Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 2.3.10.3; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2021 m. gruodžio 6 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas yra biologinis D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove E. V.; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 6 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip šeima, jų santykiai buvo artimi, apie ieškovės nėštumą atsakovas žinojo, o (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D. V., atsakovas du mėnesius rūpinosi vaiku, padėjo materialiai, pirko vaikui maistą ir kitus reikalingus daiktus. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad atsakovas faktiškai pripažino, kad yra vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau kadangi atsakovas pareiškimu tėvystės nepripažino, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, spręstini kiti būtini klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Kadangi nepilnametis vaikas nuo gimimo priprato gyventi su ieškove, ji tinkamai vykdo savo pareigas prižiūrėti ir auklėti vaiką, turi geras gyvenimo sąlygas, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko motina (ieškove). Atsakovas visiškai nesidomi vaiku, jo nelanko, nepadeda išlaikyti ir auklėti. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų vaiko gyvenime, kad sūnus žinotų savo tėvą, kontaktuotų su juo, ieškovė suteiks atsakovui visas galimybes bendrauti su vaiku, todėl ieškovė nesiekia teismine tvarka nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kadangi pats atsakovas nepageidauja bendrauti su vaiku. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 320 Eur (½ dalis minimalios mėnesio algos) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, jos gaunamos pajamos sudaro 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoka, 70,20 Eur vaiko išlaikymo išmoka, 200,46 Eur išmoka vaikams, kitų pajamų negauna. Mano, kad atsakovas yra geros sveikatos ir darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo mokant kas mėnesį po 320 Eur.

3. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė E. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu yra seniai pažįstami, (duomenys neskelbtini) metais apie 2-3 mėnesius gyveno kartu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Po vaiko gimimo ieškovė su atsakovu jau kartu nebegyveno, tačiau atsakovas apie tris mėnesius rūpinosi vaiku, padėjo materialiai, pirko vaikui mišinukus ir kitus reikalingus daiktus. Vėliau atsakovas ėmė abejoti tėvyste, ir pasakė, kad be DNR ekspertizės vaiko nepripažins. Neprieštarauja, kad iš atsakovo vaiko išlaikymui būtų priteistas atsakovo siūlomas 250 Eur išlaikymas kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad vaikas dažnai serga bronchitu, todėl jam atitinkamai reikalingi vaistai. Kitų specialiųjų poreikių vaikas neturi. Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro iš Užimtumo tarnybos gaunama apie 245 Eur išmoka, 200 Eur išmoka už vaikus, ieškovė gyvena nuomojamame bute, moka 180 Eur nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ieškovė neturi.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad su ieškove susitiko (duomenys neskelbtini) metų vasarą, artimai bendravo ir gyveno kartu apie 2-3 mėnesius nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, atsakovas juo rūpinosi apie tris mėnesius, tačiau vėliau ryšiai nutrūko, kadangi kilo abejonės dėl jo tėvystės vaiko atžvilgiu. Kadangi tėvystę patvirtino byloje atlikta DNR ekspertizė, atsakovas tėvystę pripažįsta. Sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutiko teikti vaikui išlaikymą, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti 320 Eur išlaikymo dydžiu. Atsakovas užsiima individualia veikla, jo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 900 Eur, jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, moka 250 Eur nuomos mokestį, taip pat mokesčius už komunalinius patarnavimus. Atsakovas kitų išlaikytinų asmenų neturi. Atsakovas savo finansinių galimybių ribose vaikui gali skirti išlaikymą, mokant po 250 Eur kas mėnesį. Neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) mėnesių, tačiau nesutinka, jog išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas po 320 Eur už kiekvieną mėnesį. Atsakovas sutiko, jog išlaikymo įsiskolinimas būtų apskaičiuotas po 231 Eur už mėnesį, iš viso už reikalaujamą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimo suma sudarytų 4 504,50 Eur. Šiuo metu atsakovas su vaiku bendrauja, jokių kliūčių su vaiku bendrauti ir jį lankyti nėra.

6. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. Š. pritarė reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, nes tai visiškai atitinka vaiko interesus žinoti savo kilmę ir tėvus, būti jų globojamam ir išlaikomam. Nurodė, kad įstatymu numatyta tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą iki pilnametystės, todėl įvertinus tai, kad abi šalys sutinka su 250 Eur išlaikymo suma per mėnesį, atstovė mano, kad tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra protinga ir pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos taip pat nėra. Akivaizdu, jog vaikas nuo gimimo gyvena su motina, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai juo rūpinasi, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. V., kurio gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl tėvystės nustatymo

8. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

10. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini) metų vasarą ir palaikė artimus santykius. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. V.. Byloje buvo atlikta genetinės biologinės tėvystės DNR teismo ekspertizė, Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog atsakovas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su tikimybe 99,999980%. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Atsakovas, gavus DNR teismo ekspertizės išvadą, teismo posėdyje pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko D. V. tėvas.

11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, į atliktos genetinės biologinės tėvystės DNR teismo ekspertizės išvadą bei įvertinus tai, kad atsakovas pripažįsta, jog yra vaiko D. V. tėvas, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas A. P. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvu, o nepilnametis vaikas D. V. pripažintinas atsakovo sūnumi (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis, 389 straipsnis).

12. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

13. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

14. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyveno su ieškove, ji juo tinkamai rūpinasi, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo.

15. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

16. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, institucijos atstovė pateikė išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaiko interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

18. Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

19. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., mokamą po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, sutiko teikti vaikui išlaikymą po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko su atsakovo siūloma 250 Eur išlaikymo suma vaikui, ieškovės paaiškinimu, tokia suma atitinka vaiko būtiniausius poreikius.

20. Nors ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų masto neįrodinėjo rašytiniais įrodymais, tačiau, kita vertus, akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad priteisiant vaikui vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris pripažįstama, kad paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, nustatant vaiko poreikius išlaikymo priteisimo prašantis tėvas (motina) net neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 642 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 468 Eur. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, sieks apie 518 Eur.

21. Bylos duomenimis ieškovė nedirba, teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog jos pajamas sudaro iš Užimtumo tarnybos gaunama 245 Eur išmoka bei 200 Eur išmoka už vaikus. Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus. Iš pateiktos 2020 m. liepos 25 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį sudaro 180 Eur. Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nėra.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur, gyvena nuomojamame bute, nuomos mokestis per mėnesį sudaro 250 Eur ir papildomai mokesčiai už komunalinius patarnavimus. Atsakovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinų asmenų atsakovas neturi.

23. Taigi teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, į ieškovės išlaikomų asmenų skaičių, į tai, kad ieškovei tenka didžiausia vaiko rūpinimosi našta, vadovaujantis šalių dispozityvumo principu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, 268 straipsnio 5 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

24. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

25. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mėnesių x 320 Eur).

28. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

29. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

30. Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinę paramą gimus vaikui teikė tik kelis mėnesius, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su vaiku nebebendravo, jo nelankė, išlaikymo neteikė. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Atsakovas neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo laikotarpio, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su ieškovės už nurodytą laikotarpį paskaičiuota 6 240 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, skaičiuojant po 320 Eur.

31. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

32. Atsakovas sutiko, jog už nurodytą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas, atsižvelgiant į mėnesinę minimalią algą, būtų apskaičiuotas po 231 Eur, iš viso už reikalaujamą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimo suma sudarytų 4 504,50 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu dėl nurodytų aplinkybių neprieštaravo.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai išlaikymo neteikė (duomenys neskelbtini) mėnesių laikotarpį, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nesant prieštaravimų ir ginčo tarp šalių dėl įsiskolinimo dydžio ir jo susidarymo laikotarpio, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), priteistinas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. V. 4 504,50 Eur dydžio ((duomenys neskelbtini) mėnesių x 231 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

35. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2021 m. lapkričio 16 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti sudaro 410,44 Eur.

36. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, į tai, kad byloje pareikšti keturi reikalavimai, iš kurių du (neturtiniai) patenkinti pilna apimtimi, o reikalavimai dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti iš dalies (patenkinta atitinkamai 78 proc. ir 72 proc. reikalavimų), dėl ko laikytina, kad patenkinta 87,50 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 359,14 Eur (410,44 Eur x 87,50 proc. = 359,14 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

37. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 319 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo + 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 101 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. V. yra atsakovo A. P. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. vasario 15 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 504,50 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų keturių eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. V. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 359,14 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 14 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 319 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.