- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- e2-11077-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05837-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5936,96 Eur negrąžinto kredito, 604,24 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. vasario 25 d., 25 proc. palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5936,96 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 879,86 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1620 Eur administravimo mokesčio, 5,55 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. spalio 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. kovo 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K157442828 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 6330 Eur kreditas 60 mėnesių terminui. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktu, 2019 m. vasario 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5936,96 Eur negrąžinto kredito dalį ir 879,86 Eur tarpininkavimo mokestį laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų Sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 25,00 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovė prašo priteisti 604,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų suskaičiuotų iki 2019 m. vasario 25 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 604,24 Eur dydžio palūkanos, paskaičiuotos iki 2019 m. vasario 25 d.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal ginčo vartojimo kredito sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditorės pinigais neišnyko. Ginčo Sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir šios Sutarties specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 25,00 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo suteikto vartojimo kredito sumos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 5936,96 Eur kredito dalį (CPK 178 straipsnis). Todėl nesant byloje tokių duomenų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 25,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžinto kredito 5936,96 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. vasario 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1620 Eur administravimo mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 straipsnyje yra numatyta, kad „sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, o sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra nedaugiau nei 30 Eur, šalys taip pat susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui, o vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma“. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės Klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Teismų praktikoje analogiškose bylose yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio nuolaida, t. y. nuolaida, kuri nebetaikoma esant sutarties pažeidimui atlieka prievolės užtikrinimo funkciją ir yra prilygintina netesyboms (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-840-881/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).
Remiantis nurodytais išaiškinimais, nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis teisiškai kvalifikuotinas kaip netesybos, t. y. bauda (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad atsakovas vėluoja atsiskaityti nuo 2018 m. gegužės mėn. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei skolingas iš viso 7421,06 Eur sumą, kurią sudaro negrąžintas kreditas, palūkanos ir tarpininkavimo mokestis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas Vartojimo kredito nuostatas, maksimalus leistinas netesybų dydis nuo vėluojamos grąžinti 7421,06 Eur sumos negali viršyti 667,90 Eur (7421,06 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 667,90 Eur administravimo mokestį.
Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 5,55 Eur sutartines palūkanas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Rungimosi principas lemia, kad šalys civiliniame procese privalo pagrįsti savo reikalavimus bei įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad prašo priteisti 5,55 Eur dydžio palūkanas pagal šalių sudarytos Sutarties 6.1 punktą. Ieškovė taip pat nurodė, kad 5,55 Eur palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir yra skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018 m. spalio 12 d.). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte yra numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesio įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Įvertinus teismui pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo momento bei tai, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už tą patį laikotarpį jau yra priteistos, teismas konstatuoja, kad 5,55 Eur dydžio palūkanos yra kvalifikuotinos kaip vėlavimo palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Kadangi imperatyvi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma riboja maksimalų galima netesybų dydį iš vartojimo kredito sutarties kylančiuose teisiniuose santykiuose, o ieškovei jau yra priteistas maksimalus galimas netesybų dydis, ieškovės reikalavimas dėl 5,55 Eur palūkanų yra atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei skolos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintiems reikalavimams. Iš viso materialiniai ieškovės reikalavimai atsakovui sudaro 9046,61 Eur, o patenkinti ieškinio reikalavimai – 8088,96 Eur, t. y. patenkinta 89,41 proc. reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 204 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui, 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteisiama 402,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus išlaidas šalims proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, jos neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5936,96 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 96 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 604,24 Eur (šešis šimtus keturis eurus 24 ct) mokėjimo palūkanas, 879,86 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 86 ct) tarpininkavimo mokestį, 667,90 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 90 ct) administravimo mokestį, 25 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5936,96 Eur) nuo 2019 m. vasario 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (8088,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 402,35 Eur (keturis šimtus du eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.