesys. Paskui išsijungė pas juos telefonas, nes jis taip tai būtų toliau klausęsis. Jam buvo įdomu, kiek tai tęsis. Šneka buvo girdėti aiškiai. Kaltinamasis kalbėjo rusiškai, pareigūnas lietuviškai. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į Nr. (duomenys neskelbtini) . S. S. neatsiliepė, jis skambino, niekas neatsiliepė, tik pasigirdo keiksmai per telefoną, pasipylė keiksmai, barniai. Gal atstumas buvo apie 1-1,5 metro nuo telefono iki balso. Po įvykio, po kokios savaitės teko kalbėti su S. S., jis pasakojo, kad pas jį įsiveržė 3 policininkai, jį pasodino į kėdę, pririšo ar kažką panašaus ir pradėjo daryti kratą, atrado pasą, grubiai elgėsi, sumušė. Kalbėjo su juo kažkur po savaitės po įvykio. Žmogus neįgalus, kaip jis galėjo įveikti 3 stambius vyrus.
Teisiamajame posėdyje specialistė D. K. parodė, jog asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, pas ją gydosi jau 9 metai, turi daug sveikatos problemų, apie jį žino, nes jo neįgalumui buvo ruošti dokumentai. Dėl šių sumušimų jis nėra kreipęsis. S. S. yra padidintas kraujospūdis, išeminė liga, vasarą buvo paūmėjimas, jis buvo tirtas ir gydytas. Turi disko išvaržą su plitimu į koją, dešinės rankos problemų, rankos jėga sumažinta apie 4 balus. Žinoma, kad S. S. judesiai apriboti ir plaštakos jėga apribota., tačiau ne 100 procentų sutrikusi funkcija. Kadangi pažeidimai buvo peties sąnaryje, judesiai yra riboti, jėga mažesnė ir negali kelti didelio svorio, 5 kg., daugiau nelabai. Kita ranka (kairė) sveika. Kaltinamojo dešinė ranka buvo traumuota 1974 m. darbo metu, buvo dviejų kaulų lūžimai, vienas kaulas suaugęs, ko pasėkoje pseudoartrozė. Mano, kad S. S. dalyvauti grumtynėse 100 procentų nėra galimybės. Dešine raka kaltinamasis atlieka apsitarnavimo funkcijas, bet jos jėga yra sumažinta. Buvo nustatyta, kad dešinėje rankoje yra inervacijos pakeitimas. Jėga yra sumažinta maždaug per pusę. Dešinio peties pakėlimas yra apribotas. Dėl plaštakų gniaužimo reiktų atskirai tirti, pirštų judesiai nesutrikę, tik silpnesnė jėga.
Specialisto išvadoje Nr. G 1933/13 (01) nurodyta, kad S. S. padaryta: kraujosruva pilvo sienoje, odos nubrozdinimas dešinės pėdos I-ame piršte, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2013 06 12), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Kraujosruva pilvo sienoje būdinga smūgio sudavimui. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu pagal savo pobūdį (b.l. 46-47).
Kaip matyti iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, liudytojas I. G. pateikė kompaktinį diską su įrašytu garso įrašu (b. l. 33). Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog buvo išklausytas garso įrašas, kuris buvo įrašytas 2013-06-12. Padaryta garso įrašo stenograma (b. l. 34-38).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis S. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors jis pats savo kaltės nepripažino, teigė, jog tai policijos pareigūnai prieš jį elgėsi netinkamai, o jis turi neįgalumą, negali valdyti dešinės rankos, tačiau nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo V. R. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų I. G., Ž. Š., P. V. parodymai, paneigia kaltinamojo versiją. Tiek n nukentėjusysis, tiek liudytojai anksčiau kaltinamojo asmeniškai nepažinojo, vykdė tik tarnybines pareigas. Visi nurodė, jog prieš kaltinamąjį neteisėtų veiksmų nenaudojo, jam negrasino, kaip tik pats kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Nuentėjusysis V. R. parodė, jog kaltinamasis jį smaugė abiem rankomis. Iškviesta į teisiamąjį posėdį specialistė paaiškino, jog kaltinamojo dešinės rakos funkcijos yra apribotos, tačiau gniaužimo funkcija išlikusi. Liudytojo L. A. parodymai įtakos bylos aplinkybėms neturi, nes jis, kaip teigia, pokalbį girdėjo telefonu, kas vyko tuo metu pas S. S. nematė. Kaip tik liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis vartojo keiksmažodžius pareigūnų atžvilgiu, to neneigė ir pats kaltinamasis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014). Taigi, kaltinamojo S. S. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkina neblaivumas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Nukentėjusysis V. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3000 Lt žalą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl patirtų kūno sužalojimų tą dieną į medicininę įstaigą nukentėjusysis nesikreipė, manydamas, jog skausmai išnyks savaime. Tačiau sumuštos krūtinės, deš. peties vietos skaudėjo dar keletą dienų, t. y. jam buvo sutrikdyta sveikata. Skausmams nepraėjus, po savaitės kreipėsi į gydytoją reabilitologę dėl neišnykstančių skausmų krūtinės, deš. peties srityje, rankų tirpimų ir kt. Nuo 2013-07-01 iki 2013-07-13 buvo gydomas Trakų medicininės reabilitacijos centre, atliekant reabilitacijos procedūras (pridedama epikrizės Nr. 393 kopija). Jokių kompensacijų ar draudimo išmokų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, jam išmokėta nebuvo. Dėl 2013-06-12 S. S. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę traumą-stresą, pažeminimą, patyriau kitus nepatogumus, todėl neturtinė žala teismo turi būti įvertinta pinigais. Vertinant nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, prašo teismo atsižvelgti į S. S. elgesį nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo metu, jog pastarasis buvo neblaivus, jo elgesį po sveikatos sutrikdymo padarymo (pastarasis nepripažino savo kaltės ir net neatsiprašė), į tai, kad pastarasis veikė sąmoningai, kryptingai bei tyčia, į galimą neigiamą įtaką nukentėjusiojo profesinei veiklai, nes dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo (suluošimo) galėjo būti komisuotas iš tarnybos policijoje ir tokiu būdu prarasti galimybę tinkamai išlaikyti šeimą, atsižvelgti į kitas padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, padarymo būdą ir formą. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis S. S. veikė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei galimai pasprukti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, remdamasis išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis teisės normomis nukentėjusysis prašo priteisti iš atsakovo S. S. 3 000 Lt neturtinės (fizinės ir moralinės) žalos už fizinio skausmo sukėlimą, sveikatos sužalojimą dėl nusikalstamos veikos bei įžeidimą savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Nukentėjusysis prideda sveikatos įstaigos pažymą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus nusikaltimas, tyčinis, bagtas, smurtauta prieš policijos pareigūną, vykdantį tarnybnes pareigas, atsižvelgiama, jog sveikata buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiajam, į kaltinamojo padėtį: turi neįgalumą, pensininkas. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtinės žalos dydį sumažina ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 145 EUR neturtinės žalos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S. teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkią, tyčinę nusikalstamą veiką, nusikalstama veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo asmenybę: išsilavinimas vidurinis, šiuo metu pensininkas, neįgalus, turi 70 proc. darbingumas, vedęs, vaikai suaugę, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, įskaitoje nėra ( b. l.79-81), baustas administracine tvarka (b. l. 72-73), neteistas (b. l. 63-64 ). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti baudos bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
pripažinti S. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, ir jį nubausti 10 MGL (376 EUR) bauda.
Nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės 3000 Lt žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo 145 EUR neturtinės žalos.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.