Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1624-260/2016, dalies, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB) „AV4“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi UAB „AV4“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. K.. 2016 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų (kartu ir trečiosios eilės kreditoriaus O. J. 3 133,97 Eur dydžio finansinis reikalavimas) sąrašas, kuris tikslintas 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. lapkričio 30 d., ir 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimis.BUAB „AV4“ bankroto administratorė teismo prašė įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino – BUAB „AV4“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patikslino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.Teismas nustatė, kad egzistuoja ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto – 2016-09-29 kreditorių susirinkime 9-uoju darbotvarkės klausimu susirinkime dalyvavę kreditoriai 62,4 proc. visų susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų dauguma nutarė įgalioti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o kitų duomenų apie galimybę sudaryti taikos sutartį, įmonės veiklos ir mokumo atkūrimą, kreditorių finansinių reikalavimų atsisakymą negauta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde kreditorius O. J. teismo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria BUAB „AV4“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratorės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:BUAB „AV4“ bankroto administratorė, teismui teikdama 2016-08-29 kreditorių susirinkimo nutarimo protokolą, nenurodė, kad minėtame kreditorių susirinkime priimti nutarimai, kartu ir 9 darbotvarkės klausimu, yra apskųsti teismui (c. b. Nr. B2-1227-260/2017). Kol nėra išspręstas minėtame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo klausimas, įmonė negalėjo būti pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Civilinėje byloje Nr. B2-1227-260/2017, kurioje sprendžiamas 2016-08-29 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumas, nagrinėjami ir kiti esminiai atsakovės bankroto procedūrų klausimai, kartu ir atsakovės bankroto administratorės bei su ja susijusios įmonės UAB „Renavita“, administruojančios didžiausią BUAB „AV4“ kreditorių BUAB „HRC LT“, veiksmai (neveikimas). Taip pat kvestionuojamas ir UAB „AV4“ bankroto bylos iškėlimo pagrįstumas (ĮBĮ 8 str. 1 d. pažeidimas).BUAB „AV4“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo O. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su apelianto pozicija, kad teismas negalėjo spręsti klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto dėl to, kad teismine tvarka yra ginčijami atsakovės 2016-08-29 kreditorių susirinkime priimti nutarimai. Pagal teismų praktiką teismas privalo savo iniciatyva spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus teikimo, tuo atveju, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė (ĮBĮ 30 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1994-330/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Ši teismo pareiga nėra ribojama kreditorių susirinkimų nutarimų galiojimu ar panaikinimu.Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos likvidavimo procedūroms pradėti – yra įsiteisėjusi nutartis dėl BUAB „AV4“ kreditorių reikalavimų patvirtinimo; nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti visi BUAB „AV4“ kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos yra praėję 3 mėnesiai; nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; nepratęstas 3 mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti.Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1227-260/2017, atmetė pareiškėjo skundą dėl 2016-08-29 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, taip pat kreditoriaus argumentus dėl bankroto administratorės veiksmų (neveikimo).Nesutiktina, kad buvo pažeista atsakovės bankroto bylos iškėlimo procedūra. V. L., tapusi atsakovės direktore ir nustačiusi bendrovės nemokumą bei nedelsiant kreipusis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tinkamai vykdė ĮBĮ nuostatas ir jai, kaip direktorei, nustatytas pareigas. Be to, įmonės akcininkai nereiškia jokių pretenzijų dėl susiklosčiusios situacijos.Likvidavimo procedūros teisėtumas ir pagrįstumas nepriklauso nuo to, ar bankroto bylos iškėlimo stadijoje įmonės dalyviai buvo tinkamai informuoti apie įmonės faktinį nemokumą. Taigi, net jei būtų nustatytas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, tai nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, juolab, kad pareiškėjas nėra UAB „AV4“ dalyvis, todėl apskritai negali remtis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, išnagrinėjus pareiškėjos UAB „AV4“ direktorės V. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „AV4“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta R. K. (t. 1, b. l. 35-36). Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų suma, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (t. 1, b. l. 50-51). Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintas BUAB „AV4“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (kartu ir trečiosios eilės kreditoriaus O. J. 3 133,97 Eur dydžio finansinis reikalavimas), (t. 2, b. l. 7-8), kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas (t. 2, b. l. 15, 24, t. 2, b. l. 74-75, 85-86).2016-08-29 įvyko pirmasis BUAB „AV4“ kreditorių susirinkimas, kuriame 9-uoju darbotvarkės klausimu 62,4 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos balsų dauguma nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto („prieš“ balsavo 4,18 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos). Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal kreditoriaus O. J. 2016-09-26 skundą dėl BUAB „AV4“ 2016-08-29 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, skundą atmetė. Dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas, byla neišnagrinėta, posėdis numatytas 2017-03-30 (CPK 179 str. 3 d.). 2016-09-28 bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 2, b. l. 62).Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą, t. y. atsakovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (taip pat žr. į šios nutarties 4 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.).Vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, inter alia, išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014; kt.). Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.).Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Kasacinis teismas, aiškindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrindus, yra konstatavęs, kad pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Pažymėtina tai, kad ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siūlymą, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika patvirtina išvadą, kad nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl būtina įmonei taikyti likvidavimo procedūras, kad kiek galima racionaliau būtų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Taigi, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visoms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti priešingos išvados. ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 str. 12 p.), siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą, nustatant, kad kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 15 p.). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovei bankroto byla iškelta 2016 m. kovo 31 d., t. y. bankroto procedūros šioje byloje trunka beveik metus laiko, tačiau aplinkybių, susijusių su taikos sutarties sudarymu ar galimybėmis ją sudaryti ateityje ir (ar) įmonės mokumo atkūrimo perspektyvų byloje nėra, jų, atskirajame skunde nenurodo ir apeliantas. Priešingai, 2016-08-29 kreditorių susirinkime balsų dauguma buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. kreditoriai balsų dauguma išreiškė valią dėl atsakovės bankroto proceso pasibaigimu ją likviduojant ir išregistruojant iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 str. nustatyta tvarka. Be to, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi (vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas), teisminių ginčų dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo teisme nevyksta. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra (buvo) pakankamas pagrindas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su 2016-08-29 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų ginčijimu, nagrinėjamu atveju nustačius aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto stadija taikoma esant ĮBĮ įtvirtintoms sąlygoms, o kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas pats savaime nesudaro pagrindo pažeisti bankroto procese vyraujančio operatyvumo principo, juolab, kad kiti atsakovės kreditoriai neskundė 2016-08-29 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, taip pat neskundė ir pirmosios instancijos teismo nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o tai, netiesiogiai dar kartą patvirtina kreditorių valią ir galimybių atsakovės bankroto bylą baigti ĮBĮ 27 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, nebuvimą. Kiti apelianto skunde nurodomi argumentai, susiję su atsakovės bankroto administratorės veiksmais (neveikimu), bankroto bylos atsakovei iškėlimo aplinkybėmis, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Bankroto administratorė teismo prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurių faktą ir dydį patvirtina pridėta 2017 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra ir 2017-02-08 mokėjimo nurodymas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, 8.16 p. koeficientą, daro išvadą, jog atsakovei BUAB „AV4“, atstovaujamai bankroto administratorės, iš apelianto O. J. priteistina 200 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė ĮBĮ normas, todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties ( jos dalies) atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį (jos dalį) palikti nepakeistą.

Iš kreditoriaus O. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) BUAB „AV4“ (j. a. k. 303201189), atstovaujamai bankroto administratorės R. K., priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.