Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui A. Z., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 6 – ajam notarų biurui ir Vilniaus miesto 44 –ajam notarų biurui dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti ½ turto – buto, esančio Blindžių g. 13 – 1, Vilniuje, jos nuosavybe, nustatant butui bendrąją dalinę nuosavybę; 2) iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 44 – ojo notarų biuro 2010-09-01 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 3009, nustatant, kad atsakovas paveldi ½ buto; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Ieškovė V. B. dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Šį apeliacinį skundą ieškovė apmokėjo 1 359 Lt žyminiu mokesčiu. Taip pat, ieškovė pateikė prašymą dėl dalies už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Prašyme nurodė, kad jai paduodant pradinį ieškinį, turtinio ginčo suma sudarė 89 000 Lt. Tačiau vėliau, pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos vertei, ieškinys buvo patikslintas ir jame nurodyta 45 300 Lt suma. Kadangi ieškinio suma sumažėjo, todėl prašė grąžinti 1 281 Lt permokėto žyminio mokesčio dalį.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo atmetė. Teismas nurodė, kad mokėtino žyminio mokesčio suma nustatoma ieškovui kreipiantis į teismą, t. y. pagal ieškovo pirminio kreipimosi į teismą metu esančią prašomo priteisti turto vertę. Vėlesni prašomo priteisti turto (nagrinėjamu atveju – buto, tiksliau - jo ½ dalies) rinkos vertės svyravimai kreipiantis į teismą sumokėto (mokėtino) žyminio mokesčio dydžiui reikšmės neturi. Priešingu atveju, teismui kiltų pareiga bylos nagrinėjimo metu periodiškai peržiūrėti mokėtino žyminio mokesčio sumą ir atitinkamai grąžinti tam tikrą žyminio mokesčio dalį arba įpareigoti ieškovą žyminį mokestį primokėti kiekvieną kartą patikslinus prašomo priteisti turto (buto) vidutinę rinkos vertę.

Atskiruoju skundu ieškovė V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė patikslintu ieškiniu ieškinio sumą sumažino, o tai turėjo būti laikoma dalies ieškinio atsisakymu ir ieškovei turėjo būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis. Be to, pagal formuojamą praktiką, ieškovas, padidinęs ieškinio sumą, privalo papildomai primokėti žyminio mokesčio dalį. Todėl esant atvirkštinei situacijai, t. y. ieškovei ieškinio sumą sumažinus, jai turėtų būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis.

Taip pat, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, trūkstamai 1 311 Lt žyminio mokesčio daliai už pateiktą apeliacinį skundą sumokėti. Teismas nurodė, kad ieškovė 2008-07-10 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ieškinio sumą – 89 000 Lt. Tuo tarpu, teikdama apeliacinį skundą, prie apeliacinio skundo ieškovė pridėjo tik 1 359 Lt žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį įmokos mokėjimo kvitą. Teismas, atsižvelgdamas į atmesto ieškinio sumą, laikė, kad už tokį apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 2 670 Lt. Be to, prašymų dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba jos mokėjimo atidėjimo apeliantė nereiškė. Todėl teismas įpareigojo apeliantę primokėti trūkstamą 1 311 Lt žyminio mokesčio dalį.

Atskiruoju skundu ieškovė V. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį, kuria apeliantė yra įpareigota primokėti žyminio mokesčio dalį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą, neprimokant papildomos žyminio mokesčio dalies. Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovė, atsižvelgus į VĮ Registrų centras naujai apskaičiuotą nekilnojamojo turto – buto vertę, patikslintu ieškiniu ieškinio sumą sumažino iki 45 300 Lt. Pažymėjo, kad žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundą turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pradinio, o nuo patikslinto ieškinio sumos.

Dėl 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta grąžinti ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Atskiruoju skundu ieškovė V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria

atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo.

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi, šis valstybės nustatytas mokestis mokamas ir už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Kai teismas dėl tam tikrų priežasčių neatlieka savo pareigos įvykdyti teisingumą pagal žyminiu mokesčiu apmokėtą procesinį dokumentą, civilinio proceso įstatymo įtvirtinta sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo galimybė. CPK 87 straipsnyje nustatyti žyminio mokesčio grąžinimo pagrindai, esminės žyminio mokesčio grąžinimo tvarkos nuostatos, taip pat terminas kreiptis į teismą dėl jo sugrąžinimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2008-04-29 pateikė teismui ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, kurį įkainavo 5 687 Lt (b. l. 2 – 3). Ieškovė 2008-04-28 mokėjimo kvitu sumokėjo 171 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4). Taip pat, ieškovė 2008-07-10 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinio suma – 89 000 Lt (b. l. 68 – 72). Ieškovė už patikslintą ieškinį 2008-07-10 mokėjimo kvitu papildomai sumokėjo 2 500 Lt žyminio mokesčio (b. l. 73). Iš viso ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 2 671 Lt žyminio mokesčio. Taip pat, ieškovė 2010-11-18 teismui pateikė patikslintą ieškinį, kurį įkainavo 45 300 Lt suma (b. l. 151 – 154).

Teismas pažymi, kad, siekiant žyminiu mokesčiu atlyginti valstybei dalį jos išlaidų teisingumui vykdyti, taip pat atsižvelgiant į apmokestinimo žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio grąžinimo tikslus – vykdyti nesąžiningo bei neracionalaus bylinėjimosi prevenciją, skatinti šalis siekti taikaus ginčo išsprendimo, civilinio proceso įstatyme nustatytas ribotas pagrindų, kai sumokėtas žyminis mokestis gali būti grąžinamas, sąrašas (CPK 87 straipsnio 1 – 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 87 straipsnis nenumato galimybės proceso šaliai sumažinus reikalavimo sumą, grąžinti dalį žyminio mokesčio.

Apeliantė teigia, kad patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti mažesnę sumą, todėl tai gali būti traktuojama kaip dalies ieškinio atsisakymas. Tokius ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir nurodo, jog apeliantė klaidingai tapatina ieškinio sumos patikslinimą su procesiniu ieškinio atsisakymo institutu. Ieškinio atsisakymo institutas yra įtvirtintas CPK 140 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Taigi, šiuo veiksmu ieškovas atsisako nuo visų ar dalies savo materialinių teisinių reikalavimų. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė tokios savo valios žodžiu ar raštu nėra išreiškusi, todėl nėra ir pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nuo dalies ieškinio atsisakė.

Be to, apeliantė savo atskirajame skunde dėsto samprotavimus apie tai, jog ieškovui padidinus ieškinio sumą, jis privalo primokėti žyminio mokesčio dalį, tuo tarpu esant atvirkštinei situacijai, t. y. ieškovui ieškinio sumą sumažinus, jam turėtų būti sugrąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus vertina kritiškai ir pabrėžia, kad civilinio proceso įstatymas vienareikšmiškai numato, jog padidinus ieškinio reikalavimus, pagal padidintą ieškinio sumą yra primokama trūkstama žyminio mokesčio suma (CPK 86 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas reglamentuoja teisinę situaciją kai ieškinio reikalavimai yra padidinami, tuo tarpu kaip minėta auksčiau, įstatymas nenumato galimybės proceso šaliai grąžinti dalį žyminio mokesčio, ieškinio reikalavimus sumažinus, jei ieškinio ar jo dalies neatsisakoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė žyminio mokesčio grąžinimo klausimus reglamentuojančias procesinės teisės normas, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovei atsisakyta grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota papildomai primokėti žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Ieškovė V. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apeliacinį skundą, neprimokant papildomos žyminio mokesčio dalies.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota papildomai primokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Be to, nurodyta, jog turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Civilinio proceso kodeksas, esant turtiniams ginčams, numato proporcinį žyminį mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad turtiniuose ginčuose iki vieno šimto tūkstančio litų yra mokamas trijų procentų nuo ieškinio sumos žyminis mokestis, bet ne mažesnis kaip penkiasdešimt litų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo metu ieškovės ginčijamo reikalavimo suma sudaro 45 300 Lt (b. l. 151 – 154). Todėl žyminis mokestis mokėtinas už apeliantės teikiamą apeliacinį skundą sudaro 1 359 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas). Kaip matyti iš 2011-02-04 mokėjimo kvitą ieškovė nurodytą žyminio mokesčio sumą yra sumokėjusi (b. l. 197).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir nepagrįstai nurodė apeliantei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl ginčijama Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas papildomai žyminio mokesčio daliai už teikiamą apeliacinį skundą sumokėti, panaikinama. Kadangi apeliacinio skundo priėmimas priklauso pirmosios instancijos kompetencijai, jo priėmimo klausimo išsprendimas perduotinas bylą nagrinėjusiam teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovei atsisakyta grąžinti sumokėto žyminio mokesčio dalį, palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį, kuria ieškovei nustatytas terminas papildomai žyminio mokesčio daliai už teikiamą apeliacinį skundą sumokėti, panaikinti.

Apeliacinio skundo priėmimo išsprendimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.