- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2-367-390/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01774-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- I. Š.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Algimantas Palijanskas
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovui advokatui Jonui Bložei, atsakovei I. Š., jos atstovui advokatui Algimantui Palijanskui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei I. Š. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo ir atsakovės I. Š. priešieškinį ieškovui M. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas (t. I, b.l. 4-8):
1. nustatyti, kad ieškovui M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso:
Šalies argumentai
1.1. ½ dalis 2001 m. gamybos automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini);
1.2. ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nebaigto statinio;
1.3. ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).
2. Atidalinti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui M. K. nuosavybės teise paliekant butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), o atsakovei I. Š. nuosavybės teise paliekant žemės sklypą (su statiniu), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. gamybos automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini);
3. Ieškovui M. K. iš atsakovės I. Š. priteisti 60.000,00 Lt kompensaciją už didesnę tenkančio turto dalį.
4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė artimai bendravo devynerius metus. Draugystė prasidėjo dar mokantis vidurinėje mokykloje, maždaug 2001 metais. Vystantis tarpusavio santykiams, ieškovas ir atsakovė ilgą laiką gyveno kartu, tame tarpe ir Norvegijoje, Norvegijoje dirbo vienoje bendrovėje - Jerkylling AS. Jie kartu vedė ūkį, kūrė bendro gyvenimo planus, ketino susituokti. Faktiškai gyvendami santuokiniuose santykiuose, ieškovas ir atsakovė bendromis lėšomis įsigijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: 1. 2006-12-28 buvo įsigytas 2001 m. gamybos automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovo lėšomis automobilis buvo suremontuotas ir šalių susitarimu registruotas atsakovės vardu. Vidutinė automobilio rinkos vertė šiuo metu yra 10.000,00 Lt. Minėtą automobilį RENAULT faktiškai naudojo tiek ieškovas tiek atsakovė. Ieškovas taip pat ne kartą už minėtą automobilį RENAULT mokėjo kelių mokestį Norvegijoje. 2. 2008-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi už 85.000,00 Lt bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo pardavimo klausimus, kai kuriuos formalumus tvarkė atsakovės mama N. Š., pagal 2008-01-08 Kaišiadorių rajono notarės V. B. patvirtintą įgaliojimą. Žemės sklypas šalių susitarimu taip pat buvo registruotas atsakovės vardu. Kadangi atsakovė dažniau būdavo Lietuvoje, ji savo vardu pradėjo tvarkyti su namo statybomis susijusius dokumentus (namo projektas, statybos leidimas, rangos darbų užsakymas ir kt.). Šiuo metu sklype iš bendrų lėšų yra pastatyti namo pamatai. Atliktų statybos darbų vertė apytiksliai sudaro 100.000,00 Lt. 3. 2009 rugpjūčio mėnesį už 75.000,00 Lt už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas buvo įsigytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Turto įsigijimo pagrindas -2009-08-03 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr.0088/08/00354. Butas šalių susitarimu registruotas ieškovo vardu. Buto teisinės registracijos klausimus taip pat tvarkė atsakovės mama N. Š. pagal ieškovo 2009-06-02 įgaliojimą, patvirtintą Kauno m. 17-ajame notaro biure. Aplinkybę, jog aukščiau nurodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas patvirtina ir pateikiami bankinių pavedimų išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovas per laikotarpį nuo 2005-12-12 iki 2007-03-07 atsakovei I. Š. pervedė 264.500,00 NOK (šios dienos valiutų kursu apie 113.000,00 Lt). Bendromis lėšomis atsakovė disponavo tiesiogiai pirkdama turtą arba paslaugas (namo projekto rengimo, statybos medžiagų ir darbų ir kt.) arba pervesdavo savo mamai N. Š., kuri mokėjo už nekilnojamąjį turtą, veikdama įgaliojimo pagrindu. Ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko 2009 m. pabaigoje - 2010 m. pradžioje ir kilo ginčas dėl aukščiau minėto turto pasidalinimo. Teigia, jog ieškovas ir atsakovė bendrai dėjo pastangas, siekdami įsigyti (sukurti), valdyti ir naudoti ginčo turtą dalinės nuosavybės teise. Ieškovo ir atsakovės veiksmų tikslingumą patvirtina ir tai, jog atsakovės mamai N. Š. perkant bendrą turtą ir tvarkant su tuo susijusius formalumus buvo suteikti įgaliojimai veikti ieškovo ir atsakovės vardu. Taigi, ieškovo ir atsakovės santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, kurios pagrindu buvo įgyta tam tikro turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškovas ir atsakovė prie ginčo turto prisidėjo lygiomis dalimis patvirtina ir prie ieškinio pridedami įrodymai (bankiniai pavedimai) ir pati faktinė situacija, t.y. šalių valia bendromis lėšomis įsigyti ar sukurti turtą, kuris bus naudojamas bendriems jų poreikiams tenkinti (bendram gyvenimui kartu). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pripažintina, jog jungtinės veiklos pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į: ½ dalis 2001 m. gamybos automobilio RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir jame esančio nebaigto statinio; ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, racionaliausias ir labiausiai šalių interesus užtikrinantis atidalijimo būdas būtų ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ginčo butą, atsakovei - žemės sklypą su nebaigtu statiniu ir automobilį, ieškovui iš atsakovės priteisti kompensaciją už didesnę tenkančio turto dalį. Ieškovas prašo teismo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti jam būtent butą, esantį (duomenys neskelbtini) todėl kad gyvenamoji patalpa jam reikalinga trumpesniam ar ilgesniam laikui grįžus iš Norvegijos. Be to, ginčo butas yra 1 kambario, 42.66 kv.m. dydžio, todėl atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos (nėra galimybės suformuoti atskirų nekilnojamojo turto vienetų, net atlikus rekonstrukciją). Ieškovas prašo teismo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti žemės sklypą, nustatant nuosavybės teises į jį atsakovei, todėl kad atsakovas neplanuoja artimiausiu metu grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, todėl jis neturės galimybės rūpintis pradėtų statybų vystymu ar išsaugojimu. Žemės sklypą dalinti priteisiant šalims po ½ dalį natūra, taip pat nėra racionalu. Toks padalijimas neužtikrintų galimybės netrukdomai disponuoti žemės sklypu, savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas, dėl ko tarp ieškovo ir atsakovės galimai kiltų ginčai. Automobilis atidalintinas atsakovei, todėl kad kurį laiką iki ieškovo ir atsakovės santykių nutrūkimo tik ji asmeniškai juo naudojosi. Atsakovas šiuo metu turi kitą automobilį, todėl jis neturi jokio intereso gauti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovo siūlomas atidalijimo būdas optimaliausias ir dėl faktiškai susiklosčiusios situacijos - ginčo butas šalių susitarimu jau yra registruotas ieškovo vardu, o ginčo žemės sklypas ir automobilis atsakovės vardu. Turtą padalijus aukščiau nurodytu būdu, ieškovui tektų turto už 75 000,00 Lt (buto vertė), o atsakovei už 195.000,00 Lt (žemės sklypo su statiniu ir automobilio vertė). Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 60.000,00 Lt kompensacija už didesnę tenkančio turto dalį (195.000 Lt-75.000,00 Lt/2).
Atsiliepimas
Atsakovė I. Š. atsiliepimu į ieškinį (t. I, b.l. 50-55) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė su ieškovu priešingai, nei teigiama ieškinyje, nesimokė toje pačioje klasėje, niekada artimai nebendravo, negyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir, juo labiau, neketino susituokti. Ieškovas nurodo, kad nuo 2005 m. gyvena ir dirba Norvegijoje. Atsakovė iki 2003 m. mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, kurioje ieškovas buvo baigęs devynias klases. Jokių asmeninių pajamų tuo metu ji neturėjo, gyveno pas savo motiną N. Š. ir buvo pilnai jos išlaikoma, jokio bendro ūkio su ieškovu ar kuo kitu nevedė ir negalėjo vesti. 2003-2007 m. atsakovė mokėsi Kauno technologijos universitete, buvo pažangi studentė ir gyveno pas savo senelę M. K.. Kadangi senelė yra pirmos grupės invalidė, I. Š. padėjo ją slaugyti. Todėl gyventi bendro gyvenimo ir vesti bendro ūkio su ieškovu, kuris tuo metu jau gyveno ir dirbo Norvegijoje, atsakovė niekaip nebūtų galėjusi. Atsakovė 2005-2007 m. vasarų mokymosi atostogų metu buvo nuvykusi į Norvegiją padirbėti. Kadangi darbas buvo sezoninis, tokiems darbuotojams Norvegijoje nebūdavo suteikiamas ID (darbuotojo kodas), todėl susidarydavo sunkumų atsakovės uždirbtų pinigų pervedimams. Tuo metu Norvegijoje jau nuolatinai gyvenęs ieškovas pasiūlė atsakovei pasinaudoti jo banko sąskaita, kadangi tuo metu jis Norvegijoje jau turėjo pastovų darbą, ID, ir banko sąskaitą. Tokiu būdu, minėto laikotarpio vasaromis, I. Š. uždirbtų darbo užmokesčių mėnesiniai mokėjimai buvo pervedami į ieškovo sąskaitą. Po kurio laiko, ieškovas pervesdavo atsakovės darbo užmokestį į atsakovės sąskaitą Lietuvoje. Jei šalys tuo metu būtų vedę bendrą ūkį, toks pinigų atsidalinimas nebūtų reikalingas. Pats Butas (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas atsakovės lėšomis ieškovo vardu. Ieškovas prašė, ir po ilgų įkalbinėjimų, atsakovė sutiko jam, kaip tuomet buvo teigiama, trumpam paskolinti pinigų buto pirkimui. Ieškovas teigė turintis laikinų sunkumų su pinigais ir žadėjo atsiskaityti per kelis mėnesius. Atsakovė manė, kad skolindama pinigus pavedimu per sąskaitą ji niekuo nerizikuoja, nes visuomet bus galima įrodyti pinigų kilmę. Be to, ji pasitikėjo ieškovu, nes, kaip minėta, jis taip pat buvo padėjęs atsakovei, leisdamas panaudoti savo sąskaitą jos pinigų pervedimams. Ieškovas skolos nesumokėjo atsakovei iki šios dienos, vietoje to jis užvedė šią bylą. Tokiu būdu ieškovas skolingas atsakovei 75000 Lt už jo vardu nupirktą butą. Už skolą atsakovė sutiktų gauti ieškovo butą savo nuosavybėn. Paaiškina, kad atsakovė niekuomet nevykdavo į Lietuvą iš Norvegijos viena, nes važiuoti keliems mašinoje yra pigiau ir saugiau. Atsakovė yra vykusi į Lietuvą ir iš Lietuvos į Norvegiją ne tik su ieškovu. Važiavimas viename automobilyje bendro gyvenimo neįrodo. Norvegijoje tame pačiame name gyveno ieškovas su savo seserimi, atsakovė su savo seserimi R. Š. ir dar dvi merginos iš Lietuvos. Kiekvienas nuomininkų mokėjo jam priklausantį nuomos mokestį. Teigia, jog jei šalys būtų vedę bendrą ūkį, jiems nebūtų reikėję dviejų gyvenamųjų vietų, dviejų nekilnojamojo turto objektų. Žemės sklypas įsigytas anksčiau, nei pirktas butas. Nupirkusi butą, atsakovė toliau organizavo gyv. namo statybą, kur jai būtų labai pravertę ieškovui buto pirkimui paskolinti pinigai. Faktinės aplinkybės rodo, kad šalys, įsigydamos atskirus nekilnojamojo turto objektus, bendro ūkio nevedė, bendros ateities neplanavo. Taip pat pažymi, kad ieškovas už buto komunalinius mokesčius nėra sumokėjęs nei cento. Mokesčius mokėjo, buto remontą organizavo atsakovės motina N. Š. iš atsiųstų atsakovės lėšų. Atsakovė nuo studijų metų taupė pinigus, Norvegijoje dirbo po keliolika valandų per parą, kad būtų pigesnis pragyvenimas, netgi vežėsi į Norvegiją iš Lietuvos maisto produktus, kryptingai siuntė pinigus į Lietuvą ir kūrė savo gyvenimo materialinį pamatą. Atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą ne visą iš karto, o nuo 2008 m. palaipsniui uždirbdama pinigus. Įsigytų turto objektų (tame tarpe - ir apmokėjimo už ieškovo butą) kainos atitinka konkrečiam turto įsigijimo laikotarpiui atsakovės uždirbtas pinigų sumas. Taigi, visą ieškinyje nurodytą turtą atsakovė įgijo savo asmeninėmis lėšomis, ieškovo pinigai tam panaudoti nebuvo. Todėl laikyti atsakovės įgytą turtą ir pinigus, sumokėtus už ieškovo butą, bendrąja šalių nuosavybe nėra pagrindo. 2006-12-28 atsakovė už motinos N. Š. dovanotas lėšas įsigijo automobilį RENAULT ESPACE. 2008-05-12 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr.2-2665, už 80 000 Lt (o ne 85000 Lt kaip nurodė ieškovas), atsakovė savo lėšomis ir savo vardu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovės motina, priešingai, nei teigiama ieškinyje, jokių žemės pirkimo - pardavimo klausimų netvarkė, jokio susitarimo su ieškovu šį sklypą registruoti atsakovės vardu ji nesudarė, to ir nereikėjo, nes šį sklypą atsakovė įsigijo asmeninėmis lėšomis. Šį sklypą atsakovė pati surado interneto skelbimuose, po to vedė derybas su pardavėjais, atvyko į Lietuvą ir nusipirko. Nuo 2007 m. vasaros atsakovė pastoviai gyvena ir dirba Norvegijoje, todėl ieškinio teiginiai, kad atsakovė dažniau būdavo Lietuvoje, todėl, neva tvarkė bendro turto reikalus, yra melagingas. Ieškovas nurodo dvigubai didesnę, nes nežino realios, aukščiau minėtame žemės sklype pradėtų statybų kainą. Maždaug po vienerių metų, kai susitaupė pinigų, t. y. 2009-07-22, atsakovė, specialiai tam atvykusi į Lietuvą, su UAB „Inžineriniai sprendimai“ sudarė gyv. namo pamatų ir perdengimo sumontavimo rangos sutartį Nr.09/0722-1 ir sumokėjo šiai bendrovei 50000 Lt pinigų sumą. Statyboms buvo panaudoti asmeniniai pinigai, kuriuos atsakovė uždirbo pati. Būtent dėl tos priežasties, kad trūko pinigų pradėti statybas, pamatai buvo pradėti montuoti praėjus daugiau kaip metams nuo žemės sklypo pirkimo, t. y. tuomet, kai atsakovė tuos pinigus uždirbo. 2009-06-11 už atsakovės lėšas, pavedimu išjos sąskaitos pervestas į jos motinos sąskaitą, ieškovo vardu buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini). Visiškai nelogiška ieškovo dėstoma aplinkybė, kad jis specialiai atvyko į Lietuvą ir keletą dienų prieš sandorį surašė įgaliojimą atsakovės motinai N. Š. įsigyti šį butą jo pinigais, kai jis pats savais pinigais, jei juos būtų turėjęs, galėjo atvykęs į Lietuvą įsigyti šį butą be jokių tarpininkų. Atsakovė, nors ir pasitikėjo ieškovu, ir prašoma ieškovo, sutiko paskolinti pinigų buto pirkimui, tačiau ieškovui savo pinigų nepervedė. Atsakovei atrodė saugiau ieškovui skolinamus pinigus pervesti savo motinai, kad ji ieškovo vardu nupirktų minėtą butą. Ieškovas, kol nesumokėjęs atsakovei skolos, nelaikė buto savu, nesikišo į šio buto valdymo ir naudojimo reikalus - neprisidėjo prie jo remonto, nemokėjo komunalinių mokesčių.
Šalies argumentai
Atsakovė I. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo (t. II, b.l. 144-146):
Pripažinti, kad I. Š. 2006-2009 asmeninės nuosavybės teise įgijo šį turtą:RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 150001itų vertės;Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė-800001itų);butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buto vertė-750001itų);pripažinti, kad bendrai su ieškovu M. K. apmokėjo už projektų padarymą gyvenamajam namui pastatyti bei pamatų žemės sklype pastatymą bei kitus darbus 96 0001itų, kurių 77 000 Lt įmoką padarė ieškovas ir 19 000 Lt atsakovė;Priteisti ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su nebaigtu statyti statiniu, įpareigojant Valstybės Įmonę registrų centrą šią nuosavybę registruoti ieškovo vardu;Priteisti iš ieškovo 99 000 Lt kompensaciją ieškovei už jos investuotus į žemės sklypą ir kitus statinius asmeninius pinigus;Priteisti atsakovei automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini);Priteisti atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant VĮ Registrų centrą butą įregistruoti I. Š. vardu, panaikinant ankstesnio savininko registracijos įrašąPriteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad atsakovei dirbant Norvegijoje tarp šalių atsirado finansinis bendradarbiavimas. Turėjo su ieškovu ir bendrą sąskaitą, tačiau ja nesinaudojo. Pinigai, ar jie uždirbti ieškovo, ar jie uždirbti atsakovės buvo kiekvieno atskira nuosavybė. Automobilis buvo įsigytas už ieškovės pinigus ir yra jos asmeninė nuosavybė. Jeigu būtų tarp bylos šalių tokie santykiai, kaip nurodo ieškovas (partnerystė, faktiniai santuokiniai santykiai), tai ieškovas automobilio perleidimą atsakovei būtų įforminęs dovanojimo sutartimi, tačiau tokio sandorio nebuvo. 2008 m. gegužės mėn. 12 d. atsakovės pinigais iš pardavėjų V. B. ir jo žmonos R. B. nupirktas virš žemės sklypas. Tai įrodo 2008-05-12 d. sutartis su pardavėjų ir pirkėjos parašais, 2008-05-12d sąskaita-mokėjimo nurodymas, kurio pagrindu atsakovė iš savo sąskaitos perveda V. B. 80 000 Lt. Todėl šis turtas registruotas vienos ieškovės vardu ir pripažintinas jos nuosavybe. Kadangi ginčo butas įsigytas iš atsakovės pinigų – butas priteistinas atsakovei. Taip pat nurodo, kad apmokant žemės sklype gyvenamojo namo pastatymo projektus, drenažo darbus, pamatų gyvenamajam namui pastatymą apmokėjimai atlikti ieškovo ir atsakovės pinigais. Ieškovas M. K. prisidėjo prie šių statybų 77 000 Lt, atsakovė I. Š.- 19 000 Lt. Kadangi atsakovė šiuo metu neturi finansinių galimybių tęsti statybas, yra bedarbė, todėl žemės sklypą su statiniu prašo priteisti ieškovui, atlyginant atsakovei jos įdėtas į šį žemės sklypą ir statinį lėšas.
Atsiliepimas
Ieškovas M. K. atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. III, b.l. 4-8). Nurodo, kad 2012-03-28 teismo posėdžio metu liudininkas, sklypo pardavėjas V. B. patikino, jog sklypo pardavimo veiksmus ieškovas derino kartu su atsakove. Sklypo kaimynystėje gyvenančios liudininkės D. P. bei R. T. taip pat nurodė, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, apsilankydavo pirkto sklypo ribose, derindami namo statybos veiksmus. Taigi, visi iškviesti liudytojai patvirtino, jog ieškovas su atsakove kartu svarstė sklypo tinkamumą pirkimui, vėliau kartu organizavo statybos darbus. Šios aplinkybės paneigia atsakovės išgalvotus teiginius apie ieškovą su atsakove siejantį paprastą ekonominį bendradarbiavimą. Asmenys, kartu derindami namo statybos darbus turėjo tikslą kartu gyventi, vesti bendrą ūkį bendrame name. Atsakovės teiginiai, jog išimtinai atsakovė pirko sklypą yra melagingi ir nelogiški, kadangi ieškovas, kaip ir nurodyta liudytojų, kartu su atsakove derino sklypo pirkimo niuansus, nuolatos pasirodydavo sklype, organizavo statybos darbus. Dar vieno liudytojo, statybininko E. S., konstatuotas faktas, jog jis ne kartą yra matęs ieškovo automobilį, stovintį prie atsakovės namų, paneigia atsakovės melagingai dėstomas aplinkybes dėl ieškovą su atsakove tesiejantį paprastą ekonominį bendradarbiavimą. Bendro gyvenimo bei bendro ūkio vedimo planus taip pat neginčijamai liudija byloje pateiktos bendros ieškovo ir atsakovės nuotraukos, video medžiaga, atsakovės ieškovui rašyti laiškai, būsto, kuriame ieškovas kartu su atsakove gyveno Norvegijoje, nuomotojo J. H. paliudijimas ir kiti įrodymai, anksčiau teikti byloje. Atsakovė dar kartą priešieškinio patikslinime siekia pabrėžti, jog ji nuolatos rūpinosi buto priežiūra, remontu, bei mokėjo mokesčius. Ieškovo teigimu, natūralu, jog pareiga mokėti su buto išlaikymu susijusius mokesčius teko atsakovei, kadangi ieškovas niekada nuolatos šiame bute negyveno, bute apsistodavo tik laikinai, grįžęs į Lietuvą kol nebuvo nuspręsta jo išnuomoti. Šalys buvo susitariusios, kad nupirktas butas duotų pajamas kol ieškovas su atsakove dirba Norvegijoje bus nuomojamas. Būtent dėl šios priežasties ieškovas komunalinių ar kitų mokesčių, susijusių su buto išlaikymu, nemokėjo, kadangi šios funkcijos buvo patikėtos įgaliojimo pagrindu veikiančiai atsakovės motinai, su tikslu šiuos komunalinius mokesčius surinkti iš nuomininkų. Pažymi, jog ieškovas, sutikimo dėl vykdytų buto pagerinimo darbų, niekada nėra davęs, tad jų atlyginti neprivalo (LR CK 6.501 str.). Dar daugiau, buto pagerinimai nėra šio ginčo objektas. Automobilis RENAULT ESPACE, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas už ieškovo lėšas, vėliau, 2006-12-28 sudaryta transporto pirkimo-pardavimo sutartis, perleidžiant automobilį atsakovės nuosavybėn. Už automobilį, pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį, faktiškai atsiskaityta nebuvo. Sutarties sudarymo metu ieškovas nuolatos gyveno ir dirbo Norvegijoje, o atsakovė, išskyrus vasaros sezoną, nuolat gyveno Lietuvoje, dėl to automobilį pagrinde naudojo atsakovė. Sutartis buvo sudaryta tesiekiant perleisti transporto priemonės nuosavybės teisę atsakovei, kad būtų išvengta papildomų rūpesčių, pvz., kaip žinia, įvykus draudiminiam įvykiui kompensacija išmokama tik su savininko sutikimu ir pan. Dėl šių priežasčių ir pagrinde automobiliu naudojantis atsakovei, ieškovas su atsakove bendru sutarimu sudarydami transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tesiekė perleisti automobilio nuosavybės teisę atsakovei. Dovanojimo sutartis šiuo atveju nebuvo sudaroma, kadangi galimai būtų reikėję papildomai aiškintis dėl mokesčių mokėjimo, nes tai butų buvęs apmokestinamas sandoris. Sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo tvarkos, teismo prašo atsižvelgti į proceso šalių sąžiningumą. Ieškovas visu bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdamas turto kilmę bei realiai buvusią faktinę situaciją, laikėsi vienos pozicijos, tuo tarpu atsakovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir klaidindama teismą, nuolatos keitė parodymus, nemaža dalis jos teigtinų aplinkybių ieškovo pateiktais įrodymais buvo faktiškai paneigtos.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio argumentus ir prašė priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis RENAULT ESPACE, 2001 m. pagaminimo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki jo pardavimo buvo registruotas ieškovo vardu. 2006 m. gruodžio 28 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 2., b.l. 58) šis automobilis už 15000 Lt parduotas atsakovei I. Š.. Iš pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1., b.l. 120-122) matyti, kad atsakovė 2008 m. gegužės 12 d. iš V. B. ir R. B. už 80000 Lt pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 22 d. rangos sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Inžinieriniai sprendimai“ rangovas už 50000 Lt įsipareigojo šiame sklype sumontuoti namo pamatus ir perdangą (t. 2., b.l. 125-127). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatoma, kad vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2009m. rugpjūčio 3d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, nuosavybės teise įregistruotas ieškovo vardu (bylos Nr. 2-3658-390/2010 dalis, b. l. 12-13).
Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos
Ieškovas teigia, kad nuo 2001 m. faktiškai gyvendamas santuokiniuose santykiuose su atsakove įgijo nurodytą turtą, ieškovo ir atsakovės santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, todėl įgytas turtas turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir priteistas šalims po ½ dalį nuosavybės. Kitu ieškinio reikalavimu ieškovas prašo atidalinti dalį turto iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, kad visą ginčo turtą įsigijo iš asmeninių lėšų. Tačiau sutinka, kad ieškovui būtų priteistas ginčo žemės sklypas ir 99000 Lt piniginė kompensacija už investuotus lėšas į žemės sklypą ir namo pamatus. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių buvo tik finansinio bendradarbiavimo santykiai, o jokių jungtinės veiklos teisinių santykių nebuvo.
Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.Z., R.A.L., bylos Nr. 3K-7-332/2006). Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rūpinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su atsakove, pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalo tokį faktą įrodyti. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra šalių susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas įgyjant turtą.
Teismas įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus kitą bylos medžiagą daro išvadą, kad šalys tik nuo 2007 metų turėjo tarpusavyje artimus šeimyniniams santykius, vedė bendrą ūkį ir sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nes šalių elgesys ir atlikti veiksmai leidžia teismui tokius teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą (partnerystę), (CK 6. 969 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nebuvo sudarę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-410/2011 savo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Iš patvirtinimo (t. 1., b.l. 43-44) matyti, kad ieškovas nuo 2005-11-01 turi nuolatinį darbą Norvegijoje ir dirba „Dėžių plovimo“ linijos vadovu Jaerkylling AS įmonėje. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu buvo išvykę į Norvegiją, dirbo vienoje įmonėje ir nuo 2007 metų iki 2009 m. gyveno kartu išsinuomotame name (t 1., b.l. 12-13). Byloje pateiktos foto nuotraukos parodo šalių artimo bendravimo aplinkybes. Byloje esantys bankiniai pavedimai patvirtina, kad ieškovas atsakovei pervedinėjo pinigines lėšas. Į bylą ieškovo pateikta atsakovės ranka sudaryta sąmata (t 2., b. l 109 ) aiškiai parodo šalių investuotas pinigines lėšas į ginčo nekilnojamąjį turtą ir jas detalizuoja. 2012 m. kovo 12 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P. parodė, kad yra žemės sklypo kaimynė, ieškovas su atsakove buvo užėję pas ją ir sakė, jog nori statyti namą, bus kaimynai. Liudytojas E. S. parodė, kad jie planavo kartu statytis namą, kartu buvo išvykę į Norvegiją, ieškovas buvo sakęs, kad su atsakove kartu gyvena. Liudytojas V. B. paaiškino, kad šalis pažįsta nuo žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymo, jis supratęs, kad jie kartu, nes visur kartu dalyvavo. Atsakovė tvirtina, kad su ieškovu bendro ūkio netvarkė, kartu negyveno, tačiau teismo vertinimu, tarp šalių bendro susitarimo buvimas bei susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, o taip pat ir pačių šalių paaiškinimais. Pažymėtina, kad jau vien atsakovės pripažinimas dėl finansinio bendradarbiavimo santykių tarp šalių atsiradimo, o taip pat nenuoseklūs jos paaiškinimai teismo posėdžių metu dėl ginčo, leidžia teismui daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių jungtinės veiklos santykiai buvo susiformavę, negu nebuvo (CPK 185 straipsnis).
Atsakovė neigia bendrų turtinių santykių buvimą su ieškovu, tačiau pripažįsta, jog ieškovas yra investavęs į namo statybą 77000 Lt piniginių lėšų. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo bendrų ir artimų santykių buvimo metu iš ieškovo į atsakovės sąskaitą banke buvo pervedamos nemažos piniginės sumos. Atsakovė teismo posėdyje šių piniginių srautų kilmės nepaaiškino ir ieškovo tokių nurodytų aplinkybių nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant pateiktų tokių įrodymų visumai ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas finansiškai prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo. Konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė sukūrė turtą, kuris laikytinas bendroji dalinine šalių nuosavybė (CK 6.971 straipsnis).
CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Teismas konstatuoja, kad nei viena iš ginčo šalių neįrodė, kad jos įnašas į bendrą turtą būtų didesnis, todėl preziumuojama, kad abiejų bendraturčių įnašai į bendrą turtą yra lygūs. CK 6. 978 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtos knygos nustatytas taisykles. CK 4. 73 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios. Byloje ieškovas ieškinį grindžia šia prezumpcija, o atsakovė nenurodė kitokios ieškovo dalies ir prezumpcijos nenuginčijo. Todėl ieškovui pripažintina ½ dalis 185 000 Lt vertės žemės sklypo su statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis 75000 Lt vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir tokie ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai tenkintini. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad šalys tik nuo 2007 metų turėjo tarpusavyje artimus šeimyninius santykius, vedė bendrą ūkį ir nuo tokio laikotarpio sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Taigi, atsižvelgiant į tokį nustatytą faktą nelaikytina, kad ginčo automobilis yra šalių bendrai sukurtas turtas ir dėl to jis negali būti pripažintas šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Nustatyta, kad ieškovas ginčo automobilį pagal 2006 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise pardavė atsakovei. Šis sandoris yra galiojantis ir ieškovo neginčijamas, todėl yra pagrindas konstatacijai, kad automobilis yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas nustatyti, kad ½ dalis ginčo automobilio priklauso ieškovui netenkintinas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Ieškovas prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo nuosavybėn paskirti ginčo butą, o atsakovei nuosavybės teise palikti žemės sklypą su statiniu ir už atsakovei tenkančią didesnę tenkančio turto dalį priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodo, kad toks jo prašomas atidalijimo būdas yra optimaliausias ir nepažeis atsakovės teisių. Atsakovė su tokiu atidalijimo būdu nesutinka. Nurodo, kad ji neturi finansinių galimybių tęsti statybas, yra bedarbė, todėl žemės sklypą su statiniu prašo priteisti ieškovui.
Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje aiškindamas teisės normas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jų įgyvendinimo principus yra nurodęs, kad pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės ginčas kyla ne dėl atidalijimo fakto, o dėl atidalijimo būdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-478/2009 savo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėjo, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
Nagrinėjamos bylos atveju atidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis (ieškovas) pasiūlė tokį atidalijimo variantą, pagal kurį jam tektų vienas kartu su atsakove valdomų nekilnojamojo turto objektų. Ieškovas už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą prašo iš jos priteisti piniginę kompensaciją. Teismas tokį ieškovo siūlomą atidalijimo variantą laiko ne kaip bendraturčių atidalijimą iš bendrosios nuosavybės natūra, bet kompensaciją kitam bendraturčiui už jo dalį turimo turto. Atsakovė su ieškovo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nurodydama, kad neišgalės sumokėti kompensacijos, nes yra bedarbė ir dėl savo sunkios finansinės padėties negalės vykdyti statybų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei paskyrus žemės sklypą su statiniu ji negalės vykdyti statybos darbų, o juolab išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją, nes ji nedirbanti ir neturi piniginių lėšų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė turi piniginių santaupų ar jos finansinė padėtis artimiausiu metu gali pagerėti. Taigi, ieškovo siūlomas turo padalijimo būdas negali būti pripažintas nepažeidžiančiu kito bendraturčio teisių. Teismas įvertinęs šioje konkrečioje byloje esančias faktines aplinkybes sprendžia, kad ieškovui žemės sklypo su statiniu, o atsakovei ginčo buto paskyrimas labiausiai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) ir tai atlikus nebus pažeistos ieškovo teisės. Byloje nustatyta, kad ieškovas pastoviai gyvena užsienyje ir turi nuolatinį darbą bei gauna pajamas. Jo gaunamos pajamos yra stabilios ir pakankamai nemažos, todėl jis galėtų atsakovei išmokėti piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Ta aplinkybė, kad ieškovui grįžtant iš Norvegijos į Kauną būtent reikalingas ginčo butas negali būti pagrindu atidalinti turtą pagal jo siūlomą variantą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas sukūrė šeimą ir, kad su šeima norėtų persikelti į Kauną gyventi pastoviai. Kita vertus, jeigu ieškovas ir grįš į Lietuvą, jam paskyrus ginčo žemės sklypą su statiniu, jis galės rūpintis pradėtomis statybomis ir vykdyti jas. Tarp šalių ginčo dėl atidalijamo nekilnojamojo turto vertės nekyla. Taigi, teismas spręsdamas turto atidalijimo būdo klausimą ieškovui paskiria ginčo žemės sklypą su statiniu 185 000 Lt vertės, o atsakovei ginčo butą 75 000 Lt vertės. Kadangi, padalijus turtą ieškovui atitenka turto už 185 000 Lt, o atsakovei už 75 000 Lt, tai iš ieškovo atsakovei priteistina 55 000 Lt piniginė kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi patenkinus ieškinį (priešieškinį) iš dalies bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 3700 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 9, 49), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 3550 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, sumokėjo 4780 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 28-29, 169), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 3680,60 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 14 252,78 Lt atstovavimo ir vertimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.), ieškovui prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 5 000 Lt. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 5000 Lt atstovavimo ir 25 Lt kitų būtinų išlaidų. Atsakovė į prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti įskaičiavo ir 1000 Lt už dviejų atskirųjų skundų surašymą (t. 2, b.l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirieji skundai buvo atmesti – išlaidos už šių skundų surašymą nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.). Vadovaujantis išdėstytu iš ieškovo atsakovei priteistina 2269 Lt atstovavimo ir kitų išlaidų (CPK 98 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovui M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, t.y. po ½ dalį priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis nebaigtas statinys ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atidalinti ieškovo ir atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui M. K. paskirti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame esantį nebaigtą statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei I. Š. paskirti butą esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pripažinti, kad automobilis RENAULT ESPACE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės I. Š. nuosavybė.
Iš ieškovo M. K. priteisti atsakovei I. Š. 55000 Lt (penkiasdešimt penkių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją.
Iš ieškovo M. K. priteisti atsakovei I. Š. 3680,60 Lt žyminio mokesčio bei 2269 Lt atstovavimo ir kitų išlaidų.
Iš atsakovės I. Š. priteisti ieškovui M. K. 3550 Lt žyminio mokesčio bei 5000 Lt atstovavimo ir kitų išlaidų.
Likusiose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Sprendimas nuo jo paskelbimo per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.