Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. K., M. R., D. J. ir jo gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 284 straipsnį (dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

M. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. ir M. R. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su dar trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. G. į įvairias kūno vietas, šaukė: „gaidy, pydare, mente, tau galas“ bei peiliu sužalojo jo kairę ranką, ir A. G. padarė tokius kūno sužalojimus: odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kairės ausies spenelyje, pjautinę žaizdą kairio dilbio ir riešo nugariniame paviršiuje, o tai sukėlė A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. K. ir D. J. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini)-to aukšto koridoriuje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. Ž. K. tyčia kumščiu sudavė A. T. į nosį, prie jų pribėgę D. J. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia A. T. sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių stalo koja, buteliu, kumščiais ir, įspirdami į įvairias kūno vietas, taip A. T. padarydami nosies audinių patinimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus dešinės ausies tragelyje, smakro dešinėje pusėje, o tai sukėlė A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Ž. K. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su D. B., 2018 m. sausio 8 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu slapta pagrobė V. I. priklausantį 801 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“ bei R. R. priklausantį 698 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, taip padarydami nukentėjusiesiems 1499 Eur turtinę žalą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. prašo nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.

I. Dėl nuteistojo M. R. apeliacinio skundo

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. R. ginčija savo kaltę tiek dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tiek dėl A. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Visų pirma būtina pažymėti, jog iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio specialisto išvados Nr. G151/2017(11) nustatyta, kad A. G. padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimai viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kairės ausies spenelyje, pjautinė žaizda kairio dilbio ir riešo nugariniame paviršiuje. Odos nubrozdinimai viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir kairės ausies spenelyje galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, o tai galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kitas daiktas, turintis panašias savybes; pjautinė žaizda kairio dilbio ir riešo nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta kietu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, o tai galėjo būti peilis. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 40). Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)-o namo (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje. Įvykio vietoje užfiksuotos įvairaus dydžio nuo 0,6 cm iki 1,5 cm dėmės, panašios į kraujo dėmes, tose vietose, kur nukentėjusysis nurodė, kad kraujas lašėjo iš jo sužalotos rankos (t. 1, b. l. 31–33). Remiantis 2017 m. rugsėjo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, S. G. pateikė medvilninius marškinėlius, kuriuos nukentėjusysis A. G. vilkėjo įvykio metu (t. 1, b. l. 111). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota A. G. marškinėlių apžiūra, iš kurios matyti, kad marškinėliai suplėšyti (t. 1, b. l. 114–117). Visi šie duomenys, be abejonių, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje 2017 m. rugpjūčio 22 d., apie 19.45 val., nukentėjusiajam A. G. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nors, kaip jau minėta anksčiau, M. R. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta, remiantis byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų duomenų visuma. M. R. nurodė, kad konflikte nedalyvavo, o tik įėjęs į laiptinę gavo smūgį iš A. G. ir tada iš karto išėjo iš namo (t. 6, b. l. 24). Ž. K. parodė, kad jam vos tik užlipus į ketvirtą aukštą, A. G. sudavė smūgį, o jis, sudavęs A. G. smūgį atgal, sugrįžo į butą (t. 6, b. l. 23–24). Ginčo byloje nėra dėl to, kad konfliktas buvo ir kad vyko viešoje vietoje – gyvenamojo namo koridoriuje. Abu nuteistieji ir nukentėjusysis patvirtino, kad iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis A. G. parodė, kad jį laiptinėje užpuolė penki asmenys, kurie jį mušė, ir kad tarp tų penkių asmenų buvo M. R. bei Ž. K. (t. 1, b. l. 48–50, 78–82). Tokie nukentėjusiojo parodymai, įskaitant ir duomenis apie jį užpuolusių asmenų skaičių, buvo nuo pat pranešimo apie įvykį (t. 1, b. l. 1–4, 5–9) ir, skirtingai nei nurodoma nuteistojo M. R. apeliaciniame skunde, nesikeitė viso tyrimo metu. Būtent tokius parodymus nukentėjusysis patvirtino ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 24). Duomenų, kurie duotų pagrindą nukentėjusiojo A. G. parodymais abejoti, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir abu nuteistieji.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Nors M. R. teigė, kad konflikto vietoje nebuvo, nes jau tuo metu buvo išėjęs, tai paneigia nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad vienas iš jį mušusių asmenų buvo M. R. (t. 6, b. l. 24). Ž. K. nors nenurodo, kad M. R. sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet patvirtina, kad M. R. buvo įvykio vietoje (t. 6, b. l. 23–24). Liudytoja S. G. patvirtino, kad tarp jos vyrą mušusių asmenų buvo M. R. ir Ž. K. ir kad po konflikto su šiais asmenimis į butą vyras grįžo sužalotas (t. 6, b. l. 60). Liudytojas J. A. patvirtino, kad iš kolegos R. M., buvusio įvykio vietoje, sužinojo, kad vieną asmenį užpuolė keli vyrai. Liudytojas taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis jam nurodė, jog jį mušė keli asmenys ir tarp jų buvo M. R. bei Ž. K. (t. 6, b. l. 59). Tai, kad įvykusio konflikto metu A. G. buvo sužalotas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojos S. G., kuri patvirtina, kad jos vyras į butą grįžo sužalotas, perpjauta ranka, parodymai. Liudytojas J. A. patvirtino, kad nukentėjusįjį rado ligoninėje, kur jam buvo suteikta medicinos pagalba, buvo subintuota nukentėjusiojo ranka (t. 6, b. l. 59). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog, skirtingai nei nukentėjusiojo A. G. atveju, apie nuteistųjų patirtus sužalojimus byloje jokių duomenų nėra. Nuteistasis M. R. nors teigė, kad smurtą prieš jį vartojo pats nukentėjusysis A. G., suduodamas netikėtą smūgį į galvą, tai patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Taigi nuteistojo M. R. parodymai apie tai, kad smurtą prieš jį vartojo nukentėjusysis A. G., išbėgdamas iš bendro naudojimo koridoriaus ir netikėtai suduodamas smūgį į galvą, apygardos teismo vertinami kaip pasirinkta gynybinė strategija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės arba kitaip sušvelninti savo padėtį. Tokią išvadą patvirtina ir paties nuteistojo neišsamūs apeliacinio skundo motyvai apie tai, kad neva jis nespėjo pastebėti, kokiu daiktu nukentėjusysis jam sudavė smūgį, ir visiškai nesiaiškino, kodėl prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Tai rodo, jog nuteistasis M. R. savo parodymus pritaikė prie susiklosčiusios situacijos, siekdamas, kuo labiau sumenkinti savo nusikalstamus veiksmus ir kaltę perkelti nukentėjusiajam, nors jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė ir, akivaizdu, pateikti negalėjo, o paties nurodyta įvykių versija nedetali, prieštaringa ir nepaaiškinanti daugelio reikšmingų aplinkybių.

Papildomai pastebėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis M. R. negalėjo pasipriešinti nukentėjusiajam, nes A. G. yra stambesnio sudėjimo ir stovėjo laiptų viršuje, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, byloje nesama jokių objektyvių duomenų, kad prieš nuteistąjį M. R. iš tiesų būtų vartotas fizinis smurtas, tuo labiau, kad fizinį smurtą būtų vartojęs nukentėjusysis A. G. Antra, motyvai dėl kūno sudėjimo ar stovėjimo vietos / pozos savaime nesudaro pagrindo abejoti bei nepaneigia, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo nuteistasis M. R. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nuteistojo kaltės, o laikytini tik subjektyvia M. R. pozicija, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Taigi visi aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. R. viešoje vietoje vartojo prieš nukentėjusįjį A. G. fizinį smurtą, todėl pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nors apeliaciniame skunde tinkamai pažymėta, kad nesama liudytojų, kurie patys tiesiogiai būtų stebėję įvykį ir galėtų patvirtinti, jog būtent M. R. vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau yra liudytojų parodymai, kurie susiję su įvykiu ir netiesiogiai patvirtina būtent nuteistojo M. R. vartotą fizinį smurtą (liudytojų S. G., J. A., R. M. ir kt., parodymai). Tokius neteisėtus ir nusikalstamus M. R. veiksmus patvirtina taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga (specialisto išvada Nr. G151/2017(11), daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kt.). Taigi visi nurodyti duomenys patvirtina, jog, nustatant nuteistojo M. R. kaltę, buvo vadovaujamasi ne vien nukentėjusiojo A. G. parodymais. Byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai įrodymais pripažinti duomenys patvirtina, kad sužalojimus nukentėjusiajam A. G. padarė būtent M. R. kartu su Ž. K. ir dar keliais tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog negalima visiškai pasitikėti nukentėjusiojo A. G. parodymais ir jie turi būti vertinami kritiškai, nes nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi, pažymėtina, kad, kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo M. R. kaltė byloje yra įrodyta, remiantis ne vien tik paties nukentėjusiojo A. G. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie yra pakankami konstatuoti nuteistojo kaltę, o, be to, bylos medžiagoje nesama jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti nukentėjusiojo A. G. ar su juo artimai susijusios S. G. parodymų teisingumu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog byloje yra pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 66–71), kai nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokiais veiksmais sukelta žala, savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo parodymų kaip neteisingų. Šiuo atveju nukentėjusysis tik pasinaudojo ir tinkamai įgyvendino BPK 109 straipsnyje įtvirtintą jam priklausančią procesinę teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika sukeltą žalą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde abejojama nukentėjusiojo A. G. gebėjimu objektyviai įvertinti situaciją, nes jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog byloje nesama tikslių duomenų apie įvykio metu buvusį tokį nukentėjusiojo A. G. girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 102), kuris būtų trukdęs ar neleidęs pastarajam objektyviai, tiksliai ir neprieštaringai suvokti įvykusią situaciją, t. y. prieš jį vartotą fizinį smurtą. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusiojo parodymai nesikeitė viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir bylą nagrinėjant teisme, o tai rodo, kad visas įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. G. įsidėmėjo detaliai ir tiksliai gebėjo jas atkurti.

Apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip tiksliai pasireiškė viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis). Apygardos teismas sutinka, kad anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis A. G. buvo užpultas dėl mažareikšmės dingsties, nes iki įvykio jokių konfliktų tarp jo ir nuteistųjų M. R. bei Ž. K. nebuvo kilę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R. kartu su Ž. K. ir kitais trimis tyrimo metu nenustatytais asmenimis dienos metu viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje – be jokios priežasties rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių A. G. į įvairias kūno vietas, peiliu sužalojo kairę ranką, taip sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl nuteistojo be priežasties sukelto konflikto į koridorių išėjo išsiaiškinti, kas vyksta, liudytoja S. G. (t. 6, b. l. 60–61). Įvykio metu nuteistieji taip pat vartojo užgaulius necenzūrinius žodžius, nukentėjusiajam A. G. šaukė: „gaidy, pydare, mente, tau galas“. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, jog M. R. užgaulūs ir smurtiniai veiksmai vyko viešoje vietoje, atkreipė aplinkinių dėmesį, nutraukė nukentėjusiojo poilsį, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, t. y. tokiu įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą situaciją viešoje vietoje nukentėjusiajam be jokios dingsties išsakyti necenzūriniai žodžiai, jo įžeidinėjimas ir po to vykę smurtiniai veiksmai, sutrikdę kitų asmenų rimtį, leidžia spręsti, kad M. R. suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir būtent tokių padarinių norėjo. Aptarta M. R., Ž. K. ir kitų trijų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmų seka atskleidžia apelianto tyčios kryptingumą ir patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo M. R. veiksmuose buvus visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius. Taigi M. R. už viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas pagrįstai ir keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nesama pagrindo.

II. Dėl nuteistojo Ž. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis Ž. K. apeliaciniame skunde užsimena, jog pirmosios instancijos teismas bet kokius jo paaiškinimus apie įvykių aplinkybes vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką ir į juos nekreipė dėmesio, o, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi išimtinai nukentėjusiųjų bei jų artimųjų parodymais, tačiau apeliantas tokių savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir neiliustruoja konkrečiais pavyzdžiais iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kurie leistų daryti išvadą apie neišsamiai ar šališkai atliktą įrodymų tyrimą. Kadangi aptarti apeliacinio skundo argumentai yra neinformatyvūs ir nemotyvuoti, apygardos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Nuteistasis Ž. K. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija ir iš esmės apeliaciniu skundu prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Taigi teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog Ž. K. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, yra teistas (t. 4, b. l. 101–112) ir teistumas neišnykęs, per vienerius metus yra baustas administracine nuobauda (t. 4, b. l. 89–98). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams, todėl prašymas sušvelninti paskirtą bausmę yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą svarstyti, kad ir švelnesnė bausmė padės nuteistajam Ž. K. pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Aplinkybę, jog Ž. K. nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad nuteistasis jau daugelį metų daro nusikalstamas veikas, gana sistemingai daro nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be to, po nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, padarymo Ž. K. yra įtariamas padaręs naujus nusikaltimus (t. 6, b. l. 26–32). Taigi akivaizdu, jog Ž. K. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės, taip pat ir susijusios su laisvės atėmimu, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė Ž. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. K. paskyrus švelnesnę bausmę.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad Ž. K. už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismas siekė užtikrinti taip pat ir proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą – Ž. K. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirtos bausmės, kurių dydis mažesnis už sankcijose numatytą bausmių vidurkį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

III. Dėl nuteistojo D. J. ir jo gynėjo advokato P. Remeikos skundo

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. savo kaltės nepripažįsta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, jog D. J. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas su Ž. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini)-o aukšto koridoriuje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. Ž. K. tyčia kumščiu sudavė A. T. į nosį, prie jų pribėgę D. J. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia A. T. sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių stalo koja, buteliu, kumščiais ir įspyrė į įvairias kūno vietas, taip A. T. padarydami nosies audinių patinimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus dešinės ausies tragelyje, smakro dešinėje pusėje, o tai sukėlė A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nors, kaip jau minėta anksčiau, D. J. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų duomenų visuma. Papildomai galima pažymėti, jog apeliaciniame skunde nei D. J., nei jo gynėjas advokatas P. Remeika jokių naujų argumentų, kurių nebūtų išnagrinėjęs ir atmetęs pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra patvirtinti objektyviais byloje esančiais duomenimis. A. T. sužalojimai yra užfiksuoti nukentėjusiojo apžiūros protokole (t. 2, b. l. 177–182). Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. G189/2017(11) nustatyta, kad A. T. padaryti tokie sužalojimai: nosies audinių patinimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimai dešinės ausies tragelyje, smakro dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant į sužalotas kūno vietas kietu buku daiktu, o tai galėjo būti kumštis, koja, apauta batu, ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Taigi A. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 191).

Kaip jau minėta, D. J. ir Ž. K. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teigė, kad nukentėjusysis A. T. užpuolė D. J., o Ž. K., tik bandydamas išskirti besimušančius, sudavė A. T. vieną smūgį po to, kai A. T. pirmas jam sudavė smūgį (t. 6, b. l. 23–24). Nors nuteistieji pripažino sudavę nukentėjusiajam smūgius, bet teigė, kad smūgius sudavė tik gindamiesi. Tokį patį argumentą D. J. bei jo gynėjas nurodo ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto šie D. J. paaiškinimai yra paneigti bylos duomenimis, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad D. J. ir Ž. K. parodymai prieštaringi, o nukentėjusiojo A. T. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kuriuos jis patvirtino ir akistatų su D. J. ir liudytoja T. J. metu (t. 3, b. l. 38–39, 145–146). Iš nukentėjusiojo A. T. (t. 6, b. l. 24), liudytojų T. J. (t. 6, b. l. 61), R. M. (t. 6, b. l. 59–60) parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad konflikto priežastimi tapo tai, jog nukentėjusysis A. T., apklausiamas policijos pareigūnų, nurodė, kad vagystę padarė ne vienas, o kartu su D. J. Šių aplinkybių egzistavimą patvirtina byloje esantis Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendis (t. 6, b. l. 40–47), dėl kurio paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas (nuosprendis įsiteisėjęs). D. J. nurodė, kad A. T. jį, grįžtantį iš parduotuvės, užpuolė turėdamas pagalį (t. 6, b. l. 23). Ž. K. nurodė, kad, išbėgęs į koridorių ir pamatęs, jog A. T. muša D. J., bandė juos išskirti, o po jo smūgio A. T. nubėgo į kambarį ir, pasiėmęs stalo koją, atbėgęs trenkė jam (t. 6, b. l. 23–24). Vis dėlto apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokių nuteistųjų nurodytų konflikto aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, liudytojai A. Ta. (t. 6, b. l. 61), T. J. (t. 6, b. l. 61), V. B. (t. 6, b. l. 61), matę įvykį, patvirtino, kad buvo mušamas A. T. ir mušimas vyko nepertraukiamai iki to momento, kai buvo iškviesta policija. Vertindamas liudytojos T. J. parodymus, pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, nes moteris yra buvusi D. J. sutuoktinė ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad, skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas savaime nelaikė liudytojos T. J. parodymų neteisingais ar nepagrįstais ir jų neatmetė, o vertino tiek vienus atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, t. y. nuteistojo D. J. kaltė nebuvo grindžiama vien nukentėjusiojo A. T. parodymais, neliko neįvertinti ir, anot apelianto, jam svarbūs liudytojos T. J. parodymai, tačiau teismas šios liudytojos parodymus vertino kritiškai, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad asmenys anksčiau buvo artimi.

Nors D. J. ir Ž. K. pripažino sudavę A. T., bet teigė, kad smūgius sudavė, gindamiesi nuo jo užpuolimo. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tokie nuteistųjų parodymai yra nelogiški. Sutiktina su pozicija, kad situacija, kai grupę asmenų užpultų vienas asmuo ir jam visi suduotų smūgius, nuo jo gindamiesi ir jį sužalodami, o patys beveik nepatirdami sužalojimų, yra neįtikėtina. Taigi apygardos teismas pritaria išvadai, jog D. J. ir Ž. K. teiginiai, kad jie sudavė smūgius, gindamiesi nuo A. T., vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija. A. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 , b. l. 191) ir jis pripažįsta, kad gynėsi nuo užpuolimo, o šiuos parodymus patvirtina Ž. K. kūne nustatyti sužalojimai (t. 3, b. l. 122–127). Duomenų, kad D. J., kuris, kaip pats teigia, buvo užpultas lazda A. T., būtų patyręs sužalojimus, bylos medžiagoje nėra. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis A. T. apkalba nuteistąjį D. J., taip pat nepatvirtina jokie bylos duomenys, tuo labiau pažymėtina, kad nesama jokių pagrįstų duomenų, kurie leistų kritiškai vertinti nukentėjusiojo parodymus ar sudarytų pagrindą jais abejoti. Be to, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, nuteistojo D. J. kaltė byloje yra pagrįsta pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų kaip įrodymų duomenų visuma, o ne išimtinai remiantis vien nukentėjusiojo A. T. parodymais. Tarp nuteistojo D. J. ir nukentėjusiojo A. T. anksčiau susiklostę santykiai savaime neleidžia atmesti nukentėjusiojo parodymų kaip neteisėtų ir nepagrįstų, o tik sudaro pagrindą spręsti apie mažareikšmę dingstį, kuria vadovaudamasis D. J. vartojo smurtą prieš A. T.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad D. J. kartu su Ž. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis padaryta nusikalstama veika buvo tinkamai kvalifikuota ir jis pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį, nes viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. T., taip pastarajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, buvo atsižvelgta į visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, todėl, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nebuvo padarytas. Taigi D. J. už viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas pagrįstai ir keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nesama pagrindo.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nesama jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. R., Ž. K., D. J. ir jo gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinius skundus atmesti.