Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 2, b. l. 44).

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iš san. mazgo sklido nemalonūs kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymime, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5320 matyti, kad kameroje Nr. 64 bendra dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Gyvenamoji kamera Nr. 64 ir joje esantys įrenginiai (šviestuvai, sanitariniai įrenginiai) pagal reikalavimus techniškai tvarkingi ir pažeidimų nenustatyta. Kontrolės metu nustatyta, kad kameroje sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langą.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedama atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė kelia grėsmę jo sveikatai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškiname, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs ir yra tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-07-12 patikrinimo akte Nr. PA-5294 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose danga yra ištrupėjusi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vizualiai matomų pelėsių nėra. Šiaulių departamento 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Kartu nurodome ir tai, kad esant palankioms oro sąlygoms ir gavus finansavimą, šie trūkumai bus pašalinti, taip pat nurodome, kad Šiaulių departamento 2019-12-18 patikrinimo akte Nr. PA-9845 nustatytas dalinis trūkumų pašalinta.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. /.../ Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti (Resocializacijos skyriaus 2020-02-03 pažyma Nr. 61-401).

Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Nors pareiškėjas teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartą (2002) 1 – Rev.2006 kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą.

Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outsidetheircells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose“.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Informuojame, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-6115, PA-6404, PA-6823, PA-6204, PA-6358, PA-3218, PA-6311, PA-6386, PA-4289, PA-4414 bei dezinfekcijos planas. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktas Nr. PA-6404, PA-4414, PA-6386. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia laikotarpį nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. sausio 14 d.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems suteikiama teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas vaisiais ir daržovėmis, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintu Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), organizuojamas du kartus per savaitę: Tvarkos aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Nors minėta nuostata oficialiai įtvirtinta 2019-09-04, tačiau, tokia praktika vykdoma nuo 2018 m. pabaigos.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „L. B.“ 2018-10-19 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62. Sutarties 4.3.10 punktas įpareigoja UAB „L. B.“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Pabrėžia, kad Šiaulių TI vadovaujasi Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Atsakingas Šiaulių TI darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia įstaigos esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių TI parduotuvėje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kažkurių prekių kainos Šiaulių TI teritorijoje veikiančioje parduotuvėje lyginant kainas su kitų tikrintų parduotuvių kainomis didesnės daugiau kaip 10 %, Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas. Atkreipia dėmesį, kad kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Taip pat nurodome, kad iki pat šios dienos UAB „L. B.“ darbuotojai, gavę raštą nedelsiant reaguoja, sumažina kainas ir apie tai raštu informuoja Šiaulių TI.

Pažymi, kad prekių kaina, jeigu rinkoje pasikeičia prekių kainas įtakojantys veiksniai, gali keistis ir tai yra natūralus reiškinys.

Taip pat nurodo, kad minėtu 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas ir privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, o šiame teisės akte nustatyti reikalavimai Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomi.

Pažymi, kad kartą per mėnesį į visas kameras yra išduodamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, taip pat jis skelbiamas ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus internetinėje svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys turi specifinį teisinį statusą, o jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, minėtos priemonės, kurių imasi atsakovas, jog kalintys asmenys būtų supažindinti su parduotuvės asortimentu bei kainomis, vadovaujantis protingumo principu, yra pakankamos.

Atkreipia dėmesį, kad tik esant galimybėms UAB „L. B.“ papildo asortimentą naujomis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų prekėmis, o pagrindinių prekių asortimentas yra pastovus, todėl gerai žinomas ilgesnį laiką Šiaulių TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Pabrėžia, kad Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų, pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Turto valdymo skyriuje saugomą segtuvą. Pažymi tai, kad visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę. Taigi, jei asmuo nusprendžia, kad prekė neatitinka jo lūkesčių (netinkama išvaizda, nurodomas svoris tariamai melagingas ir t. t.), jis prekes gali grąžinti.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas galimai siekia suklaidinti teismą ir įvardina konkrečius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nėra šių raštų gavėjas, todėl jų turinys Šiaulių tardymo izoliatoriui nebuvo žinomas.

Atsakovas nurodo, kad apsipirkti kitose parduotuvėse galimybės nėra ir jokie teisės aktai to nenumato.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga karštas vanduo. Nurodo, kad vanduo į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

Kartu pažymi tai, kad pareiškėjas jo kalinimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai nepateikė jokių skundų dėl karšto vandens bei galimybės naudotis dušu nebuvimo.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpi maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga.

Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų (2019-08-12 Nr. 57VMĮP-185, 2019-08-27 Nr. 57VMĮP-397, 2019-04-02 Nr. 57VMĮP-116 ir 2019-05-15 Nr. 57VMĮP-231) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas.

Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

Be to, pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymą, maistas gali būti pašildomas.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-01-31 pažyma Nr. 60/09-3920 „Dėl R. A.“ (t. 1, b. l. 25-29), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2019-07-23 iki 2020-01-14 (177 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 177 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 177 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Pareiškėjas dėl, jo nuomone, skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad gyvenamoiose kamerose Nr. 64 ir Nr. 96 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 64 ir 96 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtose kamerose pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose Nr. 64 ir Nr. 96 nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Kamerose Nr. 64 ir Nr. 96 vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 57-58) matyti, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinami gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, kurios neužtikrina privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir ypač matomas pareigūnams per duryse įrengtą stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Be to, nesant atskiros oro šalinimo sistemos, pasinaudojus tualetu laikosi nemalonūs kvapai.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 30-31) matyti, kad kamerose Nr. 96 ir Nr. 64 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 1,96 m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir ypač matomas pareigūnams per duryse įrengtą stebėjimo akutę ar atidarius kamerų duris. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 48-49) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje, kamera Nr. 96) įėjimo durų atžvilgiu, o kameroje Nr. 64 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas neįrodė. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad pagal teismų praktiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Juo labiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 55) matyti, kad ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 56) konstatuota, kad vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu. Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai.

Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. (t. 1, b. l. 45-47). Taigi, pareiškėjui paminėtų patalpų nereikėjo valyti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 50-51) matyti, kad įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 64 ir 96 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinius įrenginius) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, minėtose kamerose pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose Nr. 64 ir Nr. 96 nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 57-58) konstatuota, kad į ŠTI tiekiamas geriamasis vanduo. Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Dušinėms, prausykloms, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenims, sanitariniams įrengimams, kirpykloje naudojamiems instrumentams valyti naudojami autorizuoti biocidiniai produktai. Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius yra švarūs.

Pareiškėjo argumentas, kad naudojantis dušu persirengimo kambario durys būna atidaromos arba pareigūnai stebi persirengimo kambarį per duryse įrengtą langelį, tuo pažeidžiant privatumą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. įkalinimo įstaigoje, turėjo specifinį teisinį statusą, todėl jo atžvilgiu tam tikra apimtimi buvo neišvengiami tam tikri jo asmeninių laisvių suvaržymai, siekiant užtikrinti režimo laikymąsi ir tiek paties pareiškėjo, tiek su juo buvusių asmenų saugumą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti turėjo teisę pusantros valandos pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys ištrupėjusios, krenta plytos iš sienų, o tai jam kėlė baimę.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 90). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus (t. 1, b. l. 89), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 52) konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 54) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5294 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 4 d., t. 1, b. l. 53) nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 1 grindinio danga yra ištrupėjusi, pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 sienos danga nutrupėjusi, iškritusios plytos (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., b. l. 155) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 nelygi grindinio danga; kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojantį pagal paskirtį, nenustatyta.

ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai, valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbact forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 21 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja CPT išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Pareiškėjo argumentas dėl pusantros valandos pasivaikščiojimo trukmės niekuo nemotyvuotas ir nepagrįstas, subjektyvi pareiškėjo nuomonė, todėl atmestina, nes paneigiama aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais. Pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys ištrupėjusios, krenta plytos iš sienų, o tai jam kėlė baimę, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė gali kelti baimę, pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nei viename Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuotas pelėsis pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliai skęsta pelėsyje, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Juo labiau, Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 36–44) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019 metus buvo remontuojami pasivaikščiojimo kiemeliai (Nr. 5, 16, 17 – dalinis remontas: grindų duobių ir sienų prie grindų betonavimas; kiemeliai Nr. 21, Nr. 20 – kosmetinis remontas: atliktas durų slenksčio betonavimas prie kiemelio durų). Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas šaltas, neatitinka nustatytų normų, kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu.

Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.

Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 66-77) matyti, kad patiekalai negaminami, atvežami pagaminti VšĮ Bruneros, patiekalai laikomi termosuose, termosai švarūs, tvarkingi, patiekalai būdingos išvaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, dalijantys maistą asmenys, dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis, dalijant maistą kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigūnai, maistas paduodamas per langelį. Dalijantys asmenys tik paima maistui skirtą indą, kuris paduodamas iš kameros, nededamas ant langelių, tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą. Pareiškėjas ypač akcentavo, kad jo skunde dėl tiekiamo maisto nurodytus teiginius patvirtina Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 63VMĮP-185. Paminėto patikrinimo akto išvadose (t. 1, b. l. 76-77) nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektas atitinka saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimus. Vartotojo pranešimas (skundas) nepagrįstas dėl maisto kokybės, darbuotojų higienos, maitinimo organizavimo, atitikties receptūros. Patikrinimo metu nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai ir už kuriuos administracinio poveikio priemonės netaikomos. Vienas iš jų, kad paukštienos kukulio pateikimo temperatūra neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo šalto maisto, kuris neatitinka nustatytų normų ir kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesuteikė jam po 8 valandas užimtumo, ypač nustojama teikti platesnį užimtumą vasarą, arba siūloma iš karto dvi užimtumo programos, o reikia pasirinkti vieną, taip pat taikoma mažiau užimtumo programų, negu jų galėtų būti taikoma.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 84-88), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocialinės skyriaus 2020 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 61-401 Dėl R. A. (t. 1, b. l. 109) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau šiuo metu galimybių dėl lėšų trūkumo nėra, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudą, kuri gali būti ir senesnės datos. Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sporto ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapiją, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisą, krepšinio aikštelę bei žaidimų kambarį pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Taip pat pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija.

Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

R. A. buvimo Šiaulioų tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 1, b. l. 110–200, t. 2, b. l. 1-21) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, kurioje apibrėžtas darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas, t. y. dienotvarkė sudaryta visiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems asmenims, o ne individuali konkrečiam asmeniui, nes pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl galimi atvejai, kai asmuo turi rinktis į kokį siūlomą užimtumą jam eiti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose užsiveisia parazitai.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 56) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d., t. 1, b. l. 57-58) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Paskutinis įrašas apie UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ atliktą nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą – 2019 m. gegužės 9 d. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 3 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6404 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 59) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4299 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 3 d., t. 1, b. l. 60) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (ŠTI nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6823 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 18 d., t. 1, b. l. 64) konstatuota, kad įstaigos režiminio korpuso ir bendrojo naudojimo patalpų nukenksminimą pagal 2019 m. birželio 21 d. sudarytos sutarties Nr. 47/08-44 sąlygas (toliau – Sutartis) atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Dezinsekcija dėl tarakonų naikinimo Sutartyje numatyta ir atliekama kartą per 3 mėnesius. Dezinsekcija dėl tarakonų naikinimo pagal poreikį, Sutartyje nenumatyta. Įstaigoje žodiniai suimtųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1R-172“Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 44 punkte nustatyta tvarka.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. (t. 1, b. l. 45-47). Duomenų, jog šis planas vykdomas nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas deklaratyvus, nekonkretus argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje kainoraščiai su parduotuvėje esančių prekių pavadinimais ir jų kainomis dalinami ne dažniau nei kartą per mėnesį, tuo tarpu oficialiai nurodomos prekių kainos neterai svyruoja ir jau būna pakitusios, parduotuvėje nebuvo taikomos akcijos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 86 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad tardymo izoliatoriaus parduotuvėje prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Taisyklių 88 punktas draudžia išvesti suimtuosius iš kamerų apsipirkti parduotuvėje.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, vykdomas pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą t. 1, b. l. 78-83). Tvarkos parašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą. Visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas. Kainos turi būti tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 punktas). Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatas įforminamas aktu. Nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą (7 – 8 punktai).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovė paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl, neva, pakitusių ir svyruojančių kainų ŠTI parduotuvėje, įrodė, kad tinkamai vykdė Taisyklių reikalavimus dėl prekių kainų kontrolės, todėl laikytina, kad atsakovė nepažeidė Taisyklių reikalavimų užtikrinti, kad ŠTI veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis nematė, kaip sveriamos prekės, ar prekės buvo kokybiškos, negalėjo perskaityti informacinio lapelio, be to. Negalėjo įvertinti parduodamų prekių estetinio vaizdo.

Aukščiau nurodytos Taisyklės nustato laisvės atėmimo vietos įstaigų direktoriams pareigą užtikrinti, kad šiose įstaigose laikomi asmenys ne rečiau kaip kartą per savaitę galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei prižiūrėti šios asmenų teisės įgyvendinimo sąlygas, t. y. kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomiems asmenims siūlomas prekių asortimentas atitiktų teisės aktuose nustatytą privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą bei kad šių prekių kaina būtu ne didesnė negu jų kaina parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir kurios veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, o nustačius neatitikimus imtis teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių. Pažymėtina, kad privalomo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimas nereiškia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus pareigos garantuoti, kad parduotuvėje nuolat būtų visi parduotuvės kainoraštyje nurodyti produktai ar kažkokie individualiai kalinių pageidaujami produktai (prekės). To daryti dėl galimų pasirinkimų įvairovės nėra nei poreikio, nei galimybės, todėl prekių asortimentuose yra apibrėžtos tik tam tikros maisto produktų bei būtiniausių reikmenų grupės. Tuo tarpu atskirų šių prekių grupių gaminių pasiūlą formuoja parduotuvės savininkas, o laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomi asmenys jiems siūlomas įsigyti prekes gali pasirinkti pagal kainos ir (ar) kitus jų poreikius atitinkančius kriterijus. Atitinkamai nesant konkrečios asmens užakytos prekės, ji gali būti pakeičiama kita tos prekių grupės preke, jeigu užsakymą pateikęs asmuo su tuo sutinka, arba asmuo gali pasinaudoti teise norimas prekes įsigyti kito apsipirkimo metu. Aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negali įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l. 23-29) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingą įprotį. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo teiginys (t. 1, b. l. 5), kad jis daug kartų kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai įvairiais būdais ir metodais bando jį įbauginti psichologiškai, daro psichologinį spaudimą, kad jis atsiimtų skundus, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia aukščiau paminėta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-02-03 pažyma Nr. 61-401 (t. 1, b. l. 109), kad pareiškėjas R. A. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais, prašymais laikotarpiu nuo 2019-07-22 iki 2020-01-14 dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.