Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 14 d. buvo laikomas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tualete nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pareiškėjo teigimu, dažnai Šiaulių TI nėra šilto vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose ventiliacija neveikė, jose yra drėgna, čiužiniai pūna, užsiveisia parazitai, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinis apšvietimas labai stiprus, naktinio apšvietimo išjungti negalima. Kamerose dieninio apšvietimo lempos be gaubtų, įrengtos nesaugiai. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių plotas nuo 10 kv. m iki 18 kv. m, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai bei sanitarinis mazgas.

3. Pareiškėjas nuolat naudojasi Šiaulių TI esančios parduotuvės paslaugomis, gyvai nematydamas pačių prekių. Į kameras išdalijami prekių kainoraščiai, nėra lankstinukų, kuriuose vizualiai būtų matomos parduodamos prekės, todėl netiksliai pateikiamos parduodamų prekių kainos, prekės sveriamos jam nematant, prieš perkant prekes nėra galimybės pamatyti informacijos ant prekės pakuotės, nežino, ar tai patraukli (estetiška) prekė. Be to, maistas į Šiaulių TI tiekiamas šaltas, neatitinka nustatytų normų.

4. Šiaulių TI administracija nesuteikė jam po 8 val. užimtumo, ypač nustojama teikti platesnį užimtumą vasarą arba siūloma iš karto dvi užimtumo programos, o reikia pasirinkti vieną, taip pat taikoma mažiau užimtumo programų, negu jų galėtų būti taikoma. Pasivaikščioti turėjo teisę 1,5 val. pasivaikščiojimo kiemelyje. Pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys ištrupėjusios, krenta plytos iš sienų, o tai jam kėlė baimę.

5. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, t. y. neturtinę žalą, kurią įvertino 8 500 Eur.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m., pažymėjo, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjui visą ginčo laikotarpį tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m.

10. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Suimtiesiems nustatyta 2 val. pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Nors pareiškėjas teigė, kad kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, tačiau šis rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke.

11. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos - dezinfekcijos planais.

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 86 punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas vaisiais ir daržovėmis, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintu Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), organizuojamas du kartus per savaitę. Šiaulių TI su UAB „Lobby Baltic“ 2018 m. spalio 19 d. sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62, kuri įpareigoja UAB „Lobby Baltic“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, jog kainos įstaigos parduotuvėje panašios, o kai kurių prekių net mažesnės už šalia esančių parduotuvių kainas. Kartą per mėnesį į visas kameras yra išduodamas Šiaulių TI teritorijoje veikiančios parduotuvės prekių kainoraštis su nurodytomis galiojančiomis kainomis, taip pat jis skelbiamas ir Šiaulių TI internetinėje svetainėje.

13. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių TI tiekiamas karštas vanduo, kuris tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizavo, nenurodė, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą.

14. Iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, į įstaigą dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymą, maistas gali būti pašildomas.

II.

16. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad ginčo laikotarpiu (177 dienas) pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

18. Dėl sanitarinio mazgo įregimo teismas pažymėjo, jog Šiaulių TI kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių TI pateiktos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 96 ir Nr. 64 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 1,96 m, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m, todėl pareiškėjo argumentą, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio medinėmis pertvaromis arba tokio pat aukščio užuolaidomis, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, kadangi iš esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje, kamera Nr. 96) įėjimo durų atžvilgiu, o kameroje Nr. 64 iš kameros vidinės pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas neįrodė. Atsižvelgęs į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl teismas sprendė, jog buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

19. Vertindamas skundo argumentus dėl naudojimosi dušais teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-4414 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 11 d.) konstatuota, kad į Šiaulių TI tiekiamas geriamasis vanduo, o karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pareiškėjas skunde nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše, todėl jo argumentus teismas taip pat atmetė.

20. Pasisakydamas dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo teismas nurodė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta 2 val. pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsnių nustatyta tvarka. Atlikus pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimą, buvo nustatyta, jog Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi. Rekomenduojamas 8 val. ir daugiau laikotarpis, teismo vertinimu, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Nei viename Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuotas pelėsis pasivaikščiojimo kiemeliuose, todėl pareiškėjo argumentą, kad pasivaikščiojimo kiemeliai skęsta pelėsyje, atmetė. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

21. Dėl tiekiamo maisto teismas pažymėjo, jog iš administracinėje byloje esančių Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų matyti, kad patiekalai negaminami, atvežami pagaminti VšĮ Bruneros, patiekalai laikomi termosuose, termosai švarūs, tvarkingi, patiekalai būdingos išvaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, dalijantys maistą asmenys, dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis, dalijant maistą kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigūnai, maistas paduodamas per langelį. Dalijantys asmenys tik paima maistui skirtą indą, kuris paduodamas iš kameros, nededamas ant langelių, tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užteršti maistą. Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo akto Nr. 63VMĮP-185 išvadose nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektas atitinka saugos, kokybės, ženklinimo reikalavimus. Vartotojo pranešimas (skundas) nepagrįstas dėl maisto kokybės, darbuotojų higienos, maitinimo organizavimo, atitikties receptūros. Patikrinimo metu nustatyti nežymūs teisės aktų reikalavimų neatitikimai, kurie neturi galimos rizikos vartotojų sveikatai ir už kuriuos administracinio poveikio priemonės netaikomos. Vienas iš jų, kad paukštienos kukulio pateikimo temperatūra neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, jog patikrinimų metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl tiekiamo šalto maisto, kuris neatitinka nustatytų normų ir kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu, atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Teismas nurodė, kad R. A. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra.

23. Dėl Šiaulių TI atliekamo dezinfekcijos teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes apie Šiaulių TI vykdomą patalpų dezinfekciją patvirtino pateiktas Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1859 Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planas 2018–2019 m. Duomenų, jog šis planas vykdomas nebuvo, pateikta nėra. Nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių TI buvo nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma) 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip deklaratyvius.

24. Pasisakydamas dėl galimybės apsipirkti parduotuvėje sudarymo teismas nurodė, jog Šiaulių TI paneigė pareiškėjo nurodytus teiginius dėl, neva, pakitusių ir svyruojančių kainų Šiaulių TI parduotuvėje. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad tam tikrais atvejais pareiškėjas negali įsigyti konkrečios kainoraščio prekių grupėje nurodytos prekės, pati savaime nereiškia, jog pareiškėjo teisė apsipirkti buvo pažeista.

25. Dėl čiužinių ir drabužių skalbimo teismas nurodė, jog Šiaulių TI įrengtoje skalbykloje yra nešvarių skalbinių, skalbimo, džiovinimo, lyginimo zonos, švarių skalbinių patalpa. Patalpos ir technologiniai įrenginiai išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikirstų. Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri, skirtingai paženklinti vežimėliai (švariems skalbiniams) ir kitos talpos (nešvariems skalbiniams skirti daugkartiniai maišai). Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi švariose, uždarose spintose atskirai nuo nešvarių skalbinių. Šiaulių TI laikomų asmenų asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti Šiaulių TI esančioje dezinfekavimo kameroje. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po Šiaulių TI laikomų asmenų nusiprausimo duše. Šiaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę sudaryta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nebuvo nustatyta pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo, priešingai, konstatuota, jog patalynė švari ir dezinfekuojama. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas teiginys yra bendro pobūdžio, abstraktus, nekonkretus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl jo argumentas dėl pūvančių čiužinių atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Nenustatęs atsakovo atstovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

27. Pareiškėjas R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

30. Atsakovo atstovas pažymi, kad skaičiuojant vienam asmeniui tekusį plotą, iš bendro kameros ploto baldų nėra išskaičiuojamas, tačiau o į sanitarinio mazgo plotą atsižvelgiama, kai pareiškėjo atžvilgiu pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas. Net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m, todėl nebuvo pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamo ploto, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 14 d., atlyginimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas neįvertino, jog kameros plotą papildomai mažino joje esantis sanitarinis mazgas ir baldai bei tinkamas maitinimas.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

38. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

40. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. sausio 14 d., t. y. 177 dienas. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai buvo apgyvendintas kamerose Nr. 96, Nr. 64 kartu su 3–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,55 kv. m iki 7,24 kv. m kameros ploto. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, nes minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

42. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad gyvenamųjų patalpų plotą mažino sanitarinis mazgas ir baldai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui iš esmės buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su maitinimu, teisingai nenustatė šiais aspektais jokių atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas motyvų kartojimosi, atskirai dėl šių aplinkybių nepasisako.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.