- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1276-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02738-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „DSV Transport“
- Ieškovas
- UAB „Jujūra“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „DSV Transport“ apeliacinį skundą dėl 2012-04-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jujūra“ ieškinį atsakovui UAB „DSV Transport“ dėl atsakovo vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „DSV Transport“ 2010-12-17 atliktą vienašališką įskaitymą, priteisti iš atsakovo 7629,58 Lt skolos, 167,51 Lt delspinigių, 8,49 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir atsakovas 2010-10-27 sudarė krovinio pervežimo sutartis maršrutu Lietuva – Didžioji Britanija, pagal kurias ieškovas įsipareigojo vežti krovinius, o užsakovas apmokėti už atliktas paslaugas. Ieškovas nurodė, kad paslaugos buvo atliktos laiku ir kokybiškai, tuo pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros JUJ Nr. 1437 ir JUJ Nr. 1447, pagal jas likusi įsiskolinimo suma 7689,58 Lt. Atsakovas nevykdo savo prievolių, teigia, kad nėra skolingas, nes įvykdė vienašališką įskaitymą, remiantis padaryta žala dėl krovinio sugadinimo pagal 2010-10-27 pervežimo užsakymą. Tačiau apie reikalaujamą atlyginti žalą atsakovas informavo ieškovą tik elektroniniu paštu, nepateikdamas jokios oficialios pretenzijos su tiksliu nuostolių paskaičiavimu. Atsakovas nepateikė oficialios pretenzijos, todėl ieškovui nekilo pareiga atlyginti atsakovo nuostolius. Krovinys buvo sugadintas dėl ne nuo vežėjo priklausančių aplinkybių, t. y. dėl netinkamo iškrovimo lyjant lietui. Jei ieškovas atvežė šlapią krovinį, tokiu atveju gavėjas turėjo neiškrauti, o kviesti ekspertus. Bet jokių pretenzijų nebuvo, nėra defektavimo akto.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo krovinį pasikrauti 2010-10-29 ir pristatyti į paskirties vietą krovinio gavėjui „Dale Office Interiors“ 2010 m. lapkričio 2-3 d. Nustatytu laiku ieškovas krovinio nepristatė, ieškovas nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, krovinys pristatytas tik 2010-11-08. Atsakovas nurodė, kad ieškovas krovinį vežė nesandarioje puspriekabėje su prakiurusiu tentu. CMR važtaraštyje 6A 0001435 užfiksuota, kad vandeniu sulieta dalis – trys paketai (paletės). Krovinio gavėjo CMR važtaraštyje nėra jokių įrašų apie netinkamą iškrovimą. Atsakovas, sužinojęs apie padarytą žalą, raštu informavo ieškovą apie galimas pretenzijas. Prieš kompensuodamas krovinio gavėjui patirtą žalą, atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti sunaikintą krovinio dalį, tačiau ieškovas atsisakė ir sunaikinta krovinio dalis buvo utilizuota (patvirtina 2010-12-14 Sausų atliekų paslaugų bilietas/perdavimo aktas). Dėl dalies krovinio sunaikinimo buvo padaryta1936,15 GBP arba 2209,68 EUR žala, kurią 2010-12-14 sąskaitos Nr. 5234 pagrindu kompensavo krovinio gavėjui atsakovas užskaitos būdu. Atsakovas išrašė ieškovui 2010-12-17 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SA277044 sumai, kurią atlygino krovinio gavėjui ir šios sąskaitos pagrindu atliko ieškovo ir atsakovo vienarūšių prievolių įskaitymą 7629,85 Lt sumai, apie įskaitymą pranešta ieškovui 2011-01-27 raštu. Ieškovas pripažindamas žalos faktą, dar neapskaičiavus žalos dydžio, išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą JUJ 1437 už krovinio pervežimą sumažindamas ją 1000 Lt suma. Kadangi sąskaitos išrašymo dieną dar nebuvo paskaičiuotas žalos dydis, atsakovas paprašė ieškovo pataisyti sąskaitą ir išrašyti ją sutartai sumai. Atsakovas atlyginęs krovinio gavėjo patirtą žalą, įgijo teisę reikalauti iš ieškovo 7629,58 Lt sumos, šią sumą atsakovas įskaitė, informavo apie tai ieškovą, atlikus įskaitymą atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdu, kad neįmanomas toks krovinio apgadinimas dėl trumpalaikio lietaus poveikio. Matyti, kad įpakavimas subyrėjęs, suplyšęs, veikiamas ilgalaikio vandens poveikio. Krovinio gavėjo 2011-07-20 raštas patvirtina kad krovinys apgadintas dėl kiauro puspriekabės tento. Negalima teigti, kad esant nerašytiniam pranešimui įskaitymas negalioja. Rašytinės formos nesilaikymas nesukelia tokių teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012-04-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: panaikinti atsakovo UAB „DSV Transport“ 2010-12-17 PVM sąskaitos – faktūros Nr. SA277044 pagrindu 7629,58 Lt sumoje atliktą vienašališką įskaitymą į ieškovo UAB „Jujūra“ reikalavimą atsakovui pagal 2010 m. spalio 27 d. krovinio pervežimo sutartis (2010-11-15 PVM sąskaita-faktūra serija JUJ Nr. 1437 ir 2010-11-22 PVM sąskaita-faktūra serija JUJ Nr. 1447); priteisti ieškovui iš atsakovo 7629,58 Lt skolos, 167,51 Lt delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7797,09 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3634 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Jujūra“ ir atsakovas UAB „DSV Transport“ 2010 m. spalio 27 d. sudarė dvi krovinio pervežimo sutartis, pagal kurias įsipareigojo pervežti krovinį - baldus (5200 kg, maršrutas Garliava (LT) – Rugby (GB) ir 19500 kg, maršrutas Ukmergė (LT) – Sheffield (GB)), o užsakovas įsipareigojo sumokėti atlyginimą (6042,40 + PVM ir 5800,70 Lt + PVM).
Už atliktus pervežimus ieškovas išrašė sąskaitas faktūras: 2010-11-15 PVM sąskaitą – faktūrą serija JUJ Nr. 1437 sumai 6948,65 Lt ir 2010-11-22 PVM sąskaitą – faktūrą serija JUJ Nr. 1447 sumai 6617,78 Lt. Atsakovas apmokėdamas sąskaitas – faktūras Nr. 1437 ir 1447 mokėjimo pavedimu 2011-01-10 pervedė 5936,85 Lt. Ieškovas byloje kelia ginčą dėl likusios neapmokėtos sumos priteisimo pagal paminėtas sąskaitas faktūras, iš viso 7629,58 Lt.
Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „DSV Transport“ nurodo, kad įskaitė ieškovo skolą, tačiau teismui nepateikė duomenų apie tai, kada atliko įskaitymą ir kaip apie tai pranešė ieškovui. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog apie įskaitymą buvo pranešta ieškovui pateikiant 2011-01-24 tarpusavio atsiskaitymų išklotinę, kadangi iš šio dokumento turinio negalima nustatyti, kokia atsakovo reikalavimo teisė yra įskaitoma, kokio ji yra dydžio ir iš kokių santykių atsiradusi. Teismas nenustatė, kad 2010-12-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. SA277044 buvo pateikta ieškovui.
Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, kad ieškovas pervežimo metu pagal CMR važtaraštį Nr. 0001435 (maršrutas Ukmergė (LT) - Sheffield (GB)) padarė 7629,58 Lt dydžio žalą, yra neįrodyti. Atsakovo nurodyta 2010-12-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. SA277044, kurios pagrindu buvo padarytas įsikaitymas, atsakovo reikalavimo teisės į ieškovą nepatvirtina.
Teismo vertinimu, iš atsakovo patiektų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, jog krovinys buvo pažeistas vandens dėl vežėjo veiksmų, nes nuotraukose neužfiksuota prekių padėtis ir jų būklė puspriekabėje, todėl teismas atmetė ieškovo teiginius, kad tokios būklės prekės buvo prieš jų iškrovimą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad prekių padėtis puspriekabėje yra iš esmės pakeista dėl vykdomų iškrovimo darbų.
Taip pat teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad prekės puspriekabėje buvo paveiktos vandeniu dėl nesandaraus tento. Tokie duomenys yra užfiksuoti krovinio gavėjo Dale Office Interiors atstovo C. B. 2011-07-20 rašytiniame paaiškinime, tačiau krovinio pristatymo metu krovinio gavėjas tokių aplinkybių neužfiksavo apžiūros akte ar fotonuotraukose ir to nepažymėjo CMR važtaraštyje. Teismas pažymėjo, kad CMR važtaraštyje nurodyta, jog yra apgadintos trys paletės, nors prekės puspriekabėje nebuvo sukrautos į paletes, o į paletes jos buvo sudėtos tiktai iškrovimo metu. Teismas nustatė, kad prekes į puspriekabę sukrovė siuntėjas, o ne vežėjas, kad pakrovimo metu jokios pastabos vežėjui dėl pateiktos transporto priemonės, įskaitant ir jos sandarumą, nebuvo pareikštos.
Teismas vadovavosi krovinį pristačiusio ieškovo vairuotojo V. T. parodymais, jog pristatęs krovinį jis perdavė gavėjui visus CMR važtaraščio egzempliorius ir todėl neturėjo galimybės važtaraščiuose padaryti įrašo apie krovinio iškrovimo eigą. Iš liudytojo V. T. paaiškinimų, teismas nustatė, kad krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, jokių pastabų nepareiškė, krovinį iškrovė rankiniu būdu lyjant lietui ir nesiėmė jokių priemonių, kad krovinys būtų apsaugotas nuo vandens poveikio. V. T. teisme paaiškino, kad pagal krovinio gavėjo nurodymus buvo atidengtas priekabos tentas, nuo kurio kraštų iškrovimo metu ant krovinio bėgo vanduo, krovimo darbai truko ilgą laiką - apie 10 valandų, be to, kraunat krovinį gavėjo darbuotojai buvo išvertę dvi paletes su kroviniu (baldais) ant šlapio asfalto. Liudytojo paaiškinimus patvirtina ieškovo fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys iškraunamas lyjant lietui (darbininkai apsirengę specialia apranga), kad iškraunamos prekės popieriniame įpakavime nėra apsaugotos nuo lietaus poveikio, taip pat fotonuotraukose matyti, kad iškraunant baldus buvo išversta paletė su baldais prie sandėlio durų. Teismas rėmėsi V. T. paaiškinimais apie krovinio iškrovimo aplinkybes, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad krovinys galėjo būti paveiktas vandeniu dėl CMR konvencijos 17 str. 4 d. c punkte nurodytų aplinkybių, t.y dėl krovinio gavėjo veiksmų jam disponuojant kroviniu, ir todėl pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjas nėra atsakingas už krovinio dalies sugadinimą.
Kita vertus, teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, jog dėl poveikio vandeniu krovinys buvo sugadintas. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad buvo apgadinta tik krovinio pakuotė. Atsakovo pateikti duomenys apie krovinio utilizavimą, neįrodo, kad pristatytų prekių nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iš fotonuotraukų, sunaikinant baldų plokštes jos net nebuvo išpakuotos. Taip pat nėra duomenų, kad buvo sunaikintos tos pačios prekės.
Teismas nenustatė, kad atsakovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovas UAB „DSV Transport“) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas.
Krovinys buvo apgadintas krovinio pervežimo metu, kas patvirtina CMR važtaraštis, 2010-11-15 pranešimas ieškovui apie krovinio apgadinimą bei 2010-12-14 krovinio gavėjo raštas. Kroviniui esant ieškovo puspriekabėje dar prieš krovinio iškrovimą buvo darytos nuotraukos. Krovinio gavėjas, iškraudamas krovinį, jį rūšiavo pagal tai, ar krovinys yra apgadintas, ar ne, dėl ko dėl vykdomų iškrovimo darbų buvo pakeista prekių padėtis puspriekabėje. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad krovinys buvo apgadintas jo iškrovimo metu.
Atsiliepimas
Teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog važtaraštyje „paletėmis“ buvo įvardinti krovinį sudarantys paketai (tarpusavyje apgungtos krovinį sudarančios atskirai supakuotos prekės).
Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Sprendime nurodyta, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovo puspriekabės tentas buvo nesandarus, tačiau, remiantis CMR Konvencijos 17 str. 1 d., 2 ir 3 d.d., 30 str. 1 d. atsakovas turi tik įrodyti, kad krovinys buvo pristatytas apgadintas.
Liudytojas V. T. buvo suinteresuotas bylos baigtimi; jis melagingai nurodė, kad į krovinio paskirties vietą atvyko 2010-11-05, nors realia atvyko 2010-11-07; jis galimai nesąžiningai koregavo važtaraštį, nes vairuotojo pastabų nėra kituose važtaraščių egzemplioriuose. Dėl to apeliantas mano, jog teismas negalėjo remtis liudytojo parodymais.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas pripažino savo atsakomybę už krovinio sugadinimą, nes išrašė atsakovui sąskaitą 1000 Lt mažesnei sumai.
Kadangi prekių vienetų skaičius buvo didelis, todėl konkrečios apgadintos prekės nebuvo įvardintos važtaraštyje. Krovinio gavėjas sugadintas prekes pažymėjo krovinį lydėjusiame pakavimo lape bei sąskaitoje-faktūroje. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad kroviniui padaryta žala ir jos dydis nėra įrodyti.
Teismas nepagrįstai sprendė, jog buvo sugadinta tik krovinio pakuotė. Krovinį sudarė baldų dalys – plokštės iš medžio drožlių. Krovinio pakuotė buvo ne šiaip sulieta vandeniu, bet yra permirkusi, ištižusi, todėl baldai tapo netinkami naudojimui.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad neįrodytas krovinio utilizavimo faktas. Iš krovinio gavėjo ir siuntėjo raštų apeliantas teigia, jog sugadintos prekės turėjo būti pagamintos iš naujo, nes klientai užsakymų turėjo laukti 8 savaites vietoje 4. Be to, atsakovas siūlė ieškovui pasiimti sugadintą krovinio dalį, tačiau ieškovas, iš esmės pripažindamas krovinio netinkamumą, šiuo atsakovo pasiūlymu nepasinaudojo.
Teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad buvo sunaikintos tos pačios prekės. Apeliantas vadovaujasi CK 1.5 str. bei nurodė, kad ieškovas, būdamas pakankamai rūpestingas, galėjo reikalauti, kad jam būtų sudaryta galimybė dalyvauti prekių utilizavimo procese. Prekės buvo utilizuotos su jų pakuotėmis. Iš nuotraukų (b.l. 146-151) matyti, kad prekės buvo išpakuotos, t.y. krovinio gavėjas patikrino jų apgadinimo pobūdį. Kita vertus, atsižvelgiant į sugadintų prekių pobūdį (faneruotė) nebuvo būtina prekių pilnai išpakuoti.
Apie atsakovo padarytą įskaitymą žalai atlyginti atsakovas informavo ieškovą 2011-01-27 raštu ir prie jo pridėta atsiskaitymų išklotinė bei mokėjimo pavedimo nuorašas. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas įskaitymą padarė 2011-01-27. Teismas nepagrįstai teigė, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kada atliko įskaitymą ir kaip apie tai pranešė ieškovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įskaitymas buvo padarytas būtent 2011-01-27 minėtu raštu, o tai, kad raštas buvo tinkamai įteiktas ieškovui, patvirtina faktas, kad jį atsakovas pridėjo prie ieškinio. Ieškovas ieškinyje aiškiai patvirtino, kad apie atsakovo padarytą įskaitymą, įskaitomą sumą ir įskaityto reikalavimo pagrindą ieškovui yra žinoma, todėl, apelianto teigimu, jis tinkamai įvykdė prievolę pranešti apie įskaitymą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pats gavėjas prisiėmė riziką krauti krovinį atvirame lauke netinkamomis sąlygomis, todėl krovinys buvo sugadintas dėl nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių. Ieškovas sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų įvertinimu. Ieškovas nurodė, kad apelianto nurodyto pranešimo apie įskaitymą negavo, o elektroniniai laiškai nelaikomi pranešimu apie įskaitymą (CK 6.131 str. 2 d.). Taip pat elektroninis susirašinėjimas nelaikytinas pretenzija dėl žalos atlyginimo, nes joje nėra suformuluotas aiškus reikalavimas, žalos dydis ir jį pagrindžiantys dokumentai. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių, vertinant byloje esančius įrodymus. Apeliantas ginčija teismo išvadas, kad krovinys buvo sugadintas dėl krovinio gavėjo veiksmų.
Apeliantas neneigė fakto, kad krovinį iškrovė krovinio gavėjas, kad iškrovimas vyko lyjant lietui, kad krovinio gavėjas nesiėmė jokių priemonių, kad krovinys būtų apsaugotas nuo vandens poveikio. Šias aplinkybes taip pat įrodo byloje esančios nuotraukos. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad iškrovimas vyko ilgai, kad kraunat krovinį gavėjo darbuotojai buvo išvertę dvi paletes su kroviniu (baldais) ant šlapio asfalto, kad iškraunamos prekės popieriniame įpakavime nėra apsaugotos nuo lietaus poveikio, taip pat fotonuotraukose matyti, kad iškraunant baldus buvo išversta paletė su baldais prie sandėlio durų. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas rėmėsi tik liudytojo parodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kad jis rėmėsi liudytojo parodymais dėl to, kad juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai išvadai, nes pateiktos nuotraukos (b.l. 136-141) bei liudytojo parodymai neprieštarauja tarpusavyje, yra nuoseklūs. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių liudytojo nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas betarpiškai dalyvavo krovinio priėmimo procese, todėl jo parodymai šiuo atveju turi svarbią įrodomąją reikšmę. Apelianto nurodytos aplinkybės apie vairuotojo atvykimo į paskirties vietą tikslią datą šiuo atveju neturi esminės reikšmės, sprendžiant kilusį ginčą, o aplinkybes kokiomis sąlygomis buvo iškraunamas krovinys teismas nustatė, kaip jau buvo minėta, vertinant ne vien ieškovo užpildytą CMR važtaraščio egzempliorių ir liudytojo parodymus, bet byloje esančių įrodymų visumą.
Iš tiesų vežėjas turi įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo atsakomybės. Kita vertus, būtent atsakovas rėmėsi aplinkybe ir teikė įrodymus, jog prekės buvo sugadintos krovinio pervežimo metu dėl nesandaraus tento, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti atsakovo nurodytus įrodymus ir daryti su tuo susijusias išvadas. Pažymėtina ir tai, kad krovinio gavėjas 2011-07-20 rašte nurodė, kad krovinio iškrovimo dieną stipriai lijo, o krovinio automobilio stogas buvo prakiuręs (b.l. 152). Taigi, tuo atveju, jei krovinio gavėjas aiškiai matė transporto priemonės trūkumą, sąlygojantį prekių sugadinimą, jis, veikdamas rūpestingai, turėjo šį esminį trūkumą nurodyti važtaraštyje, apžiūros akte arba užfiksuoti nuotraukose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių (CPK 178 str.), nes neatleido ieškovą nuo pareigos įrodinėti ir, vertindamas abiejų šalių įrodymus ir argumentus, tame tarpe atsižvelgdamas ir į apelianto nurodytą krovinio gavėjo pareigą patikrinti krovinį ir įvertinti jo būklę, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė, o atsakovas nenuginčijo, jog krovinys galėjo būti paveiktas vandeniu dėl CMR Konvencijos 17 str. 4 d. c punkte nurodytų aplinkybių, t.y. dėl krovinio gavėjo veiksmų jam disponuojant kroviniu.
CMR važtaraštyje (b.l. 97-98), kuriuo iš esmės rėmėsi ir atsakovas pranešime ieškovui apie krovinio apgadinimą (b.l. 71) bei krovinio gavėjas 2010-12-14 rašte atsakovui (b.l. 106), nurodyta, kad trys prekių palėtės yra pažeistos dėl vandens, tačiau jame nėra jokių duomenų, patvirtinančių dėl kokių konkrečių priežasčių atsirado pažeidimai, todėl CMR važtaraštis negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad nuotraukose užfiksuoti pakuotės apgadinimai akivaizdžiai patvirtina, jog krovinys buvo apgadintas pervežimo metu, nes tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti įrodymais. Kaip buvo minėta, byloje nepaneigti aukščiu minėti faktai apie pakankamai ilgą laiką vykstantį krovinio iškrovimą lyjant lietui, išverstos palėtės buvimą ant šlapio asfalto, taip pat liudytojas davė parodymus, kad išrovimo metu nuo atidengto tento kraštų bėgo vanduo, todėl teismo vertinimu nuotraukose užfiksuotas sugadinimų pobūdis neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog krovinys buvo apgadintas pervežimo metu, o ne jį iškraunant. Be to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nuotraukose, kuriomis remiasi apeliantas, nėra užfiksuota prekių padėtis ir jų būklė prieš iškrovimą. Pats apeliantas skunde teigė, kad fiksuojama prekių padėtis buvo iš esmės pakeista dėl vykdomų iškrovimo darbų.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas pripažino žalos padarymo faktą, nes išstatė sąskaitą už pervežimą mažesnei sumai, atmestina, kaip neįrodyta: sąskaitose (b.l. 83-84) nėra jokių nuorodų apie žalos atlyginimą, pačioje sąskaitoje yra pažymėta, kad suma neteisinga (b.l. 84); tai, kad ieškovas nepripažino žalos padarymo fakto liudija ir byloje esantis elektroninis šalių susirašinėjimas, ir ieškovo paaiškinimai dėl kokių priežasčių jis sąskaitoje nurodė mažesnę kainą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas įrodė krovinio sugadinimo faktą ir žalos dydį. Byloje esančiose nuotraukose visos prekės užfiksuotos įpakavimuose – kaip prekių gavimo momentu, taip ir vykstant utilizavimui (b.l. 146-151). Nėra pagrindo daryti išvadą apie prekių sugadinimo mąstą ir sugadinimo pobūdį vadovaujantis apelianto nurodytoje nuotraukoje (b.l. 64) neaiškiai matomu vienos prekės kampu, tuo labiau, kad ir iš šios nuotraukos nesimato aiškūs prekės sugadinimai. Be to, papildomų abejonių dėl sugadinimo mąsto kelia važtaraštyje esantis įrašas apie trijų prekių palečių apgadinimą, nors prekės puspriekabėje nebuvo sudėtos į paletes, tačiau į paletes jos buvo sukrautos iškrovimo metu. Šiuo atveju atsakovo, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimai, kad važtaraštyje buvo turima omenyje ne paletes, o paketai, nėra pakankami įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, nesant objektyvių tiesioginių duomenų apie prekių sugadinimą ir sugadinimo mąstą, krovinio gavėjo pažymėtos prekių pozicijos krovinį lydėjusiame pakavimo lape ir kiti krovinio gavėjo raštai atsakovui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jog atsakovas įrodė krovinio sugadinimo faktą ir žalos dydį.
Taigi, nenustačius aplinkybių, leidžiančių manyti, kad ieškovo transporto priemonė buvo nesandari, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes apie krovinio iškrovimo eigą bei vadovaujantis CMR Konvencijos 18 str. 2 d., atmestinas apelianto argumentas, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl krovinio gavėjo veiksmų, bet pervežimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, konstatuojant, kad atsakovas neįrodė, jog patyrė žalą, kad atsakovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ieškovui ir dėl to atsakovas negalėjo atlikti vienašalio įskaitymo.
Dėl išdėstyto kiti apelianto nurodyti argumentai tampa teisiškai nereikšmingi.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovo naudai priteistinos 900 Lt atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2012-04-11 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „DSV Transport“ ieškovo UAB „Jujūra“ naudai 900 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.