- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-535-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32128-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- J. S.-K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 3.5.1.18Turto areštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S.-K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-39687-433/2015 pagal pareiškėjos J. S.-K. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. M., kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. S.-K. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės B. P. 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą atsisakyti atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06594 „Dėl prašymo ir informacijos pateikimo“ ir įpareigoti antstolę ne vėliau kaip per 5 dienas nuo atitinkamos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti pareiškėjos – J. S.-K. – ir A. M. tarpusavio vienarūšių piniginių reikalavimų, kurių dydis po 604,73 EUR, įskaitymą vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/06594 ir Nr. 0171/15/00300; panaikinti antstolės B. P. 2015 m. rugpjūčio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/00300 priimtus procesinius dokumentus: (1) patvarkymą pateikti informaciją, (2) patvarkymą dėl turto arešto bei areštuojamo turto įkainojimo, (3) turto arešto aktą (duomenys neskelbtini), (4) du patvarkymus areštuoti lėšas AB „SEB banko“ a/s Nr. (duomenys neskelbtini) ir a/s Nr. (duomenys neskelbtini), (5) patvarkymą dėl skolos išieškojimo, (6) patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, (7) vykdymo išlaidų apskaičiavimą; neatlygintinai grąžinti pareiškėjai nuo 2015-08-05 iš jos išieškotas pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/00300. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 buvo visiškai patenkintas jos ieškinys ir už natūra gautą turto dalį iš jos A. M. naudai buvo priteista 4 225 Lt (1223,64 Eur) piniginė kompensacija, o iš A. M. jos naudai priteista 2 088 Lt (604,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų. 2014 m. lapkričio mėn. pareiškėja kreipėsi į antstolės B. P. kontorą su 2014 m. spalio 15 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 dėl A. M. iškeldinimo iš buto. Teismo sprendimas šioje dalyje įvykdytas 2015 m. sausio 22 d. 2015 m. sausio 20 d. A. M., pateikdamas 2015 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014, kreipėsi į antstolės B. P. kontorą su prašymu priverstinai įvykdyti teismo sprendimą dėl 1 223,64 Eur (4 225 Lt) išieškojimo iš pareiškėjos A. M. naudai. 2015 m. liepos 15 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę B. P. su prašymu įskaityti jos ir A. M. tarpusavio vienarūšius (po 604,73 Eur) piniginius reikalavimus, tačiau antstolė 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėjos teigimu, minėtas antstolės patvarkymas ir atitinkamai tolesni priverstinio vykdymo veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/00300 yra nepagrįsti ir neteisėti, nes: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto originalas, kuriame įrašyta, kad iš A. M. pareiškėjos naudai priteista, atitinkamai – išieškotina 2 088 Lt (604,73 Eur) suma, yra antstolės B. P. žinioje, todėl jo papildomas ir pakartotinis pateikimas šiai antstolei neįmanomas ir netikslingas, atitinkamai nepagrįstas antstolės reikalavimas (motyvas) šį vykdomąjį raštą jai pakartotinai pateikti; antstolės reikalavimas sumokėti vykdymo išlaidas už prašomą atlikti įskaitymą jai nebuvo pateiktas, t. y. pareiškėja nežinojo ir nežino, kokio dydžio vykdymo išlaidas sumokėti antstolei, jeigu ji mano, kad tokios išlaidos turi būti sumokėtos. Pareigą apskaičiuoti ir nurodyti mokėtinų vykdymo išlaidų sumą teisės aktai nustato ne vykdymo proceso dalyviams, o antstoliui, tai išimtinai antstolio prerogatyva. Nei CPK, nei 2005 m. spalio 27 d. patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p. nenumato privalomos prašymo priimti priverstinai vykdyti vykdomąjį raštą ar kitą vykdomąjį dokumentą formos (blanko). Taigi pareiškėjos 2015 m. liepos 16 d. antstolei pateiktas prašymas atlikti vykdymo veiksmus (atlikti priverstinio vykdymo veiksmus ir išieškoti iš skolininko A. M. pareiškėjos naudai 604,73 Eur bei atlikti pareiškėjos ir A. M. vienarūšių (po 604,73 Eur) tarpusavio piniginių reikalavimų įskaitymą) yra aiškus, maksimaliai informatyvus ir laikytinas tinkamu prašymu antstolei atlikti prašyme nurodytus vykdymo veiksmus.
Antstolė B. P. 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad antstolė, neviršydama savo įgaliojimų bei nepažeisdama CPK, priėmė skundžiamą 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymą, kuriuo informavo pareiškėją, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06594 pareiškėja pateikė vykdomąjį raštą kartu su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą tik dėl iškeldinimo, ir nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06594 dėl priverstinio iškeldinimo negali būti atliekami priverstiniai veiksmai dėl skolos iki kol antstolei nėra pateiktas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo bei prašymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas sutiko su antstolės padaryta išvada, kad priverstiniai veiksmai dėl skolos išieškojimo negali būti atliekami vykdomojoje byloje dėl iškeldinimo.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartyje bei Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartyje, nagrinėdami pareiškėjos skundus, išaiškino prievolės užbaigimo įskaitymu reglamentavimą. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad CK IX skyriaus antras skirsnis reglamentuoja prievolių užbaigimą įskaitymu. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, t. y. kai skolininkas yra ir kreditorius, o kreditorius yra ir skolininkas, priešpriešinius reikalavimus galima įskaityti ir šiuo teisiniu veiksmu užbaigiamos tarpusavio prievolės. Teismas pabrėžė, kad CK 6.130 straipsnio ir CK 6.131 straipsnio normos yra materialiosios teisės normos ir jų vykdymas yra reglamentuojamas procesinėmis teisės normomis. Įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma – CPK 687 straipsnis, kuriame numatyta, kad ir skolininkas, ir išieškotojas turi pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl priešpriešinių pinigų sumų. Taigi, kaip nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi, pareiškėja yra neteisi teigdama, kad ji teisingai atliko visus veiksmus, nes įskaitymą vykdymo procese atlieka tik antstolis, todėl po vykdomosios bylos pradėjimo pareiškėja neturėjo teisės atlikti įskaitymo vienašališku pareiškimu. Pareiškėja turėjo laikytis CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl esančių toje pačioje išieškojimo eilėje piniginių sumų išieškojimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinė byla Nr. 2SA-160-590/2013). Pareiškėja, teikdama pranešimą antstolei apie tarpusavio reikalavimų įskaitymą, pateikė ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą, pinigų priėmimo kvitą, mokėjimo pavedimą. Šie dokumentai, anot teismo, nelaikytini įrodymais ir negali būti laikomi vykdomuoju dokumentu. Vykdomasis dokumentas įrodo, kad tam tikra suma yra priteista iš skolininko ir yra išieškotina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas ne pagal CPK 687 straipsnį, bet pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus (civilinė byla Nr. 3K-3-502/2012). Teismas nėra pasisakęs dėl pareiškėjos prašomos priteisti 60 Eur sumos už teisininko paslaugas, todėl antstolė neturi teisės šios sumos išieškoti iš A. M.. Pareiškėja nurodė, kad įskaitymą atliko 2015 m. sausio 22 d., likusią po atlikto įskaitymo 414,10 Eur sumą 2015 m., sausio 23 d. pareiškėja klaidingai sumokėjo į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą, nors turėjo atlikti mokėjimą į notaro arba kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Teismas nesutiko su tokiu pareiškėjos teiginiu, nes pareiškėja 414,10 Eur pervedė tinkamai, į antstolės depotizinę sąskaitą. Tačiau nors pareiškėja ir pervedė dalį išieškotinos sumos į antstolės sąskaitą, tačiau ji neįvykdė viso reikalavimo, t. y. sumokėti 1 274,55 Eur. Pareiškėjai atlikus įskaitymą, ji liko skolinga A. M., kas sudaro galimybę antstolei pradėti vykdymo veiksmus. Todėl, net ir sumokėjus dalį skolos, pareiškėja neįvykdė savo prievolės, kas sąlygojo antstolės veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja J. S.-K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad tiek teismas, tiek antstolė 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, detaliai nagrinėja su pareiškėjos skundu visiškai nesusijusius dalykus: teisines situacijas, vykdymo proceso vykdomosiose bylose Nr. 0171/1406594 ir Nr. 0171/15/00300 dalyvių veiksmus ir procesinius dokumentus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2S-1291-392/2015 nurodytus teisės taikymo išaiškinimus. Tuo tarpu pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų aptariama teisinė situacija, susiklosčiusi ne iki 2015 m. liepos 14 d., o nuo 2015 m. liepos 15 d., t. y. kuri atsirado jau įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarčiai. Vilniaus apygardos teismui 2015 m. liepos 14 d. priėmus nutartį, kitą dieną pareiškėja pateikė antstolei rašytinį prašymą atlikti įskaitymą būtent tuo pagrindu, kuris nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartyje – CPK 687 straipsnis. Taigi skundžiamos nutarties argumentai apie negalimumą teismo sprendimo priverstinio vykdymo procese atlikti vykdymo proceso dalyvių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal CK normas yra pertekliniai, nes pareiškėja 2015 m. liepos 15 d. prašyme ir skunde dėl antstolio veiksmų ir vadovavosi būtent CPK 687 straipsniu ir būtent tik šios procesinės normos pagrindu pakartotinai prašė antstolės atlikti įskaitymą vykdymo procese. Pastarosios aplinkybės, kaip ir daugelis kitų, teismo nutartyje visiškai neatsispindi. Ginčijamu patvarkymu visiškai nepagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjos ir A. M. tarpusavio reikalavimų įskaitymą, nors visos faktinės aplinkybės ir CPK suteiktos teisės ir pareigos ją įgalino tai atlikti, o būtent, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 ir 2014 m. spalio 15 d. bei 2015 m. sausio 19 d. vykdomuosius raštus, 2015 m. liepos 14 d. pareiškėjos skola A. M. buvo 604,73 Eur ir A. M. skola pareiškėjos naudai buvo analogiško dydžio; 2014 m. spalio 15 d. vykdomojo rašto, kuriame yra nurodyti du pareiškėjos naudai vykdytini reikalavimai (iškeldinti A. M. iš buto ir priteisti pareiškėjai iš A. M. 604,73 Eur bylinėjimosi išlaidų), originalas yra antstolės žinioje, todėl pakartotinis jo pateikimas antstolei yra neįmanomas ir netikslingas; jeigu antstolė mano, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06594 (dėl iškeldinimo) negalimi vykdomieji veiksmai dėl skolos išieškojimo (atitinkamai, tarpusavio reikalavimų įskaitymo), ji vadovaudamasi CPK 634 straipsnio 2 dalimi jai nustatytomis pareigomis ir pareiškėjos 2015 m. liepos 15 d. prašymu privalėjo pradėti naują vykdomąją bylą, o esant pagrindui – apskaičiuoti mokėtinas vykdymo išlaidas ir bendradarbiauti su išieškotoju (pareiškėja), tinkamai informuojant apie mokėtinas sumas ir kitus CPK reikalavimus, jei tokie yra. Atmesdamas pareiškėjos skundą teismas faktiškai konstatavo, kad antstolės atsisakymo atlikti įskaitymą pagrindai yra teisėti, nors tokio sprendimo pagrindų bei motyvų visiškai nedetalizavo, pasitenkindamas abstrakčiomis formuluotėmis. Tačiau nei antstolės, nei teismo pozicija šiuo klausimu, dėl pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų jau nurodytų argumentų, yra visiškai nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą; išreikalauti ir prijungti prie bylos įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1291-392/2015 bei antstolės B. P. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06594; įvertinti, ar apeliantė antstolei pateikė tikrą procesinį dokumentą – priedą prie prašymo pradėti vykdyti 2014 m. spalio 15 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-26819-833/2014 (t. y. ar apeliantė pateikė įrodymus, kad suinteresuotas asmuo tokį raštą gavo). Nurodo, kad skundžiamos nutarties teiginiai nėra pertekliniai, antstolės patvarkyme nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį yra visiškai pagrįstos, o apeliantės prašymo įskaitymo teisinis pagrindas (iki 2015 m. liepos 14 d. ir nuo 2015 m. liepos 15 d.) tėra apeliantės advokato kompetentingumo ir sąžiningumo (tuo pačiu ir apeliantės), o ne skirtingos teisinės situacijos, klausimas. Vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą antstolė gali vykdyti tik esant priešpriešiniams vykdomiesiems raštams. Apeliantė neišnaudojo visų CK reglamentuojamų geranoriško sprendimų vykdymo būdų, atėmė iš suinteresuoto asmens galimybę sprendimą įvykdyti be antstolių įsikišimo, taigi šiurkščiai apgaulės būdu pažeidė jo civilines teises. Dar daugiau, apeliantė neteisėtai antstolei pateikė netikrą procesinį dokumentą – 2014 m. spalio 14 d. raštą suinteresuotam asmeniui dėl nutarties įvykdymo geranoriškai ir banko sąskaitos rekvizitų nurodymo, neteisėtai inicijavo vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06594.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo tvarka vykdymo procese reglamentuojama CPK, pagal kurią, priešpriešinės išieškotinos sumos įskaitomos pateikiant antstoliui vykdomąjį dokumentą, esantį toje pačioje išieškojimo eilėje vykdymui. Apeliantė tokios tvarkos nesilaikė ir vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo antstolei nepateikė, todėl įskaitymas pagal CPK 687 straipsnį nėra galimas. Išieškotojas, antstoliui teikdamas prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pats nusprendžia, kurioje dalyje antstoliui teikia vykdyti teismo sprendimą; antstoliui yra draudžiama savo iniciatyva peržengti vykdomojo dokumento vykdymo ribas, atliekant veiksmus dėl piniginių lėšų išieškojimo vykdomojoje byloje, kuri yra nepiniginio pobūdžio. Apeliantė vykdomąjį raštą pateikė kartu su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą tik dėl iškeldinimo, todėl teismas teisingai pažymėjo, kad priverstiniai veiksmai dėl skolos išieškojimo negali būti atliekami vykdomojoje byloje dėl iškeldinimo. Dėl apeliantės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių antstolė negalėjo užbaigti vykdomosios bylos Nr. 0171/14/06594, be to, apeliantė, net ir priėmus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį, kurioje nurodyta vienarūšių mokėjimų įskaitymo tvarka, nei karto nesikreipė į antstolę su prašymu užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06594 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą, taip sudarant jai papildomas sąlygas kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Tokie apeliantės veiksmai apsunkino ne tik vykdomosios bylos Nr. 0171/15/00300 vykdymą, bet ir tinkamą vykdomosios bylos Nr. 0171/14/06594 įvykdymą. Taigi apeliantė nesivadovavo nei proceso ekonomiškumo, nei protingumo principais ir pasirinko netinkamą teisių įgyvendinimo būdą, kuris suponavo nepagrįstą bylinėjimąsi ir papildomų procesinių išlaidų atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų – 2015 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą vykdomosiose bylose Nr. 0171/14/06594 ir Nr. 0171/15/00300, ir tolesnių antstolės vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/00300.
Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja CPK 687 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Taigi tam, kad antstolis galėtų įskaityti skolininko ir išieškotojo priešpriešinius reikalavimus (ko nagrinėjamu atveju siekia apeliantė) turi būti pateikti bei priimti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl abiem šalims priteistų priešpriešinių sumų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/00300 yra vykdomas suinteresuoto asmens A. M. pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl 1 223,64 Eur piniginės kompensacijos išieškojimo iš skolininkės (apeliantės) J. S.-K. išieškotojo (suinteresuoto asmens) A. M. naudai.
Vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/06594 vykdomas (faktiškai jau įvykdytas, bet vykdomoji byla dar neužbaigta) apeliantės pateiktas vykdyti vykdomasis raštas dėl suinteresuoto asmens A. M. iškeldinimo iš buto. Nors apeliantės pateiktame vykdomajame rašte buvo nurodytos visos apeliantės naudai priimtos teismo sprendimo rezoliucinės dalys, t. y. tiek dėl suinteresuoto asmens iškeldinimo, tiek dėl 604,73 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantei iš suinteresuoto asmens A. M., iš vykdomojoje byloje esančių 2014 m. lapkričio 11 d. apeliantės prašymo dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei antstolės 2014 m. lapkričio 12 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti matyti, kad apeliantė pateikė, o antstolė priėmė vykdyti tik tą vykdomojo rašto dalį, kuri numatė suinteresuoto asmens iškeldinimą, t. y. vykdymo procesas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų (kurias apeliantė siekia įskaityti į savo skolą suinteresuotam asmeniui) išieškojimo pačios apeliantės pasirinkimu nebuvo pradėtas. Taigi vienos iš būtinųjų pagal CPK 687 straipsnį įskaitymo atlikimo sąlygų – pateikto vykdyti (ir priimto vykdyti) vykdomojo dokumento dėl skolininko priešpriešinių sumų (apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo – kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra.
Kaip minėta, vykdomajame rašte, kuri apeliantė pateikė vykdyti antstolei, buvo nurodyta taip pat ta sprendimo dalis, kuria apeliantei iš suinteresuoto asmens buvo priteista 604,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad įpareigojimas pateikti vykdomąjį dokumentą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kai toks vykdomasis dokumentas jau yra antstolės žinioje, yra perteklinis. Vis dėlto teismas pažymi, kad nurodyta aplinkybė (vykdomojo dokumento buvimas antstolio žinioje) neatleidžia apeliantės nuo pareigos pateikti antstolei prašymą dėl vykdomojo dokumento (konkrečiai, likusios jo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo) priėmimo vykdyti, tuo pačiu apmokėti nustatyto dydžio vykdymo išlaidas. Šiame kontekste teismas atmeta apeliantės argumentus, kad antstolė turėjo pradėti bylinėjimosi išlaidų išieškojimo procesą (pradėti naują vykdomąją bylą) remdamasi apeliantės 2015 m. liepos 15 d. prašymu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju apeliantė prašė ne priimti vykdomąjį dokumentą (aktualią jo dalį) vykdyti (kas būtų pagrindas antstolei spręsti vykdymo veiksmų pradėjimo klausimą), bet tęsti vykdymo veiksmus, kurie, kaip minėta, apskritai nebuvo (ir, nesant atitinkamo apeliantės prašymo, negalėjo būti) pradėti.
Kiti apeliantės atskirojo skundo motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teismas taip pat nenustatė.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. prašė apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį civ. byloje Nr. 2S-1291-392/2015 bei antstolės B. P. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0171/14/06594, taip pat įvertinti, ar apeliantė antstolei pateikė tikrą procesinį dokumentą – priedą prie prašymo pradėti vykdyti 2014 m. spalio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-26819-833/2014 (t. y. ar apeliantė pateikė įrodymus, kad suinteresuotas asmuo tokį raštą gavo). Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek suinteresuoto asmens minima vykdomoji byla, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis (esanti vykdomosios bylos Nr. 0171/15/00300 medžiagoje) jau yra pridėtos prie nagrinėjamos bylos medžiagos, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl jų prijungimo yra perteklinis. Tuo tarpu kito suinteresuoto asmens prašymo – įvertinti dokumento autentiškumą, bei su tuo susijusių suinteresuoto asmens argumentų (konkrečiai, dėl neišnaudotų galimybių teismo sprendimą įvykdyti geranoriškai, vykdomosios bylos Nr. 0171/14/06594 inicijavimo) teismas nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako, nes jie išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
2016 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teisme gauti apeliantės papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl antstolės atsiliepime išdėstytų atsikirtimų į atskirąjį skundą. Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai grąžinami apeliantei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjai J. S.-K. papildomus rašytinius paaiškinimus.