- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-213-104/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03860-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Natalja Cikoto (pirm.), Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- A. Z.
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-807/2011 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. Z. dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo (tretieji asmenys yra Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras ir Vilniaus miesto 44-asis notarų biuras).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. B. ieškiniu prašė pripažinti ½ turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos nuosavybe, nustatant butui bendrąją dalinę nuosavybę ir iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro 2010-09-01 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 3009, nustatant, kad atsakovas paveldi ½ buto. Nurodė, kad su V. Z., mirusiu (duomenys neskelbtini), kurio vardu buvo registruotas minėtas butas, faktinėje santuokoje gyveno, bendrą ūkį vedė nuo 1981 metų. Santuoka su V. Z. pirmąja sutuoktine buvo nutraukta 2002-12-17. Nutraukiant pirmąją santuoką, V. Z. asmeninės nuosavybės teise atiteko minėtas butas. Taip pat nurodė, kad nuo pat 1981 metų prisidėjo prie buto priežiūros, išlaikymo, todėl jai, kaip faktinei V. Z. sutuoktinei, turėtų atitekti nurodyto buto ½ dalis. Paaiškino, kad 2006-05-08 su V. Z. sudarė bažnytinę santuoką, kurios apskaitymas civilinės metrikacijos įstaigoje buvo panaikintas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimu, motyvuojant tuo, kad santuokos apskaitymo metu jau buvo iškelta byla dėl V. Z. pripažinimo neveiksniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. Z. ir jo buvusios sutuoktinės K. Z. 1992 metais pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties pagrindu. 2002-11-08 tarp V. Z. ir K. Z. nutraukus sudarytą santuoką ir teismui patvirtinus sutuoktinių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, butas tapo asmenine V. Z. nuosavybe. Ieškovė pagal galiojusius teisės aktus negalėjo įgyti nuosavybės teisės į butą nei pagal 1992 m. sudarytą buto privatizavimo sutartį, nei teismui nutraukus V. Z. ir K. Z. santuoką. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo butas buvo įsigytas panaudojant jos asmenines lėšas, taip pat kad jis buvo iš esmės pagerintas panaudojant jos asmenines lėšas.
Tretieji asmenys Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Š. Vilniaus miesto 44-ojo notarų biuro notarė I. D. atsiliepimuose į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, joms nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė V. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), tarp jo ir buvusios sutuoktinės K. Z. 2002-10-29 sudarytos santuokinio turto dalybų sutarties pagrindu. V. Z. ir K. Z. ginčo butą įgijo būdami santuokoje (nors faktiškai jau nebevesdami bendro ūkio) 1992-09-14 sudarytos pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, butas iki 2002-10-29 sutarties sudarymo priklausė sutuoktiniams V. Z. ir K. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teismas nurodė, kad V. Z. ir V. B. bendrai tvarkė skolų už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas padengimo klausimus, elektros energijos tiekimo į nurodytą butą atnaujinimo klausimus, ieškovė padėdavo neįgaliam V. Z. tvarkyti socialinės paramos skyrimo reikalus, taip pat prisidėdavo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, į minėtą butą teiktų komunalinių paslaugų ir skolų už jas apmokėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus pagal CPK 185 str. reikalavimus ir pagal tikimybių pusiausvyros principą, sprendė, jog tarp V. B. ir V. Z. sudaryto susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos, įsigyjant dalinėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo, o esminio prisidėjimo savo pajamomis, piniginėmis lėšomis ir pastangomis prie nurodyto buto įsigijimo V. B. taip pat neįrodė.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atmetus ieškovės reikalavimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, netenkintinas ir jos išvestinis reikalavimas dėl atsakovui Vilniaus miesto 44-ojo notarų biure 2010-09-01 išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. 3009, kurio pagrindu atsakovas paveldėjo visą ginčo butą po tėvo V. Z. mirties, dalinio panaikinimo, kadangi kitų įpėdinių, pretenduojančių į nurodytą butą, nėra, o ieškovės nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo buto nėra nustatyta.
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-01-06 sprendimą ir priimti naują spendimą – tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Apeliantės teigimu, tiek ji, tiek jos sugyventinis V. Z. buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos. Šią aplinkybę grindžia liudytojų S. S., S. B., G. V. ir kitų parodymais, kurie nurodė, kad tarp apeliantės ir V. Z. susiklostę santykiai buvo labia panašūs į sutuoktinių santykius. Apeliantė nurodo, kad pradedant kartu gyventi su V. Z., jie susitarė, kad visos lėšos bus bendros, turtas kuris bus įgytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiems lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis bus įregistruotas. Pažymi, kad tiek iki pirmosios jos sugyventinio V. Z. santuokos nutraukimo, tiek po jos nutraukimo apeliantė prisidėdavo prie buto išlaikymo iš savo santaupų, o vėliau, netekus darbo, iš pajamų, kurias gaudavo abu prekiaudami Antakalnio turguje gėlėmis.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji prie to neprisidėjo savo lėšomis ir nurodo, kad buto privatizavimo metu galiojo pirmoji jos sugyventinio santuoka, o turto padalinimo sutartis po jo santuokos nutraukimo tik patvirtina, kad buvusi V. Z. sutuoktinė nieko bendro su butu neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš apeliantės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad V. Z. butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise
kartu su sutuoktine K. Z. įgijo 1992 m. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pagal butų privatizavimo įstatymą, pagrindu. Ieškovė V. B. nedalyvavo buto privatizavimo procese. Ji apskritai neturėjo teisės privatizuoti aptariamą butą. 2002-11-08 nutraukus V. Z. ir K. Z. santuoką, butas tapo asmenine V. Z. nuosavybe. Nei buvusi sutuoktinė K. Z., nei ieškovė V. B., nei kiti asmenys jokių teisių ar pretenzijų į ginčo dalyką per įstatymo nustatytus ieškinio senaties terminus nereiškė.Net jei ieškovę su V. Z. ir galėjo sieti faktiniai santuokiniai ryšiai, savo pobūdžiu artimi sutuoktinių santykiams, tačiau jie neįgijo bendrų lėšų ir jų kartu nenaudojo ginčo butui įsigyti. Ieškovės ir V. Z. bažnytinės santuokos, sudarytos 2006-05-08 Vilniaus Stačiatikių Švč. Mergelės Marijos Ženklo iš Dangaus Parapijos bažnyčioje įtraukimas į apskaitą 2006-05-16 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašu santuokos metrikų knygoje Nr. 1007 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimu pripažintas negaliojančiu nuo santuokos sudarymo momento, t.y. nuo 2006-05-16, kadangi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos CK 3.13 ir 3.15 str. Nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, o būtent santuokos savanoriškumas ir asmens veiksnumas.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras ir Vilniaus miesto 44-asis notarų biuras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Lietuvos Respublikos CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. Z. ir K. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje (nors faktiškai jau nebevesdami bendro ūkio) 1992-09-14 sudarytos pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutarties pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog butas iki 2002-10-29 sutarties sudarymo priklausė sutuoktiniams V. Z. ir K. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po tarp V. Z. ir buvusios sutuoktinės K. Z. 2002-10-29 sudarytos santuokinio turto dalybų šis butas V. Z. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo.
Iš byloje esačių įrodymų visumos taip pat nustatyta, jog ieškovė V. B. ir V. Z. ilgą laiką (maždaug nuo 1981-1985 metų iki V. Z. mirties 2006-10-09) gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, V. B. mokėdavo mokesčius už į ginčo butą teikiamas komunalines paslaugas. Šiuos faktus nurodo ir apeliantė. Tačiau kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad privatizuojant butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis buvo įsigytas ir iš jos lėšų. Vien ta aplinkybė, jog tuo metu V. B. ir V. Z. kartu vedė bendrą ūkį, bendrai tvarkė pinigines lėšas, neleidžia preziumuoti buto įsigijimo faktinių sutuoktinių bendrojon dalinėn nuosavybėn fakto. Tokio fakto buvimą reikia įrodyti. Taip pat ieškovė neįrodė, kad po buto privatizavimo jis buvo iš esmės pagerintas iš jos lėšų.
Nors apeliantė ir teigia, kad jau pradėdami kartu su V. Z. gyventi, susitarė, kad visos lėšos bus bendros, turtas, kuris bus įgytas bendro gyvenimo metu, priklausys abiems lygiomis dalimis, tačiau su šiais teiginiais sutikti nėra pagrindo. Nors dauguma pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodė, kad šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, jog V. B. mokėdavo mokesčius už į ginčo butą teikiamas komunalines paslaugas, tačiau šių liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų nepakanka norint konstatuoti, kad tarp V. B. ir V. Z. buvus sudarytas aiškiai išreikštas jungtinės veiklos susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo faktinių sutuoktinių bendrojon dalinėn nuosavybėn. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas šios bylos įrodymų visumą šiomis taisyklėmis vadovavosi, įrodymus įvertino tinkamai ir padarė pagrįstą išvadą, kad tiek buto privatizavimo proceso metu, tiek po buto privatizavimo nebuvo faktinių sutuoktinių susitarimo dėl buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos CK 4.73 str. 2 d.). Tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.).
Byloje taip pat nustatyta, kad tarp ieškovės ir V. Z. 2006-05-08 buvo sudaryta bažnytinė santuoka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-04 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-148/2008 konstatavo, kad šios santuokos įrašas santuokos metrikų knygoje yra padarytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 3.304 str. 2 d. dalies reikalavimus. Todėl apeliantės argumentai, kad V. Z. buvo vedęs apeliantę ir taip išreiškęs savo valią, atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.