- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- II-3-297/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00205-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 3.1.1Vaiko teisių pažeidimas (ANK 72 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjai G. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei V. T., suinteresuotam asmeniui G. G.,
teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. pateikė apylinkės teismui skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės V. T. 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnį, nesant duomenų, kad G. G. netinkamai įgyvendina tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus G. G. atžvilgiu. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu pateikė Institucijai informaciją apie nepilnamečio sūnaus G. G. tėvo G. G. pareigų nevykdymą, o būtent ji nurodė, kad vaiko tėvas G. G. nebendradarbiauja su ja, neinformuoja jos apie vaiko Pirmosios Komunijos mišių laiką, nesitaria su ja, o liepia pačiam vaikui rinktis dėl vaiko laiminimo bažnyčioje Pirmosios Komunijos metu, taip pažeisdamas vaiko interesus. Pareiškėja nurodė esanti ilgą laiką neteisėtai atskirta nuo sūnaus G.. Sūnus yra tėvo G. G. emociškai išnaudojamas, jam perkeliami sprendimai dėl bendravimo su motina. Vaikui G. G. aplinkoje suteikta teisė Motinos dienos proga nesveikinti savo motinos, motinai nelaiminti jo bažnyčioje, nebendrauti su ja telefonu, nevykdyti 2021 m. kovo 21 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka. Institucijai žinomos Teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-2/2019 išvados dėl apribotų galimybių vaikui susitikinėti su motina, dėl neigiamų nuostatų formavimo motinos atžvilgiu, taip pat Teismo psichologijos 2021 m. vasario 11 d.–kovo 10 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-26/2021 išvados, kad vaikas šeimos modelyje mamos nevaizduoja, vaiko suvokimu, jo šeima yra jis, jo broliai, tėtis ir tėčio draugė G.. Tėvą G. idealizuoja ir stipriai su juo tapatinasi, perima jo vertybes, požiūrį, mąstymo būdą, elgesio modelius. Sūnus nuvertina ne tik mamą, bet ir jos artimuosius, o argumentai, kuriais remdamasis vaikas juos atstumia, yra apibendrinantys, nekonkretūs. Sūnaus pozicija ir jos išdėstymo būdas – nepasitenkinimą motina reiškia kategoriškai, piktai, neabejodamas savo teisumu ir neturėdamas tam saiko, atspindi tėvo požiūrį, jog į bylai svarbius klausimus atsako pats vaikas. Tačiau 11 metų berniukui tokia atsakomybė yra per didelė. Sūnus ne pagal amžių, kognityvinį ir emocinį pajėgumą yra įsitraukęs į tėvų bylinėjimąsi, jam sunku suvokti save atskirai nuo tėčio, t. y. galintį turėti artimesnį ir šiltesnį santykį su motina nei jis yra dabar, bet tuo pat metu ir toliau išlaikyti stiprų ryšį su tėčiu. G. gali išreikšti nuomonę apie tai, su kuo norėtų gyventi, tačiau jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su motina tvarkos. Institucijai žinomos teismo psichologės D. P. rekomendacijos, kad tėvo G. G. pozicija, jog dėl bendravimo su motina turi spręsti pats vaikas, nėra tinkama, ypatingai užsitęsus konfliktinei šalių tarpusavio situacijai, nes vaikas prisitaiko prie tėvo norų bei tempo. Rekomenduojama tėvui supažindinti vaiką su motinos bendravimo tvarka ir jos laikytis. Pareiškėjos nuomone, minėtos išvados patvirtina, kad G. G. pažeidžia esmines vaiko teises: teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar šie gyvena kartu, teisę bendrauti su giminaičiais, teisę doroviškai vystytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. G. G. pareigas įgyvendina priešingai vaiko interesams, negeba užtikrinti ir skatinti vaiko moralinės, emocinės ir dvasinės gerovės. Melagingai kaltindamas bei neskatindamas vaiko bendrauti su motina, neužtikrina jų nuolatinio ir emociškai stabilaus emocinio ryšio. Šiuo atveju daromas neigiamas psichologinis poveikis vaikui, todėl vien už tokį elgesį vaiko G. akivaizdoje, kaip neigiamas nusistatymas motinos bei jos artimųjų atžvilgiu, teismo dokumentų skaitymas ir pan., tėvas G. G. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį (b. l. 2–4).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Institucija 2021 m. gegužės 24 d. gavo G. K. prašymą spręsti klausimą dėl administracinių priemonių taikymo G. G. už tėvo pareigų nevykdymą. Prašyme buvo nurodyta, jog 2021 m. gegužės 21 d. G. G. informavo pareiškėją apie sūnaus G. G. P. Komunijos Šv. Mišių tikslų laiką ir vietą, tačiau bažnyčioje Šv. Mišių metu ji neturėjo galimybės laiminti sūnaus, G. G. nepriėmė G. K. ir jos tėvų dovanų, skirtų vaikui Šv. Komunijos proga. Nagrinėjant G. K. prašymą ir sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo G. G., 2021 m. liepos 8 d. buvo bendrauta su G. G. ir nepilnamečiu G. G., buvo aiškintasi dėl prašyme nurodytų aplinkybių. G. G. apklausos metu nurodė, kad G. K. buvo informuota apie sūnaus G. Pirmosios Komunijos šventės vietą ir laiką, tačiau pats G. sprendė, kas jį turėtų laiminti Komunijos metu, nors buvo kalbėta, kad turėtų laiminti motina. G. G. nurodė, kad jis vykdo visų specialistų, dirbančių su šeima, nurodymus, jis nedraudžia G. bendrauti su motina, skatina jų bendravimą ir sudaro tam sąlygas, ragina G. paskambinti motinai. Nepilnametis G. G. apklausoje nurodė, jog su tėvu gyvena apie 3 metus, sutaria labai gerai, tėvas nedraudžia jam bendrauti su motina, netgi skatina jį ir prašo, kad jie bendrautų. G. G. teigimu, pati motina neištęsi to, ką būna pažadėjusi. Institucija atsiliepime pažymėjo, kad G. K. ir G. G., turintys nepilnametį sūnų G. G., Institucijai žinomi nuo 2015 m. liepos mėnesio dėl tėvų konfliktiškų santykių ir nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. G. G. gyvenamoji vieta Alytaus apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu buvo nustatyta su motina G. K., tačiau dėl tėvų nesutarimų G. G. nuo 2018 m. gegužės 15 d. gyvena su tėvu G. G.. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. vykdomas G. G. ir G. K. šeimos atvejo vadybos procesas. G. K. nuo 2021 m. vasario 26 d. atvejo vadybos procesas buvo perkeltas ir vykdomas VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centre, tačiau G. K. atsisakius, 2021 m. gegužės 17 d. atvejo vadybos procesas nutrauktas. Šeimoms sudaryti pagalbos planai, numatytos konkrečios pagalbos priemonės tėvams (psichologo konsultacijos, efektyvios tėvystės įgūdžių kursai, pagalba tėvams susitariant dėl bendravimo su vaiku). Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus G. G. bei nepilnamečio G. G. apklausos metu nurodytas aplinkybes, tai, kad Institucija neturi duomenų, jog tėvas G. G. netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, buvo padaryta išvada, kad turimų duomenų nepakanka administracinės atsakomybės būtinumui kilti pagrįsti. Taigi, Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagrįstas ir teisėtas, todėl prašė palikti jį nepakeistą, o G. K. skundo netenkinti (b. l. 37–39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad Institucijai nuo 2015 m. yra žinomi G. K. ir G. G. nesutarimai dėl jų nepilnamečio sūnaus G. auklėjimo, bendravimo su juo tvarkos. Pirmi pranešimai dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo buvo gauti, kai G. K. vaiką išvežė į užsienį be tėvo sutikimo. Jai grįžus su vaiku gyventi į Lietuvą, nuo 2018 m. Institucijoje vėl yra gaunami pareiškimai dėl tėvų valdžios įgyvendinimo, buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai dėl galimo smurto nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tėvo valdžios nevykdymo, bet tyrimai nutraukti. Šeimoms buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau nuo 2021 m. gegužės mėnesio atvejo vadyba yra taikoma tik tėvo šeimai, motina prašė procesą perkelti į Alytaus rajono savivaldybę, bet po kelių posėdžių atvejo vadybos procesas motinos prašymu buvo nutrauktas. Atvejo vadybos proceso metu buvo vykdomi motinos ir sūnaus susitikimai dalyvaujant psichologui, todėl nutraukus atvejo vadybos procesą, nutrūko ir motinos su sūnumi susitikimai. Šiuo metu motinos iniciatyva, su Institucijos darbuotojų pagalba, motinos ir sūnaus susitikimai dalyvaujant psichologui vėl vyksta. Institucija, 2021 m. gegužės 24 d. gavusi G. K. prašymą dėl G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už tėvų pareigų nevykdymą, vertino, ar G. G. tinkamai bendrauja su sūnumi G., ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tėvas netinkamai rūpinasi savo vaiku, nebuvo gauta. Tėvas vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus. Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. motina G. K. buvo informuota, jog 2021 m. gegužės 22 d. vyks sūnaus G. Pirmoji Komunija. Motina šioje šventėje dalyvavo, tačiau, kaip ji teigia, neturėjo galimybės nusifotografuoti su vaiku, nurodė, kad vaikas atsisakė jos laiminimo. Tėvas G. G. apklausos metu nurodė, jog sūnui jis paaiškino, kad motina turėtų jį palaiminti. Matyti, kad tarp tėvų yra užsitęsęs konfliktas dėl sūnaus G. G. auklėjimo, tėvai vienas kito atžvilgiu reiškia daug kaltinimų. Kaltina ir Instituciją, kad ji jiems nepadeda, tačiau Institucija šeimoms teikia visą įmanomą pagalbą, jog šalys susitartų, bendradarbiautų. Šiuo konkrečiu atveju Institucija nesprendė dėl tėvų konflikto visumos, buvo nagrinėtas tik konkretus įvykis, susijęs su nepilnamečio G. Pirmąja Komunija. G. K. 2021 m. gegužės 24 d. pateiktame Institucijai prašyme nurodė, kad G. G. jai nepranešė apie sūnaus Pirmosios Komunijos datą, nesudarė galimybių jai palaiminti vaiką, nebendradarbiauja su ja. Tačiau buvo nustatyta, kad G. K. apie sūnaus Pirmąją Komuniją buvo informuota G. G. SMS žinute, jai buvo pranešta, kur ir kada vyks Šv. Komunijos šventė. Taigi, G. G. pažeidimo nepadarė ir dėl to pagrįstai priimtas nutarimas nepradėti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 73 straipsnį.
Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja G. K. prašė tenkinti skundą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu panaikinti Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nurodė, kad problema dėl jos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. tęsiasi jau ne vienerius metus ir sūnaus Pirmosios Komunijos šventė buvo paskutinis jos kantrybės lašas visų įvykių eigoje. 2021 m. gegužės mėnesį ji rašė ir siuntė G. G. SMS žinutes, klausdama kada ir kur bus sūnaus Pirmoji Komunija, bet tėvo atsakymo negavo, negalėjo sūnui perduoti dovanų Pirmosios Komunijos proga, todėl turėjo kreiptis pagalbos į socialinę darbuotoją. Tik 2021 m. gegužės 21 d. G. G. ją SMS žinute informavo, kad sūnaus G. Pirmoji Komunija vyks Šv. Kazimiero bažnyčioje 2021 m. gegužės 22 d. 18 val. Ji norėjo Pirmosios Komunijos metu palaiminti sūnų, įteikti jam dovanas, todėl parašė G. G. žinutę klausdama, kaip jai elgtis. Jo atsakymo nesulaukė, tačiau vėliau paskambino sūnus G. ir pranešė savo norą, kad jį bažnyčioje palaimintų ne motina, o tėvo draugė G.. Tačiau laiminti sūnų yra jos kaip motinos pareiga ir tėvas neturėjo leisti vaikui pačiam spręsti, kas jį turi laiminti. Motina buvo nušalinta nuo vaiko laiminimo Pirmosios Komunijos metu, norėjo atiduoti jam dovanas, bet sūnus G. jų neėmė, tėvas taip pat ją ignoravo, o kai ji norėjo su sūnumi nusifotografuoti, G. G. draugė G. sūnų nusivedė. G. G. tik deklaratyviai teigia, jog sudaro pareiškėjai sąlygas bendrauti su sūnumi, jis visus sprendimus perkelia vaikui ir nusišalina nuo bendradarbiavimo su ja, skaito sūnui teisinius dokumentus, taip gilindamas jos ir vaiko konfliktą. Vaikas nejaučia emocinio leidimo bendrauti su motina, jis, norėdamas įtikti tėvui, atsisako su ja bendrauti, jos atžvilgiu yra piktas, elgiasi su ja nepagarbiai. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, visiškai nesigilino į susidariusią situaciją, nevertino aplinkybės, kad vaikui daromas tėvo poveikis. Toks Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. prašė atmesti G. K. skundą ir palikti nepakeistą Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą. Paaiškino, kad jis informavo pareiškėją, kada bus vaiko Komunija ir kur ji vyks. Tačiau tuo metu dar nežinojo tikslaus laiko, nes dėl COVID-19 situacijos buvo vengiama būriavimosi, vaikų Komunija vyko per kelis kartus. 2021 m. gegužės 20 d. sužinojęs, kada vyks sūnaus Komunija, apie tai informavo pareiškėją, t. y. parašė jai SMS žinute, kad Komunija vyks 2021 m. gegužės 22 d. Prieš šventę jis su sūnumi kalbėjosi ir aiškino jam, kad jį palaiminti turi motina, tačiau sūnus norėjo, kad jį palaimintų G. G. draugė G.. Dėl vaiko išreikšto noro jie pasitarė su sese Emanuele, kuri liepė elgtis taip, kaip nori vaikas. Sūnus, sužinojęs, kad motina nori jį palaiminti, prieš mišias motinos prašė nesugadinti jam šventės, nes jis nori, kad jį palaimintų tėvo draugė G.. Mano, kad sūnus galėjo pats pasirinkti, kas jį laimins Pirmosios Komunijos metu, kadangi specialistų yra nustatyta, kad sūnus pagal savo amžių yra subrendęs. Jis nedraudė G. K. bažnyčioje būti šalia sūnaus, jos dovanos sūnui buvo perduotos, tik kitą, o ne Komunijos dieną. G. K. prie vaiko auginimo ir auklėjimo yra labai mažai prisidėjusi, susitikimų metu ji su sūnumi nuolat pykstasi, barasi. Apie 5–6 metus nevyksta normalus motinos ir sūnaus bendravimas. Tėvas deda visas pastangas, kad sūnus su motina bendrautų, išgirdęs aštresnį sūnaus pokalbį su motina, visada jį sudrausmina, dėl vaiko bendravimo su motina prašo specialistų pagalbos, pats organizuoja sūnaus susitikimus su motina, tačiau ji pati dažnai į susitikimus neatvyksta. G. K. skundėsi Institucijai, kad negali bendrauti su vaiku, tačiau iš sūnaus telefone fiksuotų skambučių matyti, kad G. daug kartų yra bendravęs su motina. Jis veža vaiką į susitikimus su motina, nedaro vaikui jokio poveikio ir juo nemanipuliuoja. Taigi, Institucijos nutarimas atsisakyti pradėti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė palikti jį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal imperatyvias ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos buvo priimtas nesiėmus visų priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas įvykio aplinkybes, kas prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams, todėl nutarime padaryta išvada dėl atsisakymo pradėti G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnį negali būti pripažinta pagrįsta ir nekeliančia abejonių.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio nuostatas kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.
Nustatyta, kad pareiškėja G. K. 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Instituciją su prašymu patraukti administracinėn atsakomybėn G. G. pagal ANK 73 straipsnį. Nurodė, kad jos nepilnamečio vaiko G. G. tėvas G. G. nebendradarbiauja su ja kaip su vaiko motina, tinkamai neinformavo jos apie vaiko Pirmosios Komunijos laiką, neišaiškino vaikui tėvų laiminimo bažnyčioje tradicijų ir, pažeisdamas vaiko interesus, liepė pačiam vaikui rinktis dėl jo laiminimo Pirmosios Komunijos metu. Vaikui suteikta teisė pačiam priimti sprendimus ir dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir motinos bendravimo tvarka, vykdymo, dėl tėvo daromo poveikio ir neigiamo požiūrio į motiną, sūnus atsisako su ja bendrauti (Institucijos atlikto tyrimo medžiagos (toliau – tyrimo medžiaga) 2–3 lapai).
Institucija 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu atsisakė pradėti G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 73 straipsnį, nes konstatavo, kad Institucija neturi duomenų, jog G. G. netinkamai įgyvendina tėvo valdžią vaiko G. G. atžvilgiu, turimų duomenų nepakanka tėvo administracinei atsakomybei kilti (tyrimo medžiagos 6–8 lapai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. ir G. G. yra vaiko G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai, jie gyvena skyrium. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu (b. l. 50 – 57) G. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą, tačiau G. G. nuo 2018 m. gegužės mėnesio gyvena su tėvu. G. G. tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teisme nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nagrinėjama civilinė byla pagal G. G. ieškinį G. K. dėl sūnaus G. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta G. G. laikina gyvenamoji vieta su tėvu G. G. (b. l. 66–71). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkintas G. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta vaiko ir motinos laikina bendravimo tvarka (b. l. 10–13). Iš pareiškėjos G. K. paaiškinimų seka, kad jos bendravimas su sūnumi nevyksta, nes vaikas atsisako su ja susitikti, o vaiko tėvas G. G. su ja nebendradarbiauja ir nesiima kokių nors aktyvių veiksmų, kad motinos ir vaiko bendravimas vyktų. Teismui pateiktas 2021 m. vasario 11– kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-26/2021 (b. l. 103–116), iš kurio matyti, kad ekspertizę civilinėje byloje Nr. e2-5692-558/2019 atlikusi teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė D. P. konstatavo, jog tėvai G. G. ir G. K. neatriboja savo sūnaus nuo konfliktų ir teisminių ginčų, taip pat kad G. G. gali išreikšti nuomonę apie tai, su kuo norėtų gyventi (nori gyventi su tėvu), bet jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su mama tvarkos; ekspertė rekomendavo toliau palaikyti ir stiprinti reguliarų bei stabilų G. G. bendravimą su mama. Taigi, byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjos G. K. ir suinteresuoto asmens G. G. ginčas dėl jų bendro vaiko G. G. gyvenamosios vietos, vaiko auklėjimo, bendravimo su vaiku tvarkos tęsiasi jau ne vienerius metus ir susiklosčiusi situacija yra itin jautri, santykiai tarp G. G. tėvų yra konfliktiški ir tai neabejotinai kelia įtampą vaikui, daro neigiamą įtaką vaiko bendravimui su atskirai gyvenančia motina G. K.. Visa ši situacija Institucijai yra gerai žinoma, nes Institucija dalyvauja šalių teisminiame ginče. Teismo vertinimu, sprendžiant G. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį kilimo klausimą, turi būti atsižvelgiama išimtinai į vaiko teisių ir interesų užtikrinimą. Vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusiųjų žmonių – yra itin pažeidžiami (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis), dėl to prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad pagal tėvų galimybes vaiko teisės turi būti užtikrinamos kuo efektyviausiomis priemonėmis ir tai labiausiai atitinka vaiko interesus. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Taigi, šiuo atveju vaiko tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, turi pareigą užtikrinti tinkamą vaiko ir motinos bendravimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. AN2-282-634/2021). Pažymima ir tai, kad pagal ANK 73 straipsnį inkriminuojamas administracinis nusižengimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014). Teismo nuomone, Institucijai sprendžiant klausimą dėl G. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį, nebuvo vertinamos visos reikšmingos aplinkybės.
Iš skundžiamo nutarimo ir tyrimo medžiagos matyti, kad Institucija 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą priėmė remdamasi vien tik suinteresuoto asmens G. G. ir nepilnamečio G. G. apklausomis. Iš G. G. 2021 m. liepos 8 d. apklausos protokolo (tyrimo medžiagos 4 lapas) matyti, jog G. G. nurodė, jog G. K. buvo informuota, kada vyks sūnaus G. G. P. Komunijos šventė, pats G. nusprendė, kas turi jį laiminti, nors su juo buvo kalbėta apie tai, kad jį laiminti turėtų motina; jis bendrauti su motina sūnui nedraudžia, skatina jų bendravimą, ragina G. su motina bendrauti. Taigi, sprendžiant pagal apklausos protokolo turinį, apklausiant G. G. buvo apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais, tačiau visiškai nesigilinta į G. K. nurodytas aplinkybes dėl jos bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo Pirmosios Komunijos šventėje. Tyrimo metu apklaustas nepilnametis G. G. (tyrimo medžiagos 5 lapas) nurodė analogiškai, t. y. kad tėtis bendrauti su motina nedraudžia, skatina jį ir prašo, kad jis bendrautų su motina. Tačiau tokios gana formalios G. G. ir vaiko G. G. apklausos, užfiksuojant tik abstrakčius teiginius, kad G. K. buvo informuota apie sūnaus Pirmosios Komunijos laiką, kad tėvas nedraudžia ir skatina sūnų bendrauti su motina, negali būti vertinamos kaip pakankamos priemonės objektyviai tiesai nustatyti. Nagrinėjama situacija yra susijusi su jautriausia visuomenės dalimi – vaiku, todėl atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną šiuo konkrečiu atveju galima tik tuomet, kai dėl tokio procesinio sprendimo neliktų net menkiausios abejonės. Teismo vertinimu, tokios abejonės šiuo atveju nėra pašalintos. Institucija, skundžiamame nutarime nurodydama, jog neturi duomenų, kad tėvas G. G. netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, ir priimdama sprendimą atsisakyti pradėti G. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną, iš esmės rėmėsi tik paties G. G. ir nepilnamečio G. G., gyvenančio kartu su tėvu ir jį palaikančio dėl jų artimesnio ryšio, apklausomis, kurios, kaip minėta, nėra išsamios. Pareiškėja G. K. tyrimo metu nebuvo apklausta, taigi, jai nebuvo suteikta galimybė duoti išsamesnius paaiškinimus, apsiribota tik jos rašytiniu 2021 m. gegužės 24 d. prašymu, ir tai, teismo vertinimu, rodo gana paviršutinišką Institucijos požiūrį į šį tyrimą. Skundo nagrinėjimo teisme metu G. K. pateikė teismui savo susirašinėjimą elektroniniu paštu su VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja R. G. (b. l. 58–60), iš kurio matyti, kad pareiškėja kreipėsi į socialinę darbuotoją, nurodydama, jog G. G. jos neinformuoja apie sūnaus G. G. P. Komunijos laiką, ji prašė socialinės darbuotojos tarpininkauti ir padėti jai perduoti sūnui Pirmosios Komunijos proga dovanas. Pateiktas teismui G. K. susirašinėjimas su G. G. SMS žinutėmis (b. l. 117–129) patvirtina, kad G. K. ne kartą rašė G. G. ir domėjosi kada vyks sūnaus Pirmoji Komunija, tačiau tikslaus atsakymo kurį laiką negavo, todėl ir kreipėsi į socialinę darbuotoją. Be kita ko, teisme G. G. paaiškino, jog jis negalėjo iš karto nurodyti pareiškėjai tikslaus sūnaus Pirmosios Komunijos laiko, kadangi dėl Covid-19 situacijos buvo vengiama būriavimosi, vaikų Komunija vyko per kelis kartus. Tačiau šios priežasties, net ir gavęs kelias G. K. SMS žinutes, jis vaiko motinai nenurodė. Visos šios aplinkybės, tyrimo medžiagoje esant tik neišsamiai G. G. apklausai, kelia abejonių dėl jo geranoriško bendravimo su G. K.. Institucijos atstovė teisme paaiškino, kad 2021 m. gegužės 24 d. gavus G. K. prašymą dėl G. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už tėvų pareigų nevykdymą, buvo vertinta, ar G. G. tinkamai bendrauja su sūnumi G., ir jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tėvas netinkamai rūpinasi nepilnamečiu savo vaiku, nebuvo gauta. Tačiau, kaip minėta, teismui pateiktoje atlikto pagal 2021 m. gegužės 24 d. pareiškėjos prašymą tyrimo medžiagoje duomenų apie kitus tyrimo veiksmus, išskyrus minėtas G. G. ir nepilnamečio G. G. apklausas, nėra. Taigi, neaišku, kokiais konkrečiai duomenimis remiantis Institucija vertino tėvo G. G. bendravimą su sūnumi kaip tinkamą, kurių pagrindu ir priėmė skundžiamą nutarimą, kadangi nutarime aptartos tik G. G. ir nepilnamečio G. G. apklausos. G. G. teisme nurodė, kad jis deda pastangas, jog vaikas su motina bendrautų, vykdo visų specialistų nurodymus, tačiau medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kokių priemonių ėmėsi G. G. šiuo konkrečiu atveju užtikrindamas tinkamą sūnaus ir motinos bendravimą, neaišku, ar buvo toks bendravimas tarp vaiko ir motinos Pirmosios Komunijos metu, ar buvo galimybė motinos dalyvavimo sūnaus Pirmojoje Komunijoje klausimą spręsti su psichologo ar kito specialisto pagalba ir kodėl vaikas pats priėmė sprendimą dėl jo laiminimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, jog G. G. teigia, kad vaikas yra subrendęs ir pats gali priimti sprendimus dėl bendravimo su motina, tačiau 2021 m. vasario 11 d. – kovo 10 d. teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-26/2021 nurodyta, kad G. G., kuris šiuo metu yra pagrindinis ir svarbiausias prieraišumo objektas sūnui, rekomenduojama laikytis aktyvesnės pozicijos G. bendravimo su mama klausimais, t. y. mažiau teirautis vaiko, kaip jis norėtų, o supažindinti jį su tvarka, kurios bus laikomasi; rekomenduojama stebėti vaiko būseną ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus; pateikta išvada, kad G. G. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su mama tvarkos (b. l. 116).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija, tirdama G. K. pareiškimą, nebuvo aktyvi, netyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir išvadą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos G. G. atžvilgiu padarė neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, tuo pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Dėl išdėstytų motyvų pripažintina, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra nepagrįstas, todėl panaikintinas, o byla grąžintina Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės V. T. 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal 2021 m. gegužės 24 d. gautą G. K. prašymą ir grąžinti bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.