- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-786-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- R. I. U.
- Suinteresuotas asmuo
- D. U.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
suinteresuoto asmens antstolio Mariaus Lekečinsko atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-492-774/2008 pagal pareiškėjos R. I. U. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Mariui Lekečinskui, D. U. , Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl antstolių veiksmų ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu skundu prašė pripažinti antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0022/03/05390 neteisėtais, panaikinti antstolio Mariaus Lekečinsko 2007 m. liepos 24 d. patvarkymą ir vykdomąją bylą Nr.0022/03/05390 nutraukti, priteisti R. I. U. iš antstolio Mariaus Lekečinsko 227 Lt išieškotų vykdymo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. ji sužinojo, kad pagal antstolio Mariaus Lekečinsko 2007 m. liepos 24 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0022/03/05390 iš jos darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 144 Lt. Vykdomojoje byloje nėra jokių dokumentų, kurie įrodytų minėtame patvarkyme nurodytos išieškotinos sumos – 505,20 Lt, pagrįstumą. Todėl antstolio 2007 m. liepos 24 d. patvarkymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas CPK 513 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodo, kad iš antstolio ji nėra gavusi raginimo sumokėti skolą gera valia. Byloje pateiktas priimamų pašto siuntų sąrašas K6 neįrodo, kad antstolis išsiuntė pareiškėjai būtent raginimą 2003 m. lapkričio 10 d., ir kad šis raginimas jai buvo įteiktas tinkamai, o tik patvirtina, kad antstolis išsiuntė registruotą siuntą pareiškėjos vardu. Be to, antstolis nesiėmė jokių priemonių greitam ir realiam sprendimo įvykdymui, nepagrįstai nukreipė skolos vykdymą iš pareiškėjos darbo užmokesčio įmonėje UAB „Kauno spauda“, kas ją pažemino darbdavio akyse. Pareiškėjos nuomone, tokiais veiksmais – neįteikus raginimo ir nepasidomėjus, kodėl pareiškėja nevykdo antstolio reikalavimų, kai tokia galimybė buvo 2005 m. kovo 9 d., pareiškėjai apsilankius pas antstolį, jai buvo padaryta 227 Lt turtinė žala, kuri priteistina iš antstolio. Įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 1 d. sprendimą, kuriuo iš jos priteista 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš teismo archyvo pareiškėja pasiėmė tik 2007 m. rugpjūčio 8 d. Sužinojusi už ką esanti skolinga, ji šią sumą sumokėjo gera valia, ką patvirtina 2007 m. rugpjūčio 16 d. AB „Hansabankas“ įmokos kvitas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, priteisė iš R. I. U. 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų antstoliui Mariui Lekečinskui bei 53,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Iš vykdomosios bylos Nr.0022/03/05390 medžiagos teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. antstolis CPK 655, 656, 659 str. tvarka išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir per 10 dienų sumokėti 11,50 Lt išieškotojui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei 35,40 Lt išieškotojo sumokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, ką patvirtina pašto siuntos su įteikimu sąrašas. Teismas laikė, kad minėtas antstolio raginimas pareiškėjai išsiųstas ir įteiktas tinkamai, kadangi registruotos pašto siuntos sąrašas (v. b. 2, 3 lapai) nėra nuginčytas, priešingų aplinkybių pareiškėja nepateikė. Kadangi pareiškėja gera valia, antstolio nustatytu terminu, beveik per keturių metų laikotarpį nurodytos skolos nesumokėjo, antstolis atliko vykdymo veiksmus ir 2007 m. liepos 24 d. teisėtai priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą iš R. I. U. dėl 11,50 Lt skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, pateikdamas vykdomąjį dokumentą pareiškėjos darbdaviui (CPK 733 str.). Pareiškėjos motyvą, kad antstolis jai neįteikė raginimo sumokėti skolą geruoju, teismas atmetė, kadangi 11,50 Lt skolą pareiškėja sumokėjo 2007 m. rugpjūčio 16 d., t.y. po 2007 m. liepos 24 d. patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą pateikimo darbdaviui, kurį jis vykdė priverstinai ir vykdomąjį raštą grąžino antstoliui 2007 m. spalio 22 d. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo motyvą, jog apie tai, kad jai priteista sumokėti valstybės naudai 11,50 Lt ji sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio 8 d., teismo archyve gavusi įsiteisėjusį civilinės bylos Nr.2-4503/2003 sprendimą. Teismas laikė, kad apie priteistą iš jos 11,50 Lt sumą pareiškėja žinojusi 2003 m. rugpjūčio 1 d., ką patvirtina pačios pareiškėjos R. I. U. apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr.2-4503/2003 (b.l. 61-62). Ši byla iš apeliacinės instancijos teismo Kauno miesto apylinkės teismui grąžinta 2007 m. spalio 23 d., todėl teismas patikslintą skundą atmetė ir dėl ieškinio senaties, nes pareiškėja nuo šio momento galėjo ir turėjo sužinoti apie jos apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatus ir galimą priverstinį priteistų sumų išieškojimo vykdymą (CPK 512 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme dėl šių motyvų:
1. Teismas nevertino aplinkybės, jog antstolis Marius Lekečinskas nuo vykdomosios bylos Nr.0022/03/05390 pradžios, t.y. 2003 m. lapkričio 10 d., nėra padaręs jokio įrašo vykdomajame rašte, nors vykdymo veiksmai turėjo būti įrašyti CPK 614 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos I dalies 7 straipsnio reglamentuota tvarka. Šiuo atveju, vykdomajame dokumente privalėjo būti įrašyti tokie veiksmai: registruotos siuntos „IP su įteikimu“ – raginimo, išsiuntimo data 2003 m. lapkričio 10 d. (CPK 657 str. 1 ir 2 d.); registruotos siuntos „IP su įteikimu“ įteikimo adresatui pasirašytinai data arba įrašas, jog pašto darbuotojas parašu ir data patvirtino, kad adresato nerado ar adresatas atsisakė registruotą siuntą priimti pasirašytinai (CPK 657 str. 3 d.). Kadangi vykdomajame dokumente nėra jokios antstolio atžymos apie raginimo išsiuntimo datą, todėl laikytina, kad 2005 m. kovo 9 d. pareiškėjai atvykus pas antstolį, jis žinojo ar privalėjo žinoti, jog ji yra skolininkė ir privalėjo pateikti jai raginimą. Be to, nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jog raginimas nors vieną kartą pasirašytinai buvo įteiktas pareiškėjai. Todėl reikšminga ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo atimta galimybė ginčyti raginimą.
2. Siekiant įrodyti raginimo neįteikimo pasirašytinai faktą, buvo kreiptasi į Kauno apskrities Centrinį paštą, kuris 2008 m. vasario 20 d. raštu Nr.5-941-(13.14-02) pranešė, kad siuntos paieškos nevykdys. Todėl vykdomojoje byloje esantis priimtų pašto siuntų sąrašas K6, kuris nėra patvirtintas Kauno apskrities Centriniame pašte esančiais rašytiniais įrodymais, kad tokia siunta buvo, ir ar buvo ji įteikta pareiškėjai pasirašytinai, ar ne, negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. Juo labiau, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos pašto įstatymo 15 str. 1 d. tik siuntėjas – antstolis, gali reikšti pretenzijas dėl dingusių siuntų. Tačiau antstolis ir tokia teise nepasinaudojo.
3. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad vykdomoje byloje nėra jokio dokumento, įrodančio, kad antstolis būtų atlikęs CPK 611 straipsnio 1 dalyje jam numatytą pareigą. Be to, vykdomojoje byloje esantys 2007 m. rugpjūčio 30 d. ir 2007 m. rugsėjo 17 d. patvarkymai paskirstyti lėšas (b.l.12,13) taip pat nebuvo įteikti pareiškėjai pasirašytinai.
4. Antstolis yra valstybės vardu veikiantis pareigūnas, turintis teisinį išsilavinimą, todėl teismas nepagrįstai iš pareiškėjos priteisė antstolio naudai 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, nors ir dalyvaujančių byloje asmenų interesai priešingi (CPK 443 str. 6 d.). Be to, vykdymo išlaidos dėl mažareikšmės skolos – 11,50 Lt, pasidarė neprotingai didelės (CPK 3 str. 1 d.).
5. Teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl ieškinio senaties. Skundą dėl 2007 m. liepos 24 d. patvarkymo pareiškėja teismui pateikė 2007 m. rugpjūčio 16 d., t.y. per 10 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie skundžiamo veiksmo atlikimą – 2007 m. rugpjūčio 7 d., todėl CPK 512 straipsnyje numatytų terminų nėra praleidusi. Be to, nepagrįstas teismo argumentas, kad apie priteistą 11,50 Lt sumą pareiškėja žinojusi 2003 m. rugpjūčio 1 d., ką patvirtina pačios pareiškėjos apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr.2-4503-2003. Teismo sprendimas 2003 m. rugpjūčio 1 dienai dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl negalima laikyti, kad ši suma buvo priteista. Apie apeliacinės instancijos teismo 2003 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą rašytinio proceso tvarka, kuria buvo išspręstas R.I. U. pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, ji nebuvo informuota. Todėl skaitė, kad jos pareiškimas dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir apeliacinis skundas patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Marius Lekečinskas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
1. Vykdomoje byloje esantys įrodymai, t.y. priimamų pašto siuntų sąrašas K6, kuris patvirtintas Kauno apskrities pašto spaudu bei operatorės parašu, įrodo, kad raginimas skolininkei buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai. Apeliantė nenuginčijo registruotos pašto siuntos sąrašo ir nepateikė priešingų įrodymų. Be to, raginimo nuorašas, pasirašytas antstolio tą pačią 2003 m. lapkričio 10 d., taip pat įrodo, kad būtent šis raginimas buvo išsiųstas 2003 m. lapkričio 10 d. Pagal CPK 604 str., procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Minėta registruota siunta nėra grįžusi, todėl ji yra pareiškėjai įteikta ir jos teisė įvykdyti teismo sprendimą gera valia nėra pažeista. Tai, kad antstolis nėra padaręs jokio įrašo vykdomajame dokumente apie registruotos siuntos, t.y. raginimo išsiuntimą ir įteikimą, nesuteikia pagrindo spręsti, kad raginimas nebuvo įteiktas, kadangi kiti įrodymai patvirtina, kad raginimas buvo išsiųstas ir įteiktas sutinkamai su CPK 604 str.
2. Kadangi raginimas skolininkei buvo išsiųstas registruotu laišku 2003 m. lapkričio 10 d. ir jis nebuvo grįžęs atgal, t.y. laikomas įteiktu pagal CPK 604 str., todėl skolininkei atvykus į antstolių kontorą 2005 m. kovo 9 d., raginimą įteikti antrą kartą nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. CPK 655 str. numato, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą. Be to, raginimo įteikimas antrą kartą skolininkui prieštarautų teisingumo ir protingumo principui įtvirtintam civiliniame procese.
3. Teismas pagrįstai laikė pašto siuntų sąrašą K6, kuris patvirtintas Kauno apskrities pašto spaudu, tinkamu įrodymu. Sutinkamai su CPK 178 str. nuostata, pareiškėjos pareiga buvo pateikti įrodymus, kad minėtas įrodymas yra nepagrįstas ir kad minėtas raginimas nebuvo išsiųstas ir jokie įrodymai patvirtinantys pašto siuntos sąrašo teisingumą nereikalingi.
4. Nepagrįstai atskirajame skunde nurodyta, kad antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos I dalies 7 str., kadangi raginimas buvo siunčiamas sutinkamai su CPK 657 str. 1 d., registruotu paštu.
5. Atskirojo skundo argumentai, kad antstolis nesilaikė CPK 611 str. 1 d. reikalavimų bei Instrukcijos I d. 7 str. jam suponuotų pareigų, nenagrinėtini, nes šie argumentai nebuvo pateikti nei skunde, nei patikslintam skunde. CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
6. Apeliantas motyvas, kad ji nepraleido CPK 512 str. numatytų terminų skundui dėl antstolių veiksmų paduoti, yra nepagrįstas. Pareiškėja išieškotinos iš jos 505,20 Lt sumos pagrįstumo neskundė net 2007 m. sausio 19 d. patikslintu skundu, o tik 2008 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu žodžiu, nors prie skundo minėtas patvarkymas yra pridėtas. CPK 512 str. normoje yra numatytas 30 dienų naikinamas terminas, kurį praleidęs asmuo netenka teisės skųsti antstolio veiksmų. Todėl teismas turėjo pagrindą ne tik atmesti skundą, bet ir šioje dalyje skundą palikti nenagrinėtu. Be to, 10 dienų senaties terminas skųsti antstolio veiksmus taikomas ir skundo papildymams (LAT 2003-12-03 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-1157).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantės teiginys, jog antstolis neįteikė jai raginimo įvykdyti sprendimą geruoju ir dėl to apeliantė neprivalo mokėti vykdymo išlaidų, prieštarauja byloje esančiai Kauno apskrities centrinio pašto priimtų siuntų sąrašo K6 kopijai, kurioje (eilės Nr.20) yra nurodyta, kad antstolis 2003 m. lapkričio 10 d. išsiuntė raginimą R.I. U. , gyvenančiai Kovo 11-osios g. 58-80, Kaune. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės argumentu, kad jai nebuvo įteiktas raginimas pasirašytinai ir tai turėjo įtakos antstoliui nepagrįstai pasididinti vykdymo išlaidas. Nurodo, kad CPK 657 straipsnio nuostatos suteikia teisę antstoliui raginimą išsiųsti registruotu laišku arba įteikti skolininkui asmeniškai. Kadangi raginimas buvo išsiųstas registruotu laišku, todėl supranta, kad skolininkės parašo bei datos apie raginimo įteikimą vykdomajame dokumente nėra ir tai negali būti traktuojama kaip CPK normų pažeidimas. Pašto išlaidos iš apeliantės priteistos 2003 m. liepos 1 d., vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr.2-4503/03 išduotas 2003 m. lapkričio 5 d., o šias išlaidas apeliantė sumokėjo tik 2007 m. rugpjūčio 16, kai antstolis skolą pradėjo priverstinai išieškoti iš apeliantės gaunamo darbo užmokesčio. Tokiu būdu paskaičiuotos vykdymo išlaidos išieškotinos iš apeliantės taip pat yra pagrįstos.
Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Be to apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą (nutartį) visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 327 straipsnio taisyklėmis. Minėtas straipsnis nustato, kad byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis atvejais: pirma, kai nustatomi CPK 329 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimčių bei pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.
Nagrinėjamojoje byloje kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimą, o taip pat neatskleidė bylos esmės.
Bylas dėl antstolių veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjantis šia tvarka bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Šią procesinės teisės normą teismas taikė netinkamai, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Be to netinkamas šios procesinės teisės normos taikymas suponavo bylos esmės neatskleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S. , byla Nr. 3K-3-341-2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. ir I. Š v. UAB „ Gabuva“, UAB „Giraitės vandenys“, Kauno apskrities VMI, byla Nr. 3K-7-149/2008). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas lėšų sprendimui įvykdyti ir vykdymo išlaidoms padengti išieškojimo iš pareiškėjos nepagrįstumu bei neteisėtumu.
Lėšos, numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų atlikimo metu pervedamos į antstolio depozito sąskaitą, kurioje yra saugomos. Skolininkas gali reikalauti šias lėšas grąžinti jam tuo pagrindu, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Jeigu taip būtų pripažinta, tai rodytų, kad lėšos į antstolio sąskaitą pakliuvo be pagrindo ar pažeidžiant nustatytą tvarką. Pareiškėja skundu prašė priteisti iš antstolio jos teigimu neteisėtai išieškotą 227 Lt sumą. Vykdyti reikalingų išlaidų suma paprastai iš anksto tiksliai būna nežinoma, ji būna tik apytikrė, todėl yra nustatyta speciali jų išieškojimo tvarka pagal CPK 611 straipsnį, kuriame nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Ši tvarka užtikrina, kad skolininkas bus informuotas apie detalias vykdymo išlaidas ir tik tokios išlaidos, skolininkui sutikus ir jas sumokėjus geruoju ar ginčo keliu išieškojus teismo nutartimi, galės būti laikomos išieškotos teisėtai. Skolininko teisių žinoti išieškomų iš jo vykdymo išlaidų dydį užtikrina tokia procedūra – antstolis nusiunčia skolininkui raštišką pasiūlymą, kuriame yra nurodytas išlaidų dydis, ir per nustatytą terminą skolininkas gali šią sumą pervesti į depozito sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, tai antstolis dėl apskaičiuotų sumų išieškojimo kreipiasi į teismą. Procedūros metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl vykdymo išlaidų dydžio, o pareiga kreiptis į teismą atsiranda, jeigu skolininkas su šia suma nesutinka, t. y. pinigų nesumoka, pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo pagrįstumo ir dydžio apskaičiavimo teisingumo, netyrė ir nesiaiškino ar antstolis laikėsi šios tvarkos. Teismas taip pat privalėjo patikrinti, ar vykdymo išlaidų dydis yra pagrįstas ir apskaičiuotas teisėtai, t. y. laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų. Teismo pareiga patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar išieškomos sumos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles, pripažįstama kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijų 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėse bylose pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, bylos Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. G. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-377/2005). Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neįvykdė, nes nutartyje neanalizavo ir nepasisakė dėl antstolio iš pareiškėjos išieškotų į antstolio depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir jų paskirstymo atitikimo Sprendimų vykdymo instrukcijos taisyklėms.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės, sprendžiant sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės pagrįstumo ir teisėtumo klausimą. Teismo išvada dėl antstolio veiksmų teisėtumo padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytus įrodymų įvertinimą nustatančius reikalavimus, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 329 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai naikinti apskųstą teismo nutartį. Minėti pažeidimai yra esminiai, jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl nutartis naikintina, o pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. I. U. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.