Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria bankrutuojanti D. S. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-426-280/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi D. S. įmonei iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas V. R.. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. D. S. įmonės bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą D. S. įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius paaiškino, jog įmonės kreditorių 2016 m. rugpjūčio 30 d. susirinkime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis administratorių kreiptis į teismą dėl D. S. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patenkino D. S. įmonės bankroto administratoriaus prašymą – D. S. įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog patvirtinus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, taikos sutartis su kreditoriais nebuvo sudaryta, įmonė ūkinės veiklos nebevykdo. Teismas nurodė, kad nėra galimybių atgaivinti įmonės veiklos, o įmonės kreditorių susirinkime nutarta įmonei taikyti likvidavimo procedūrą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Įmonės kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl šio kreditorių susirinkimo protokolo, todėl teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, negalėjo remtis šiuo susirinkimo protokolu. Kreditorių susirinkime nebuvo svarstomi klausimai dėl taikos sutarties sudarymo ir bankrutuojančios įmonės veiklos atgaivinimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo išspręsti visi klausimai, kuriuos būtina išspręsti iki įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutuojančios D. S. įmonės bankroto administratorius prašo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bankrutuojančios įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:2016 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama klausimu, nebuvo apskųstas. Bankrutuojančios įmonės savininkas nurodė neketinantis taikos sutarties bankroto procese sudarymo, todėl įmonės kreditoriai pagrįstai nutarė kreiptis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pareiškėja siūlymo dėl taikos sutarties sudarymo neteikė, tik deklaratyviai nurodė, kad bankroto procese nėra išspręsti būtini klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Taigi pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti visi arba dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad jeigu minėtas trijų mėnesių terminas praėjo ir jis nėra pratęstas, tai teismas privalo vykdyti ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva spręsti dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, netgi nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus teikimo. Tokios nuomonės laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Nagrinėjamu atveju apeliantė Valstybinė mokesčių inspekcija atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu konstatuoti, jog D. S. įmonė nepagrįstai pripažinta bankrutavusia ir nutarta pradėti jos likvidavimo procedūrą. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai D. S. įmonės bankroto byloje yra patvirtinti, taikos sutartis bankroto procese nesudaryta, o įmonės kreditorių 2016 m. rugpjūčio 30 d. susirinkime dvyliktuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis bankroto administratorių inicijuoti įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto procedūrą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį tik tokiu atveju, jeigu teismas, ją priimdamas, pažeidė arba neteisingai pritaikė procesinės teisės ar materialinės teisės normas (CPK 329, 330 straipsniai). Šiuo atveju nėra nei vieno iš paminėtų pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria D. S. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, nes teismas nustatė visas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisingai šias aplinkybes įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog įmonės veikla nėra atnaujinta, kreditoriai nesiekia jos atkūrimo.Atskirajame skunde apeliantė taip pat akcentuoja aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį neturėjo pagrindo remtis 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolu, dėl kurio apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė skundą. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato ne kreditorių susirinkimo protokolų, o kreditorių nutarimų apskundimo galimybę (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja pateikė skundą dėl D. S. įmonės 2016 m. rugpjūčio 30 d. kreditorių susirinkime šeštuoju, devintuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų. Šiais darbotvarkės klausimais buvo sprendžiama dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi sudarymo. Nutarimo, priimto susirinkimo darbotvarkės dvyliktuoju klausimu, kuriuo nutarta inicijuoti įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto procedūrą, pareiškėja neskundė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąją nutartį, pagrįstai vadovavosi 2016 m. rugpjūčio 30 d. susirinkimo protokolu, kiek tai susiję su jame užfiksuotu kreditorių susirinkimo siūlymu taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Dalies susirinkime priimtų nutarimų apskundimas teismui neturi reikšmės nei susirinkimo protokolo, nei kitų kreditorių susirinkime priimtų (neapskųstų) susirinkimo nutarimų teisėtumui ir galiojimui. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjos apskųsti kreditorių nutarimai neturi tiesioginio ryšio su šioje byloje sprendžiamu klausimu, o apskųstų nutarimų neteisėtumas savaime nesuponuoja neapskųstų nutarimų, kurių vienas priimtas įmonės likvidavimo procedūros taikymo klausimu, neteisėtumo.Apeliantė nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas negalėjo būti patenkintas, kol bankroto procese neatlikti visi privalomi veiksmai. Akcentavo aplinkybę, jog susirinkime nebuvo sprendžiami įmonės veiklos gaivinimo ar taikos sutarties sudarymo klausimai. Apeliacinis teismas apeliantės argumentą dėl privalomųjų veiksmų neatlikimo pripažįsta deklaratyviu. Apeliantė nekonkretizavo, kokių veiksmų neatlikimas objektyviai trukdo įmonei pradėti likvidavimo dėl bankroto procedūras.Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sudaryti taikos sutartį gali siūlyti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau aptariamu atveju byloje nėra duomenų, jog nurodyti asmenys teikė pasiūlymus dėl taikos sutarties sudarymo ar ketina tai daryti. Įmonės savininkas bankroto administratoriui nedviprasmiškai nurodė neketinąs ir neturįs galimybės sutaryti taikos sutartį. Įmonės kreditorių susirinkime kreditoriai išreikė valią įmonei taikyti likvidavimo procedūras. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nei įmonės savininkas, nei kreditoriai nepageidauja sudaryti taikos sutarties, nemato galimybių atgaivinti įmonės veiklą, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai priėmė procesinį sprendimą įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Aptartieji ir kiti skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. S. įmonės bankroto administratorius pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl bankrutuojančios D. S. įmonės naudai priteisiamos iš pareiškėjos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) atsakovės bankrutuojančios D. S. įmonės (j. a. k. 148073226) naudai 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.