- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-316/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01774-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: D. G. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), K. G. ir D. M., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalijimo ir atsakovės I. Š. priešieškinį ieškovui M. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis 2001 m. gamybos automobilio RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti statinio, esančių Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių m., (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui nuosavybės teise paliekant butą, o atsakovei – žemės sklypą (su statiniu) ir 2001 m. gamybos automobilį; ieškovui iš atsakovės priteisti 60 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė artimai bendravo devynerius metus. Vystantis tarpusavio santykiams ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno kartu. Tam tikrą laiką gyveno Norvegijoje, dirbo vienoje bendrovėje. Jie kartu vedė ūkį, kūrė bendro gyvenimo planus, ketino susituokti. Faktiškai gyvendami santuokiniuose santykiuose bendromis lėšomis įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: 2006 m. gruodžio 28 d. įsigijo 2001 m. gamybos automobilį RENAULT ESPACE; 2008 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 85 000 Lt įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse; 2009 rugpjūčio mėnesį už 75 000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Visas turtas buvo įsigytas bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina bankinių pavedimų išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovas per laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 12 d. iki 2007 m. kovo 7 d. atsakovei pervedė 264 500 NOK (šios dienos valiutų kursu apie 113 000 Lt). Bendromis lėšomis atsakovė disponavo tiesiogiai pirkdama turtą arba paslaugas (namo projekto rengimo, statybos medžiagų ir darbų ir kt.) arba pervesdavo savo mamai N. Š., kuri mokėjo už nekilnojamąjį turtą, veikdama įgaliojimo pagrindu. Ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje ir kilo ginčas dėl aukščiau minėto turto pasidalinimo. Ieškovas ir atsakovė bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti ginčo turtą dalinės nuosavybės teise. Ieškovo ir atsakovės veiksmų tikslingumą patvirtina ir tai, jog atsakovės mamai N. Š. perkant bendrą turtą ir tvarkant su tuo susijusius formalumus buvo suteikti įgaliojimai veikti ieškovo ir atsakovės vardu. Ieškovo ir atsakovės santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, kurios pagrindu buvo įgyta tam tikro turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jungtinės veiklos pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į: ½ dalį 2001 m. gamybos automobilio RENAULT ESPACE; ½ dalį žemės sklypo ir jame esančio nebaigto statyti statinio; ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, racionaliausias ir labiausiai šalių interesus užtikrinantis atidalijimo būdas būtų ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ginčo butą, atsakovei – žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu ir automobilį, ieškovui iš atsakovės priteisti kompensaciją už didesnę tenkančio turto dalį.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise automobilį RENAULT ESPACE; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse; butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažinti, kad bendrai su ieškovu apmokėjo už projektų padarymą gyvenamajam namui pastatyti bei pamatų žemės sklype pastatymą bei kitus darbus, kurių vertė 96 000 Lt, kad ieškovo įmoka sudarė 77 000 Lt, o atsakovės 19 000 Lt; priteisti ieškovui žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu, įpareigojant priteisti atsakovei iš ieškovo 99 000 Lt kompensaciją už jos investuotus į žemės sklypą ir kitus statinius asmeninius pinigus; priteisti atsakovei automobilį RENAULT ESPACE, butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant VĮ Registrų centrą butą įregistruoti atsakovės vardu, panaikinant ankstesnio savininko registracijos įrašą.
Nurodė, kad atsakovei dirbant Norvegijoje tarp šalių atsirado finansinis bendradarbiavimas. Turėjo su ieškovu bendrą sąskaitą, tačiau ja nesinaudojo. Pinigai, ar jie uždirbti ieškovo, ar jie uždirbti atsakovės buvo kiekvieno atskira nuosavybė. Automobilis buvo įsigytas už ieškovės pinigus ir yra jos asmeninė nuosavybė. Jeigu būtų tarp bylos šalių tokie santykiai, kaip nurodo ieškovas (partnerystė, faktiniai santuokiniai santykiai), tai ieškovas automobilio perleidimą atsakovei būtų įforminęs dovanojimo sutartimi. 2008 m. gegužės 12 d. atsakovės pinigais iš pardavėjų V. B. ir R. B. buvo nupirktas žemės sklypas. Šią aplinkybę patvirtina 2008 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymas, kurio pagrindu atsakovė iš savo sąskaitos pervedė V. B. 80 000 Lt. Šis turtas registruotas ieškovės vardu ir yra jos nuosavybė. Ginčo butas įgytas iš atsakovės pinigų, todėl butas priteistinas atsakovei. Už žemės sklype esančio gyvenamojo namo statybos projektus, drenažo darbus, pamatų gyvenamajam namui statybą apmokėjo ieškovas ir atsakovė. Ieškovas prisidėjo prie šių statybų 77 000 Lt, atsakovė – 19 000 Lt. Kadangi atsakovė šiuo metu neturi finansinių galimybių tęsti statybas, yra bedarbė, todėl žemės sklypą su statiniu prašo priteisti ieškovui, atlyginant atsakovei jos įdėtas į šį žemės sklypą ir statinį lėšas.
I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, ir jame esantis nebaigtas statyti statinys bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; atidalino ieškovo ir atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui paskyrė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį nebaigtą statyti statinį, o atsakovei paskyrė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažino, kad automobilis RENAULT ESPACE yra asmeninė atsakovės nuosavybė; priteisė atsakovei iš ieškovo 55 000 Lt piniginę kompensaciją, 3 680,60 Lt žyminį mokestį bei 2 269 Lt atstovavimo ir kitų išlaidų; ieškovui priteisė iš atsakovės 3 550 Lt žyminio mokesčio bei 5 000 Lt atstovavimo ir kitų išlaidų; kitų ieškinio ir priešieškinio dalių netenkino.
Teismas nustatė, kad nuo 2007 metų šalis siejo šeimyniniams artimi santykiai, jie vedė bendrą ūkį, sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nes šalių elgesys ir atlikti veiksmai leido teismui tokius teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (partnerystę) (CK 6. 969 straipsnis). Nors atsakovė tvirtino, kad su ieškovu bendro ūkio netvarkė, kartu negyveno, tačiau teismas sprendė, kad tarp šalių bendro susitarimo buvimas bei susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir pačių šalių paaiškinimais. Teismas vadovavosi CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita bei konstatavo, kad nei viena iš ginčo šalių neįrodė, kad jos įnašas į bendrą turtą būtų didesnis. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nenurodė kitokios ieškovo dalies turte ir prezumpcijos nenuginčijo, teismas ieškovui pripažino ½ dalį 185 000 Lt vertės žemės sklypo su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių mieste bei ½ dalį 75 000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir šiuos ieškovo ieškinio reikalavimus tenkino. Nustatęs, kad šalis tik nuo 2007 metų siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, teismas sprendė, kad ginčo automobilis nėra bendras turtas, kadangi ieškovas ginčo automobilį pagal 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė atsakovei. Šis sandoris yra galiojantis ir ieškovo neginčijamas, todėl automobilį pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Spręsdamas dėl turto atidalijimo, teismas nustatė, kad atsakovei paskyrus žemės sklypą su statiniu ji negalės vykdyti statybos darbų, o juolab išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, nes ji nedirbanti ir neturi piniginių lėšų. Teismas nenustatė, kad atsakovė turi piniginių santaupų ar jos finansinė padėtis artimiausiu metu gali pagerėti, todėl sprendė, jog ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas negali būti pripažintas nepažeidžiančiu kito bendraturčio teisių. Įvertinęs byloje esančias faktines aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovui žemės sklypo su statiniu, o atsakovei ginčo buto paskyrimas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir tai atlikus nebus pažeistos ieškovo teisės. Teismas nustatė, kad ieškovas nuolat gyvena užsienyje ir turi nuolatinį darbą bei gauna pajamas, kurios yra stabilios ir pakankamai nemažos, todėl jis galėtų atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog ieškovui grįžtant iš Norvegijos į Kauną reikalingas ginčo butas, negali būti pagrindas atidalinti turtą pagal ieškovo siūlomą variantą. Teismas pažymėjo, kad dėl atidalijamo nekilnojamojo turto vertės tarp šalių ginčo nėra, todėl ieškovui paskyrė 185 000 Lt vertės žemės sklypą su statiniu, o atsakovei 75 000 Lt vertės butą bei priteisė atsakovei iš ieškovo 55 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo pakeisti ir paskirti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o atsakovei – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių m. ir jame esantį nebaigtą statyti statinį bei iš atsakovės ieškovui priteisti piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; arba pakeisti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos iš ieškovo atsakovei priteisimo, kompensacijos dydį sumažinant iki 8 000 Lt; arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, atidalindamas bendrąja nuosavybe šalims priklausantį turtą, išskirtinai vertino tik atsakovės finansinę padėtį bei jos interesus, tačiau ieškovo interesų nevertino, todėl pažeidė šalių interesų pusiausvyros derinimo bei proporcingumo principų taikymą. Teismas nurodė, jog atsakovei nėra paliekamas jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas su statiniu vien dėl to, kad atsakovė negalės žemės sklype toliau vykdyti statybos darbų ir sumokėti piniginės kompensacijos ieškovui, nes ji yra bedarbė ir neturi piniginių lėšų. Atsakovė nėra pateikusi duomenų apie jos šiuo metu blogą finansinę padėtį ar faktą, jog atsakovė šiuo metu yra bedarbė. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo gyvenamosios vietos adresą Norvegijoje, o tai gali reikšti, kad ji Norvegijoje vykdo finansinę veiklą. Atsakovė yra jauna, darbo rinkoje paklausi darbuotoja, o tai, kad ji šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl blogos jos finansinės padėties ir teigti, kad ji negalėtų sumokėti piniginės kompensacijos ieškovui. Toks teismo vertinimas neatitinka proporcingumo, interesų derinimo bei pusiausvyros principo.
2. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu gyvena užsienyje ir ten vykdo finansinę veiklą, negali būti laikoma esminiu argumentu atidalinant turtą ir iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovas artimiausiu metu laukia šeimos pagausėjimo ir planuoja grįžti į Lietuvą, jam reikalingas ginčo butas, kadangi grįžus kartu su naujagimiu ieškovas turėtų kur apsistoti, nes priešingu atveju vaiko interesai, neturint nuolatinės gyvenamosios vietos ilgą laiką, būtų pažeidžiami.
3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo butas vis dar nuosavybės teise priklauso ieškovui, o žemės sklypas su statiniu atsakovei, dėl ko visiškai netikslinga atidalinti bendrąja daline nuosavybe pripažintą turtą pakeičiant jo nuosavybės teisės turėtojus ir sukeliant šalims papildomus apsunkinimus dėl nuosavybės teisių į turtą pakeitimo. Teismas nesivadovavo teismų praktikoje nusistovėjusiu principu, jog bendraturčiams priklausantis turtas turi būti atidalijamas priimtiniausiu šalims būdu. Sudarydamos turto sandorius šalys išreiškė tikrąją savo valią dėl turto nuosavybės teisių, todėl teismas turėjo vertinti šią aplinkybę bei siekti išsaugoti turto savininkų statusą.
4. Priimtiniausias būdas atidalijant jiems bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą būtų toks, kad būtų paliekamas jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ieškovui paliekant butą, o atsakovei jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Paskirstydamas turtą teismas šiomis aplinkybėmis nesivadovavo ir sprendime nemotyvavo, kodėl šios aplinkybės vertinamos nebuvo bei jų nepaneigė.
5. Teismas, spręsdamas dėl atidalintino turto vertės, vertino tik sandorių sudarymo metu nurodytas turto kainas, neįpareigojo šalių pateikti duomenų apie turto vertę jo atidalinimo metu, todėl priteisė iš ieškovo atsakovei per didelę kompensaciją, kadangi turto padalinimo metu egzistavusios kainos žymiai skyrėsi nuo turto sandorių metu buvusių kainų. Teismas turėjo vadovautis ne sandorių sudarymo metu buvusiomis turto kainomis, bet vidutinėmis turto rinkos vertėmis, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, turėtų būti naikinamas arba byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Ieškovas atliko šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto nepriklausomą vertinimo ekspertizę, kurioje nustatyta, kad ieškinio teismui padavimo dienai 2010 m. gruodžio 13 d.: žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 60 000 Lt, nebaigto statyti statinio vidutinė rinkos vertė 30 000 Lt, buto – 74 000 Lt. Turto vidutinė rinkos vertė turto padalinimo metu skiriasi nuo tos, kurią vertino teismas atidalindamas turtą. Net palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl atidalinamo turto priskyrimo šalims, kadangi padalinus turtą ieškovui atitenka turto už 90 000 Lt, o atsakovei už 74 000 Lt, tai iš ieškovo atsakovei galėtų būti priteisiama ne 55 000 Lt piniginė kompensacija, bet ne didesnė nei 8 000 Lt piniginė kompensacija (90 000 Lt – 74 000 Lt/ 2).
7. Atsakovė buvo užvaldžiusi ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, todėl ieškovas negalėjo į jį patekti bei atlikti buto vertinimo ekspertizės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teisme šie įrodymai nebuvo pateikti. Jei apeliacinės instancijos teismas atsisakytų vertinti ieškovo pateiktus įrodymus apie turto rinkos vertę, yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovo argumentai dėl netinkamo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepagrįsti. Ieškovas klaidina teismą, kad visuose savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė gyvenamosios vietos adresą Norvegijoje. Nuo tada, kai atsakovė prarado darbą Norvegijoje 2011 m. birželį (ne be ieškovo pagalbos), atsakovė niekur nedirbo, bei nuo tada visuose savo procesiniuose dokumentuose nurodė gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje. 2012 m. rugsėjo 17 d. ieškovas savavališkai ir neteisėtai užvaldė atsakovės prižiūrimą butą, pakeitė durų spynas, įvedė signalizaciją ir dėl tos priežasties atsakovė nebegali ne tik naudotis jai priklausančiu butu, tačiau dėl to patiria papildomus nuostolius, privalo gyventi kitur, o ne savame bute.
2. Aplinkybė, kad ieškovas laukia šeimos pagausėjimo, negali būti pagrindas priskirti jam ginčo butą ir ignoruoti teisme pateiktus svarius įrodymus bei faktus, atspindinčius buto įsigijimo ir naudojimo aplinkybes, ir keisti teismo sprendimą.
3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jis su šeima planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Ieškovas ne kartą yra teismui sakęs, kad nežada grįžti į Lietuvą ir dėl to jam nėra prasmės tęsti statybų, o butas reikalingas tik trumpam apsistoti atostogų metu.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo vertinti atidalinimo metu egzistavusią vidutinę turto rinkos vertę bei pareikalauti bylos šalių, kad šios pateiktų duomenis apie vidutinę turto rinkos vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnis numato, kad vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto vertė, bet panašių požymių turinčių objektų vertė tam tikroje teritorijoje juos įvertinus masiniu būdu. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, abiejų bylos šalių reiškiamus reikalavimus dėl ginčo turto ir jo atidalinimo, neperžengė ieškinio ir priešieškinio reikalavimo ribų, vadovavosi ne tik turto pirkimo - pardavimų sutartimis, pamatų statybos darbų sutartimi, tačiau ir namo sąmata, kuria teismui pateikė pats ieškovas, ir kuri atspindi investuotas lėšas į namo statybą, bylos šalių įnašus, todėl toks ieškovo argumentas yra atmestinas.
5. Teismas neturėtų vertinti naujos ieškovo pozicijos dėl šių priežasčių. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl turto rinkos vertės ar kompensacijos nustatymo, bet dėl paties turto atidalinimo fakto. Ieškovas pats nurodė ieškinio sumą, ginčo turto vertes: buto pirkimo kainą, sklypo pirkimo kainą, kurią padidino. Per visą teismo procesą, trukusį 2,5 metų, atsakovė, siekdama įrodyti savo tiesą, pateikė priešieškinį, jo papildymą, o ieškovas nė sykio nekeitė savo pozicijos, nekėlė papildomų reikalavimų nei teismui, nei atsakovei, ir atvirkščiai teigė norintis, bet negalintis, įrodyti visos ginčo turto vertės, kuri yra dar didesnė. Ekspertų išvada apie vidutinę turto rinkos vertę neatitinka šio kriterijaus, nes turto vertinimas atliktas 2010 m., ir nebeatitinka šiuo metu egzistuojančios rinkos vertės (2011 m. per gyvenamą kvartalą, kuriame yra ir ginčo sklypas, buvo pravestas miesto vandentiekis, todėl ši aplinkybė dar padidina sklypo vertę).
6. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų atsižvelgti į nepriklausomų ekspertų turto vertinimą dėl neatitikimų skaičiuojant ir vertinant turtą. Vertinant sklypo vertės ekspertizę, matyti, kad joje yra akivaizdžių trūkumų, kurie lemia neatitikimus ir nuokrypį nuo tikrosios sklypo vertės ir investuotų lėšų į namo statybą. Ekspertai nurodė, kad nerasta pakankamai faktinių sandorių, jog būtų galima įvertinti žemės sklypą kartu su pamatų konstrukcija, todėl pamatų konstrukcijai įvertinti taikytas tik išlaidų (kaštų) metodas, tačiau nebuvo atsižvelgta į viso turto sukūrimo kaštus. Nebuvo teisingai įvertinti visi namo, pamatų statybos darbai, namo bei ūkinio pastato projekto rengimas, statybų leidimas, elektros projektas, grunto tyrimas, toponuotrauka ir kitų darbų išlaidos.
7. Atsakovė teismui ne kartą minėjo, kad už savo asmenines lėšas atliko buto kapitalinį remontą. Tai atsispindi ir turto vertinimo ekspertų ataskaitoje dėl ko buto vertė yra didesnė. Atsakovė, padariusi buto remontą už savo lėšas (teismo sprendimu butas priskirtas jai), pakėlė buto vertę, dėl ko jai yra mažinama kompensacija iš ieškovo. Tokia situacija neatitinka nei sąžiningumo, nei teisingumo kriterijų.
8. Ieškovas neteisingai nurodo, kad vertinimas negalėjo būti atliktas ankščiau. Ieškovas turėjo pakankamai laiko atlikti vertinimą bei pateikti jį teismui iki paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 16 d., nes nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. jis neteisėtai ir savavališkai yra užvaldęs butą. Esant teismo sprendimui ir priteistai kompensacijai, ieškovas siekia ją sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atsakovė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią prašo priimti. Šia ataskaita apeliantas įrodinėja ginčo turto rinkos vertę, teigdamas, kad teismas, dalindamas turtą, jo rinkos vertės nenustatė, taip pažeisdamas šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma (duomenys neskelbtini) straipsnio pažeidimu. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą turto rinkos vertę, o teismas atidalintino turto rinkos vertės nenustatinėjo, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius atidalintino turto rinkos vertę.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2007 metų kartu veikė jungtinės veiklos pagrindu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise 2008 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 85 000 Lt įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, ir jame pastatė namo pamatus, o 2009 rugpjūčio mėnesį už 75 000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Visas turtas buvo įgytas bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, ir jame esančio nebaigto statyti statinio bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Atidalindamas šį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas ieškovui priteisė žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu, o atsakovei – butą bei 55 000 Lt kompensaciją iš ieškovo už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Byloje tarp bendraturčių buvo dalijami du atskiri jiems abiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai – butas ir žemės sklypas su nebaigtu statyti statiniu. Iš esmės bendraturčiai sutinka, kad šiuo atveju jiems priimtiniausias turto padalijimo būdas yra kiekvienam paskiriant po atskirą nekilnojamojo turto objektą, tačiau šalys nesutaria, kuriam turi atitekti butas, o kuriam žemės sklypas su pamatais. Apelianto manymu, teismas netinkamai atidalino jam tenkančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam priskirdamas žemės sklypą su pamatais bei priteisdamas iš jo kompensaciją atsakovei. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir turtą atidalino atsižvelgdamas į bylos šalių poreikius ir interesus. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismas, spręsdamas dėl turto atidalijimo, įvertino aplinkybę, kad priteisus atsakovei didesnės vertės turtą, ji neturės galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją, todėl ieškovo siūlomo varianto nepripažino pačiu tinkamiausiu atidalijimo būdu. Taigi spręsdamas dėl atidalijimo būdo teismas atsižvelgė ir į tai, kad priimto sprendimo vykdymas netaptų komplikuotas. Priteisus kompensaciją iš asmens, kuris neturi galimybės jos sumokėti, kompensacijos išieškojimas gali būti nukreiptas į atidalytą turtą, o tai nebūtų suderinama su teisingu ginčo išsprendimo principu. Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus Išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės finansinę padėtį. Nustatė, kad atsakovas nuolat gyvena Norvegijoje, ten turi pajamų šaltinį, jo gaunamos pajamos yra stabilios ir pakankamai nemažos, todėl jis turi galimybę išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Taigi spręsdamas, kuriam iš bendraturčių priskirti atitinkamą turtą, teismas įvertino, jog žemės sklypo su statiniu vertė yra didesnė, atsižvelgė į tai, kuris iš bendraturčių turės galimybę sumokėti kompensaciją, todėl teisingai atidalino šalių turimą turtą. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui žemės sklypo su statiniu, o atsakovei ginčo buto priskyrimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas analizavo abiejų šalių turtinę padėtį ir būtent šių išvadų pagrindu priteisė didesnės vertės turtą ieškovui. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su apelianto argumentais, kad atidalindamas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas įvertino tik atsakovės interesus, o į jo interesus neatsižvelgė, todėl pažeidė šalių interesų pusiausvyros derinimo ir proporcingumo principų taikymą.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovei butas nėra reikalingas, kadangi ji gyvena Norvegijoje. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad ji prarado darbą Norvegijoje, grįžo į Lietuvą, niekur nedirba, o ginčo butu naudotis negali, kadangi ieškovas yra jį užvaldęs. Apelianto nurodomos jo šeimos pagausėjimo aplinkybes šiuo atveju negali turėti įtakos sprendžiant turto priskyrimą vienai iš šalių. Ieškovas neįrodė savo realių ketinimų grįžti į Lietuvą ir čia nuolat gyventi, kadangi byloje nustatyta, kad Norvegijoje turi nuolatinį pajamų šaltinį ir gyvenamąją vietą.
Apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog dalinamas butas yra registruotas jo vardu, o žemės sklypas atsakovės vardu, neturi reikšmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje konstatuota, jog ieškovo minimas turtas yra bendroji dalinė abiejų šalių nuosavybė, todėl sprendžiant dėl turto atidalijimo, ieškovo argumentai, kieno vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas turtas, yra nereikšmingi.
Dėl atidalijamo turto vertės nustatymo
Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl atidalijamo turto vertės ir vadovaudamasis šia aplinkybe atidalijamo turto vertę skaičiavo pagal ieškovo pateiktus duomenis, tačiau ieškovui apeliacinį skundą grindžiant aplinkybe, jog teismas netinkamai nustatė dalintino turto vertę, teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Lietuvos A. T., nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Lietuvos A. T. praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos A. T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).
Teismas, nustatydamas atsakovei iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydį, įvertino tai, kad butas įgytas už 75 000 Lt, o žemės sklypo ir statinio vertę ieškovas nurodo 185 000 Lt, todėl atsakovei iš ieškovo priteisė 55 0000 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Taigi teismas atidalintino turto rinkos vertės nenustatinėjo, vadovavosi buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina bei atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus apie žemės sklypo ir jame esančio statinio vertę. Byloje nėra duomenų apie atidalijamų objektų rinkos vertę. Neturėdamas duomenų apie tikrąją kiekvieno atidalijamo daikto rinkos vertę, teismas negalėjo nustatyti atsakovei priteistinos teisingos kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto vertę.
Ieškovo pateiktoje UAB „Alliance valuations“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad 2010 m. gruodžio 13 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 74 000 Lt, žemės sklypo vertė 60 0000 Lt, o pamatų konstrukcijos vertė 30 000 Lt (2 t., 63-94 b. l.). Atsakovė ieškovo pateiktą vertinimo ataskaitą kvestionuoja, tačiau savo ataskaitos, pagrindžiančios kitokią turto vertę, nepateikė. Tokiu atveju, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, į atsakovės pasyvią poziciją neigiant ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą, tačiau nepateikiant įrodymų apie kitokią atidalinamo turto rinkos vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant turto rinkos vertę ir kompensacijos dydį yra pagrindas remtis ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Tokiu atveju atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui paskyrus žemės sklypą su jame esančia pamatų konstrukcija, o atsakovei palikus butą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 55 000 Lt kompensacija, kompensacijos dydį sumažinant iki 8 000 Lt ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p.).
Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, yra pagrindas priteisti jam iš atsakovės 480 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, kadangi jo reikalavimas dėl kompensacijos sumažinimo buvo patenkintas visiškai (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti atsakovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos kompensacijos dydį nuo 55 000 (penkiasdešimt penkių tūkstančių) Lt iki 8 000 (aštuonių tūkstančių) Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.