Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei K. I., tretieji asmenys P. L., D. L., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 136,70 Eur už parduotą ieškovės nekilnojamąjį turtą, 452,68 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal jos 2013-07-31 išduotą ir notariškai patvirtintą įgaliojimą jos mirusi sesuo D. I., kurios teisių perėmėja yra atsakovė, veikdama ieškovės vardu 2014-10-07 sudarė ieškovei nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis P. L. ir D. L., atstovaujamais N. L.. Ieškovė taip pat nurodė, kad trečiųjų asmenų atstovė įgaliotinei D. I. sumokėjo žemės sklypo kainą – 10 136,70 Eur – grynaisiais pinigais sandorio sudarymo dieną, tačiau D. I. pinigų, gautų veikiant pagal įgaliojimą, ieškovei neperdavė. Ieškovė paaiškino, kad įgaliotinei D. I. mirus jos teises bei pareigas perėmė atsakovė K. I., kuri atsisako sumokėti ieškovei priklausančią pinigų sumą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos motina D. I. už parduotą žemės sklypą gautus pinigus perdavė ieškovei, kai ji 2015 m. balandžio mėnesį buvo grįžusi į Lietuvą (Šiaulius). Atsakovė nurodė, kad pati matė, kaip ieškovė perdavė pinigus jos motinai, jokiais dokumentais to neįformino, nes ieškovės ir atsakovės motinos santykiai buvo geri. Atsakovės teigimu, jos motina sirgdama nepagydoma liga siekė iki savo mirties atsiskaityti su ieškove. Atsakovė taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pinigai buvo perduoti ieškovei patvirtina ir tai, kad jos motinos finansinė padėtis buvo labai gera, o, be to, po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ieškovei ir jos motinai nuolat bendraujant (telefonu trumposiomis žinutėmis ir Skype programa) ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl neperduotų pinigų. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstą ieškinį pareiškė tik dėl to, kad ji pareikalavo ieškovės tėvus išsikraustyti iš namų valdos, kuri paveldėjimo teise perėjo atsakovei ir kurioje jie gyvena, ir dėl to kad ji nesutiko parduoti už jos pasiūlytą kainą arba prisidėti prie kito gyvenamojo namo ieškovės tėvams pirkimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė įsigijo butą, kuriam galėjo panaudoti D. I. jai perduotus pinigus.

Ieškovė J. S. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad jai grįžus į Lietuvą 2015 m. balandžio mėnesį ji buvo susitikusi su D. I., kuri pinigus pažadėjo perduoti prieš ieškovės vestuves 2015 m. rugpjūčio mėnesį, o atsakovė tuo metu buvusi namuose vėliau išėjo. Ieškovė paaiškino, kad dėl D. I. ligos ir dėl jos ligos (plaučių uždegimo) nusprendė atidėti pinigų grąžinimą iki tada, kai ieškovė grįš į Lietuvą 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovė nežino, kodėl D. I. neatsiskaitė, mano, kad galbūt dėl to, kad nemokėjo naudotis kompiuteriu. Ieškovė nurodė, kad bendraujant su atsakove ji atsisakė grąžinti pinigus, nurodydama, kad mirus jos motinai ieškovei pinigai nebus grąžinami.

Ieškovės J. S. atstovė advokatė Irma Bekerė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė ir D. I. susitarė, kad už žemės sklypą gauti pinigai bus perduoti 2015 m. rugpjūtį. Atstovės nuomone, pinigų perdavimo faktą turi įrodyti atsakovė, o atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė gavo pinigus ir juos panaudojo vestuvių išlaidoms padengti neteisingi, nes vestuvių išlaidos buvo nedidelės. Atstovė nurodė, kad ieškovės iškviesti liudytojai niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, priešingai nei atsakovės kviesti liudytojai. Atstovė nurodė, kad liudytojo S. Š. parodymai turėtų būti pripažinti nepatikimais. Atstovė nurodė, kad aplinkybę, jog nebuvo atsiskaityta su ieškove patvirtina ir tai, kad ieškovė neturi ir įgaliojimo ir pirkimo-pardavimo sutarties originalų. Atstovės nuomone, pats galėjimo atsiskaityti faktas, kai ieškovė ir D. I. buvo susitikusios 2015 m. balandžio mėnesį, nepatvirtina paties atsiskaitymo fakto.

Atsakovė K. I. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė pakartojo atsiliepime į ieškinį išreikštą nuomonę, kad ieškovė pareiškė ieškinį tik dėl to, kad atsakovė pareikalavo jos tėvų išsikelti iš jos paveldėto gyvenamojo namo. Atsakovė nurodė, kad matė, kaip 2015 m. balandžio 23 d. jos motina D. I. pinigus už parduotą žemės sklypą perdavė ieškovei baltame voke, nors voko turinio ji nematė, tačiau žinojo, kad už žemę buvo atsiskaityta grynais pinigais eurais. Atsakovė nurodė, kad mama anksčiau neatsiskaitė, nes ieškovė tikriausiai nebuvo grįžusi į Lietuvą, o neįformino atsiskaitymo, nes jas siejo pasitikėjimo santykiai. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė pinigus galėjo išleisti butui pirkti ir savo vestuvių išlaidoms.

Atsakovės K. I. atstovė advokatė Kristina Pugačienė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsiskaitymą galima įrodinėti visomis priemonėmis, ne tik rašytiniais įrodymais, ir kad esantys įrodymai patvirtina atsiskaitymą. Atstovė paaiškino, kad ieškovė ir D. I. 2015 m. balandžio mėnesį susitiko 2-3 kartus ir tuomet ieškovė pasiėmė pinigus, kurių jai reikėjo buto pirkimui ir vestuvių išlaidoms. Atstovės nuomone, turėtų būti kritiškai įvertinti liudytojų parodymai, kad susitikus D. I. neatsiskaitė su ieškove. Atstovės nuomone, ieškovė vestuvių išlaidas padengė ir pirko nekilnojamąjį turtą iš D. I. jai perduotų pinigų, nes ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė didelių sumų neturėjo. Atstovė nurodė, kad liudytojas G. I. neturėtų būti laikomas suinteresuotu bylos baigtimi, nes jis nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tinkamo atsakovo

Įgaliotinė D. I. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro 2015-12-02 raštą Nr. 01-11-96 ir 2015-12-03 raštą Nr. 01-11-97 nustatyta, kad šiame notaro biure paveldėjimo byla į D. I. turtą užvesta 2015-07-02. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis jam priklausančio palikimo atsisakė ir 2015-09-25 jam išduotas nuosavybės teisės liudijimas į santuokos metu įgytą turtą, o palikėjos palikimą priėmė atsakovė K. I., kuriai 2015-10-05 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir 2015-11-30 išduotas papildomas liudijimas. Todėl nagrinėjamu atveju K. I. laikytina tinkama atsakove atsakyti pagal ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus.

Dėl atstovo pareigos atsiskaityti atstovaujamajam

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Ieškovė 2013-07-31 išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą mirusiajai D. I., kurios teisių perėmėja yra atsakovė, veikti ieškovės vardu sudarant ieškovei nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, priimti iš pirkėjo ar pirkėjų atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir/ar pavedimu. Todėl tarp ieškovės ir mirusiosios D. I. susiklostė pavedimo sutartiniai teisniai santykiai, sudarant minėtą įgaliojimą.

Pažymėtina, kad pagrindinė įgalioto asmens pareiga yra ginti įgaliotojo teises ir teisėtus jo interesus. Esminis atstovavimo santykių požymis yra jų fiduciarinis pobūdis, t. y. šie santykiai grindžiami sutarties šalių abipusių pasitikėjimu, atstovo lojalumu atstovaujamajam ir kruopščiu atstovaujamojo nurodymų vykdymu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.760 straipsnio 5 dalį įgaliotinis visa, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.150 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia ir atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam gautus pinigus.

Atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi būti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Ši nuostata – dispozityvioji, nes šalims leidžiama susitarti kitaip. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Nagrinėjamu atveju pakvitavimo, kurio pagrindinė funkcija yra prievolės įvykdymo įrodymas, skolininkas, t. y. atsakovė, nepateikė. Pažymėtina, kad D. I. veiksmai, jei ji perdavinėjo pinigus atstovaujamajai ieškovei, nepareikalaujant pakvitavimo, vertintini kaip neapdairūs ir nerūpestingi, nors ir atstovaujamąją su atstove siejo giminystės ryšiai. Todėl galima vertinti, kad D. I. taip, jei ji perdavinėjo pinigus atstovaujamajai ieškovei, prisiėmė sau dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir neapribojo nesąžiningo kreditoriaus galimybės nepagrįstai praturtėti.

Pažymėtina, kad atstovo ataskaitai pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekse reikalavimo privalomai prievolės įvykdymą patvirtinti rašytine forma nėra. Tai taikoma tiek visai atstovo pareigai atsiskaityti, tiek ir konkrečiam pareigos atsiskaityti elementui – pareigai perduoti turtą atstovaujamajam, įskaitant pinigus. Nei prievolių teisės bendrosiose nuostatose, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnyje, specialiai reglamentuojančiame atsiskaitymų teisinius santykius, nenustatyta, kad piniginis atsiskaitymas turi būti įforminamas ar patvirtinamas raštu.

Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 str.), todėl ieškovei reikia įrodyti ieškinio, o atsakovei – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, D. I., kurios teisių perėmėja yra atsakovė, turėjo pareigą perduoti ieškovei (įgaliotojui) įgaliojimo pagrindu gautus pinigus (CK 6.760 str. 5 d.). Atsakovė nurodo, kad juos D. I. ieškovei perdavė dar 2015 m. balandžio mėnesį, todėl, ieškovei neigiant šį faktą, atsakovė turi pareigą įrodyti, jog pinigai buvo perduoti. Įrodinėjimo pareiga reiškia, kad šalis turi pateikti įrodymus, įgalinančius konstatuoti aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą. Tokių aplinkybių nenustačius, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių. Todėl įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Nagrinėjamu atveju, žemės sklypo pardavimas ir kainos už jį gavimas faktiškai reiškė ieškovės įgaliojimu suteiktų atstovei atlikti teisinių veiksmų pabaigą, tikslą, kuriam buvo išduotas įgaliojimas. Byloje nėra ginčo, kad įgaliotojai buvo žinoma apie žemės sklypo pardavimą ir visišką atsiskaitymą už parduotą turtą. Teismo vertinimu, atstovė, veikdama išimtinai atstovaujamosios interesais ir jos labui (naudai), tam, kad būtų išlaikytas atstovaujamojo ir atstovo veikimo abipusiu pasitikėjimu grindžiamais santykiais principas, įvykdžiusi įgaliojimą privalėjo ne tik perduoti iš pirkėjų gautą atsiskaitymą, bet ir grąžinti įgaliojimą, perduoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad tai, jog ieškovė neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties ir įgaliojimo originalų, patvirtina, kad ieškovei nebuvo sumokėta ir už žemės sklypą gauti pinigai. Pastebėtina, kad būtent žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose aptartos kainos nustatymo ir jos sumokėjimo sąlygos. Todėl tinkamai veikdamas atstovas, perduodamas už žemės sklypą gautus grynus, o ne bankiniu pavedimu gautus, pinigus, jų tikslią sumą patvirtintų būtent rašytinės prikimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Todėl teismo vertinimu, nors byloje nustatyta, kad ieškovė ir D. I. buvo susitikusios 2015 m. balandžio mėnesį, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą aplinkybę, sutiktina su ieškovės argumentu, kad galimybės perduoti pinigus buvimas pats savaime nepatvirtina pinigų perdavimo fakto.

Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės prašytų apklausti liudytojais I. J., S. N., K. S., J. N., S. Š. bei G. I. parodymai yra netiesioginiai įrodymai. Liudytojai I. J., S. N., K. S., J. N. patys tiesiogiai atstovaujamosios ir atstovės atsiskaitymo nematė, apie neatsiskaitymą ir susitarimą atsiskaityti 2015 m. rugpjūčio mėnesį jie sužinojo tiesiogiai iš ieškovės, nors I. J. ir S. N. tvirtino, kad apie neatsiskaitymą taip pat sužinojo iš atstovės mirusios D. I.. Liudytojas S. Š. apie tarp atstovės ir atstovaujamosios susiklosčiusius santykius sužinojo iš atsakovės, o liudytojas G. I. nurodė, kad apie visišką atsiskaitymą su ieškove sužinojo iš mirusiosios D. I.. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų, kurie yra ieškovės ir atsakovės artimi giminaičiai, K. S. yra ieškovės sutuoktinis, o S. Š. – artimas atsakovės draugas, parodymai šiuo atveju yra netiesioginiai įrodymai jie vertintini kritiškai, tačiau patvirtinantys, kad D. I. pinigų ieškovei neperdavė. Be to, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad S. Š. nepažįsta ir niekada nėra mačiusi.

Teismas taip pat įvertino ieškovės paaiškinimus, kad jai paprašius atsakovės sumokėti nurodytą sumą, atsakovė ieškovei pareiškė, kad mirus jos motinai pinigų negrąžins. Liudytojai I. J. ir K. S. parodė, kad tokį pokalbį girdėjo. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad ieškovė gavo pinigus, nes pirko nekilnojamąjį turtą ir turėjo apmokėti vestuvių išlaidas, o ieškovės teiginiai, kad D. I. neperdavė pinigų, nes juos panaudojo gydymuisi, laikytini nepatvirtinantys pinigų perdavimo ar jų neperdavimo. Nekilnojamojo turto pirkimą iš ieškovės lėšų, gautų pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį kitą nekilnojamojo turto objektą, ir iš ieškovės tėvų lėšų, ieškovė pagrindė pateiktais rašytiniais įrodymais, bei patvirtino, kad vestuvių išlaidos buvo nedidelės (kaip nurodė liudytojas K. S. apie 2 000,00 Eur), kurias jie abu padengė iš savo santaupų. Liudytojas G. I. parodė, kad D. I. gydymas buvo kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo lėšomis. Taip pat nustatyta, kad šalių pateikti jų sąskaitų išrašai patvirtina, kad ginčo suma niekada nebuvo pervesta nei ieškovei, nei atsakovei, kuri paveldėjo D. I. turtą, taigi taip pat ir jos pinigines lėšas, sąskaitas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės paaiškinimus, jų pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, t. y. visų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, kad mirusioji D. I. iš atstovavimo teisinių santykių kylančios pareigos atsiskaityti atstovaujamajai ieškovei neįvykdė ir neperdavė 10 136,70 Eur, gautų už parduotą ieškovės nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės, D. I. teisių perėmėjos, priteistina 10 136,70 Eur skola.

Dėl palūkanų mokėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kaip nustatyta, D. I., kurios teises perėmė atsakovė, po 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neperdavė ieškovei 10 136,70 Eur, gautų pardavus ieškovei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą. Todėl atsakovė turi prievolę mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už 10 136,70 Eur sumą už laikotarpį nuo 2014-10-07 iki 2015-08-26, kurios sudaro 452,68 Eur (10 136,70 Eur x 5 proc. / 365 d. x 326 d.). Todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už skolos sumą priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui iš atsakovo priteistina 238,00 Eur žyminio mokesčio ir 677,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Patikslintas ieškinys teisme priimtas 2015 m. rugsėjo 14 d., todėl nuo šios dienos iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 10 589,38 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 10 136,70 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų 70 ct) skolą, 452,68 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 68 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 589,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 238,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 677,60 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 60 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės K. I., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.