- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2-5-672/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00087-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Ieškovas
- G. K., D. K., V. P.
- Atsakovas
- V. P., G. K.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovui advokatui V. G., atsakovui V. P., jo atstovei advokatei G. S., išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui A. K., išvadą teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei ieškovo V. P. ieškinį atsakovei G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė G. K. 2014 m. sausio 22 d. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 250 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu prašydamas padidinti Šiaulių miesto apylinkės teismo2013 m. kovo 26 d. nutartimi iš G. K. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. iki 400 Lt.
2014 m. vasario 24 d. Šiaulių apygardos nutartimi bylos pagal V. P. ir G. K. ieškinius sujungtos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu, sūnaus D. tėvu santuokos nebuvo sudarę, gimus sūnui, pragyveno gal apie 5 m. kartu. 2013 m. jai buvo labai sunku susitvarkyti su sūnum, jos neklausė, vaikas norėjo gyventi pas tėvą. Ji neprieštaravo, galvojo, kad bus griežčiau elgiamasi, todėl ji sutiko, jie sudarė taikos sutartį ir sūnus gyveno pas tėvą, ji jį tik lankė, vaikas atvažiuodavo per atostogas. Jau per rudens atostogas sūnus ėmė kalbėti, kad nori gyventi pas ją, bet, kodėl, nesakė. Tik vėliau jau ji sužinojo, kad buvo smurtas, kad atsakovui dėl to iškelta baudžiamoji byla ir sūnus nuo tada gyvena pas ją. Su sūnaus auklėjimu ir ugdymu tvarkytis jai sekasi ne itin gerai, sūnus jos nelabai klauso. Sūnui dabar trylika metų, stengiasi jį tinkamai auklėti. Sūnus kartą per savaitę lankosi pas psichologą Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje. Jai pačiai pagalba šioje tarnyboje neteikiama, bet jei nueina pas psichologę, tai ir su ja yra pasišnekama. Žymių sūnaus elgesio pokyčių į gerąją pusę ji nepastebėjo. Mano, kad vaiko išsilavinimui, pažangumui ir panašai pasiekti geresnių sąlygų pas jo tėvą nebūtų, nes ten sūnus patiria smurtą, psichologines traumas. Sutinka, kad jos nesusitvarkymas su sūnumi gali turėti neigiamų pasekmių jam ateityje. Šiuo metu sūnus su tėvu nebendrauja, tėvas jam neskambino, jo nelankė, materialiai nerėmė. Psichologė siūlo sūnų leisti mokytis į sukarintą mokyklą Alsėdžiuose, kur yra griežta tvarka, kuri vaiką kiek sudrausmintų. Šiuo metu šeimoje jie gyvena trise: ji, sūnus ir jos dukra. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Sūnus jokių būrelių nelanko, nenori, niekuo nesidomi. Kodėl sūnus nedaro namų darbų, ji nežino. Ji mano, kad gyventi pas tėvą vaikui netinkama vieta ir ne dėl to, kad ji nenorėtų. Tėvas net nepripažįsta, kad klydo, kad smurtavo prieš vaiką. Ji prašė, kad atsakovas atsiprašytų sūnaus. Jos vaikas laisvalaikiu dažniausiai žaidžia telefonu, būna lauke su draugais. Žino, kad jis susirašinėjo su tėvu per „Hangout“ programą. Yra aiškinusi vaikui, kad koks bebūtų tėvas, jis vis tiek yra tėvas. Iš paties sūnaus jai yra žinoma, kad su draugais užsiimdavo tokiais „žaidimais“, kai sulaikomas kvėpavimas ir prisidusinama. Šiuo metu sūnus to nebedaro, kalbėjosi su juo apie tai, paaiškino, kad smegenims gali trūkti deguonies. Sūnaus draugus žino. Išlaikymo prašo priteisti po 100 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašė G. K. ieškinį tenkinti: nustatyti D. P. gyvenamąją vietą su mama, priteisti jo išlaikymui ir V. P. 100 Eur kas mėnesį. Prašo atsakovo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Psichologinės ekspertizės išvados jį nustebino. 2013 m. pavasarį G. K. ėmė kalbėti, kad gal sūnus pagyventų pas jį. Jie taip sutarė ir Šiaulių miesto teismo 2013-03-26 sprendimu D. buvo nustatyta gyvenamoji vieta pas jį. Dar leido užbaigti mokyklą Naujojoje Akmenėje ir tik nuo birželio mėnesio sūnus persikėlė į jo šeimą. Jo manymu, sūnus nenori su juo gyventi dėl jo namuose nustatytos tvarkos. Kai atvažiavo gyventi pas jį, sūnus nežinojo, kas yra tvarka, kad reikia plautis rankas, valytis dantis, pasidėti į vietą batus, rūbus, kitus savo daiktus. Nėra taip svarbu, su kuo augs vaikas, bet nori, kad jis būtų ne toks, koks jis yra dabar. Gyvendamas su juo, nors sūnus ir nemėgo to, bet mokėsi, darydavo namų darbus. Pripažįsta, kad pakeldavo prieš sūnų balsą. Bandė su sūnumi bendrauti jam gyvenant pas motiną, jo nuomone, vaiko bendravimas atspindi mamos žodžius. Jei sūnus būtų grąžintas gyventi pas jį, mano, kad reiktų laiko jiems vėl normaliai bendrauti. Tikriausiai prireiktų psichiatrų, psichologų pagalbos. Jis šiuo metu gyvena su sutuoktine, turi du nepilnamečius vaikus, šeimos pajamos apie 700 Eur. Sūnui gyvenant su motina, išlaikymo sūnui neteikia, neturi tam galimybės, nepalaiko jokio ryšio su ieškove. Jis vis dar gauna vaikui skirtą išlaikymą, jie yra sąskaitoje, jei reikės, grąžins. Jo nuomone, jo taikomi vaiko auklėjimo metodai nepažeidžia vaiko psichikos. Psichologinio smurto vaiko atžvilgiu nepripažįsta. Turi žalingų įpročių: rūko, išgeria. Ir vakar vartojo alkoholio, buvo gimtadienyje. Su ieškovės reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo nesutinka. Prašo tenkinti jo ieškinį.
Atsakovo atstovė palaikė V. P. poziciją. Mano, kad šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su mama, neatitinka vaiko interesų. Akivaizdu, kad jo mokslo pasiekimai, elgesys mokykloje, buvo pagerėjęs jam gyvenant su tėvu. G. K. pati pripažino nesusitvarkanti su vaiku, nepaisant teikiamos psichologinės pagalbos, ši situacija nesikeičia. Vien tik ekspertizės aktu nereikėtų pasikliauti, jokios išankstinės galios teismui jis neturi, o byloje yra apstu įrodymų dėl ieškovės negebėjimo taisyti padėties, auklėti, daryti poveikį sūnui ir pan. Reikalinga nustatyti prioritetus, ar svarbiau vaiko norai, ar jo ateičiai svarbiau jo išsilavinimas, atitinkamų pareigų vykdymas. Gyvenant su tėvu, sūnus buvo pratinamas prie tvarkos. Atsakovas nuteistas tik už vienintelį netinkamo elgesio su sūnumi atvejį, tuo tarpu, jo šeima, priešingai nei ieškovės, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Net ir ekspertizės išvadoje nurodoma, jog mama turėtų būti griežtesnė, tačiau, vargu, ar to bus sulaukta. Prašo G. K. ieškinį atmesti, patenkinti V. P. ieškinį dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Tretysis asmuo A. P. teismui paaiškino, kad ji su V. P. gyvena jau 7 metai, turi bendrą vaiką. Ji neprieštaravo, kad vyro sūnus D. gyventų jų šeimoje. D. su ja stengėsi būti draugiškas, mandagus, bet mėgindavo įrodyti, kad jis viršesnis. Matė, kad vaikas yra netvarkingas, nešvarus, neturi jokių higienos įgūdžių, nenori tvarkytis. Tačiau po truputį prie tvarkos pripratino. Mėgdavo daugiau sėdėti prie televizoriaus, kompiuterio, negu veikti ką nors naudingesnio. Tėvas griežtai pasakydavo, kad reikia ruošti namų darbus, visada D. padėdavo, jei ko nesuprasdavo. Gal ir pasakydavo kokį griežtesnį žodį, bet viską stengėsi paaiškinti. D. mėgdavo atsikalbinėti, neklausydavo. Grįžęs iš mamos, visada jausdavosi kažkoks priešiškumas, nusistatymas prieš ją. V. P. susitvarkė su tėvo pareigomis, bendraudavo su pedagogais ir mokykloje, ir telefonu. Didesnių problemų su D. mokykloje nebūdavo. Tai buvo vienintelis atvejis, kai V. P. žiedu perbrėžė sūnui kaktą.
Liudytoja O. K. teismui paaiškino, kad ji yra ieškovės mama, D. yra jos anūkas. Dukra keletą metų gyveno su V. P. Šiauliuose, dažnai pykdavosi, išeidavo gyventi nuo jo kitur, vėl sueidavo. V. P. buvo piktas, agresyvus. Neapsikentusi ir jo bijodama, G. K. persikraustė į Naująją Akmenę. Ji pati irgi čia atvažiavo gyventi. Su anūku dažnai bendrauja, jis pas ją ateina, ji nueina pas juos. Anūkas yra geras, tik kažko labai nervuotas, kai susinervina, ima draskytis, puola ant motinos, yra puolęs ir ant jos, mušasi. Ji nėra mačiusi, kad anūkas ruoštų pamokas. Prieš metus laiko D. nebenorėjo gyventi su motina, norėjo pas tėvą, gal buvo pasiilgęs. Jai nėra žinoma, ar jos dukra susitvarko su sūnumi, ar jis jos klauso.
Šalies argumentai
D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam yra dvylika metų. Jam žinoma, dėl ko vyksta teismas. Šiuo metu apie metus laiko gyvena su mama. Iki tol gyveno Šiauliuose pas tėtį. Ten gyventi nepatiko, tėtis nuolat buvo piktas, šaukdavo, jam darant namų darbus, su knyga duodavo per galvą. Aprėkdavo be priežasties ar dėl nesvarbios priežasties. Gaudavo su batu, jei nusiaudavo juos neatsirišęs. Šiuo metu su tėčiu nebendrauja, nenori, nes nepatinka su juo bendrauti. Kodėl mokykloje blogai elgiasi ir prastai mokosi, nežino, nesupranta kai kurių užduočių. Žino savo pareigas, negali paaiškinti, kodėl nesilaiko jų, neklauso mamos. Į sukarintą mokyklą nenori, mano, kad ten bus kaip vaikų namuose. Daugiausiai draugų turi tarp klasiokų. Šiandien į mokyklą nėjo, nes turėjo temperatūros ir skaudėjo galvą. Vakarais miegoti eina apie 22-23 val., keliasi apie 7 val. Televizoriaus ilgai nežiūri. Norėtų mokytis gerai, žino, kad tam reikia pasistengti. Mama liepia ruošti pamokas, bet jis nenori. Gyvenant pas tėtį, namų darbus padarydavo, tėtis liepdavo. Valgį ir pats pasiruošia, ir mama paruošia. Pareigų namuose turi: išvesti šunį, išnešti šiukšles. Padeda mamai tvarkytis namuose. Iš lauko grįžta apie 19-20 val. grįžta, kada mama pasako. Savo namais laiko mamos namus. Kai gyveno pas tėvą, bijodavo jam parodyti sąsiuvinius su namų darbais. Kai gyveno Šiauliuose pažymiai buvo šiek tiek geresni. Nori likti gyventi su mama.
Institucijos teikiančios išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismui paaiškino, kad institucijos nuomone, reikalinga visų pirma vadovautis ekspertizės išvadomis. Pats vaikas teisme nurodė, kas santykiai su tėvu yra įtempti, grįžti gyventi pas tėvą jis nenori. Institucijos nuomone, pagrindo neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nepaisyti ekspertų rekomendacijų, nėra. Siūlo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Mano, jog tiek pasitelkiant socialinius darbuotojus, tiek mamai aktyviau dalyvaujant su mokyklos pedagogais, problemas dėl vaiko auklėjimo, jo mokymosi, užimtumo, įveikti įmanoma. Reikėtų, jog ir atsakovas aktyviau dalyvautų vaiko auklėjime ir ugdyme, dėti bendras tėvų pastangas, kad vaiko auklėjimas būtų tikslingas, motyvuotas. Vaiko mokymosi rezultatų pablogėjimą galima sieti su esama įtampa dėl santykių šeimoje. Matyti, kad tiek tėvas, tiek mama stokoja vaiko ugdymo įgūdžių. Atsakovo šeima maždaug nuo 2004-2005 m. skyriui žinoma, tačiau į socialinės rizikos šeimų sąrašą šiuo metu neįtraukta.
Institucijos teikiančios išvadą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismui paaiškino, jog ieškovės šeima į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įtraukta nuo 2011 m. gruodžio 16 d. dėl socialinių įgūdžių stokos. Aplinkybės dėl gyvenamosios aplinkos, nurodytos skyriaus 2014 m. išvadoje, šiuo metu yra pasikeitusios, jos pagerėjo. Tvarkos dar trūksta, tačiau butas dažniau randamas tvarkingas. Dėl ieškovės sugebėjimų daryti įtaką sūnaus elgesiui, pasakytina, jog ji 2012 m. kreipėsi į Pedagoginę psichologinę tarnybą, išklausė pozityvios tėvystės kursus. Paslaugos minėtoje tarnyboje teikiamos ir D. P.. Sūnus aiškiai nurodė, kad nori gyventi su mama, savo namais laiko mamos gyvenamąją vietą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tėvas teistas dėl smurto prieš vaiką. Mano, jog G. K. ieškinys atitinka vaiko interesus, tačiau prašomas priteisti išlaikymas (72 Eur) yra per mažas ir neleistų patenkinti minimalių vaiko poreikių, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų.
Motyvuojamoji dalis
G. K. ieškinys tenkintinas.
Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje nustatyta, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AA Nr. 169907 vaiko tėvu įrašytas atsakovas V. P., o motina – ieškovė D. K. (9 b. l.). 2013 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtina D. K. ir V. P. taikos sutartis, kuria D. P. gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu V. P., susitarta, jog D. K. sūnaus išlaikymui mokės po 125 Lt kas mėnesį (15-16 b. l.).
Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas ir kt.
Nagrinėjamu atveju, šalių sūnus D. P. teismui išreiškė norą gyventi su mama. Ta pati jo pozicija užfiksuota ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-171/2014 išvadose taip pat nurodoma, kad D. P. gali suformuoti ir išreikšti pažiūras, nuomonę bei norus, nenustatyta, jog kuris nors iš tėvų trukdytų jam palaikyti santykius su kitų iš tėvų. Objektyvių duomenų apie D. P. galimai daromą kitų asmenų poveikį formuojant jo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, negauta (153 b. l.).
Sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų fizinės gyvenamosios aplinkos tinkamumo auginti nepilnametį vaiką, nustatyta, jog G. K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su patogumais, reikalingais baldais, buitine technika. Kaip nurodė išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – nors 2014 m. vasario mėnesį teiktoje išvadoje ir nurodyta, kad namuose kiek trūksta švaros ir tvarkos, tačiau šiuo metu sąlygos yra pasikeitusios, jos pagerėjo. Duomenų, jog buitinės gyvenimo sąlygos V. P. būste būtų netinkamos nepilnamečiui, nenustatyta.
Vertinant kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, atkreiptinas dėmesys, kad teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodoma, jog D. P. emocinis ryšys su mama yra emociškai palankus. Kaip nurodė pats nepilnametis teismo posėdyje, savo namais jis laiko motinos gyvenamąją vietą. Su tėvu emocinis ryšys – neigiamas (153 b. l.), paties D. P. paaiškinimais, gyvenant su tėvu, šis būdavo nuolat piktas, jo net bijodavo, šiuo metu su tėvu bendrauti taip pat nepatinka, jis to nenori ir nesiekia. Iš paties V. P., ieškovės ir nepilnamečio D. P. paaiškinimų apie susirašinėjimo su tėvu turinį, matyti, kad tėvo atžvilgiu sūnus elgiasi netgi nepagarbiai, jo jausmai tėvo atžvilgiu – prieštaringi. Tiek tėvo, tiek ir motinos šeimose be D. P. auga ir kiti nepilnamečiai vaikai, tačiau apie konfliktiškus santykius su jais, tėvo žmona, duomenų nėra.
Vertinant šalių požiūrį ir gebėjimus auklėti ir ugdyti vaiką, pasakytina, jog, teismo vertinimu, tokių įgūdžių stokoja tiek tėvas, tiek motina, jų lavinimas abiem iš tėvų rekomenduotas ir teismo ekspertų. Laikotarpiu, kai D. P. gyveno su tėvu, jo mokymosi pasiekimai iš visų mokomųjų dalykų įvertinti teigiamais pažymiais (52-53 b. l.). Šiuo metu, t. y. gyvenant su motina, jo pažangumas, kaip nurodoma (duomenys neskelbtini) charakteristikoje (94 b. l.) pablogėjo, kai kurių mokymosi dalykų pažymių vidurkis yra neigiamas. Teismo vertinimu, nors V. P. tikslai ugdant ir auklėjant sūnų vertintini kaip siektini, tačiau jų siekimo būdai negali būti vienareikšmiškai vertintini, kaip priimtini. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 3 d., apie 17.30 val., sudavė vieną smūgį ranka mažamečiui D. P. į galvos sritį, taip padarė jam odos nubrozdinimą kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atmesti V. P., atitinkamai, apeliacinis ir kasacinis skundai dėl minėtų Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismų nuosprendžių. Paties atsakovo nuomone, jo taikomi vaiko auklėjimo metodai vaiko psichikos nepažeidžia, o psichologinio smurto vaiko atžvilgiu jis nepripažįsta.
Tuo tarpu, vertinant G. K. požiūrį į vaiko auklėjimą ir ugdymą, pastebėtina, jog mama pripažįsta, jog su sūnaus auklėjimu ir ugdymu tvarkytis jai sekasi ne itin gerai, sūnus jos nelabai klauso, teismo ekspertizės išvadoje nurodoma, jog mama turėtų būti griežtesnė. Tačiau G. K. priima jai teikiamą socialinių darbuotojų ir psichologų pagalbą, ieško jos savo iniciatyva, išklausė pozityvios tėvystės kursus. Psichologo paslaugos teikiamos ir D. P.. Atkreiptinas dėmesys, jog prastesniems D. P. mokymosi rezultatams įtakos neabejotinai gali turėti ir įtampa dėl sprendžiamo jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimo (šios aplinkybės svarba D. P. pažintinėms funkcijoms ir mokymosi motyvacijos svyravimams nustatyta ir teismo ekspertizės aktu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, aktyviau pasitelkiant socialinius darbuotojus, mokyklos pedagogus, problemos dėl vaiko auklėjimo, jo mokymosi, G. K. pajėgi įveikti.
Atsižvelgiant į šalių, jų nepilnamečio sūnaus paaiškinimus, išvadą teikiančių institucijų poziciją, kitus byloje pateiktus įrodymus, jų kontekste įvertinus teismo ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, jog gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. P. paveiktų neigiamai, galimai net žalojančiai, o tinkamesnes sąlygas gyventi, augti, lavintis ir vystytis, saugesnę aplinką gali sudaryti motina, nepilnamečio šalių sūnaus D. P. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina G. K..
Dėl išlaikymo priteisimo.
Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė keitė savo reikalavimus, t. y. ieškiniu prašė priteisti 250 Lt dydžio periodines išmokas, o teismo posėdžio metu nurodė, jog prašomas priteisti išlaikymas yra 100 Eur. Ieškiniu nurodė, jog vaiko išlaikymui reikalingos lėšos apima išlaidas tinkamam vaiko maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai buičiai, higienos prekėms ir pan. (2-5 b. l.).
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).
Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
G. K. be sūnaus D. P. dar augina nepilnametę dukrą (18 b. l.). Turi nuosavybės teise jai priklausantį būstą (20-21 b. l.). ieškovei nustatytas 40 procentų darbingumas (10 b. l.). Atsakovo šeimoje auga jo ir žmonos nepilnametė dukra, bei atsakovo sutuoktinės nepilnametis sūnus. Taigi, abi šalys be sūnaus D. P. dar turi po vieną išlaikytinį. V. P. vardu registruotos net kelios transporto priemonės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra nedirbantys. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai skirtinga. Todėl vaiko tėvai turi vienodas pareigas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.156 str.).
Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo, orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį, neprieštarauja proporcingumo principui, tenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. P., kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės.
Kadangi teismas tenkina ieškovės ieškinį ir nustato vaiko D. P. gyvenamą vietą su motina, atsakovo V. P. ieškinys atsakovei G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys 100 % atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, jos atlyginamos iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 ir 5 d., 82 str., 85 str. 1 d., 88 str. 3, 6 ir 9 p., 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. ir 99 str., 259 str., 265-270 str., 282 str., 387-392 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti.
Nepilnamečio vaiko – D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. K. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui D. P. periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečiam vaikui D. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. K..
Atsakovo V. P. ieškinį atsakovei G. K. atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.