Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2021 m. sausio 5 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Maxima“ salėje neatsargiais savo veiksmais stipriai pastūmė prekių vežimėlį, kuris atsitrenkė į prekybos salėje stovėjusią S. V.. Dėl to S. V. nugriuvo ir patyrė sužalojimus – kairio šlaunikaulio tarpgūbrinį lūžį. Tokiais savo neatsargiais veiksmais A. R. padarė S. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neprisimena, kaip pastūmė tą vėžimėlį, neprisipažįsta, kad jį stūmė, atsimena, kad su nukentėjusiąja susidūrė, kadangi parduotuvėje yra gan ankšta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teismas pagarsino kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 129-131, 9.25 s – 10.25 s, t. 1, b. l. 135, 10.50 s – 11.00 s). Kaltinamasis parodė, kad ten pilna tų vėžimėlių, praėjimas buvo siauras ir ten buvo siaura, neigia, kad nukentėjusioji nukrito per kelis metrus. Jei ne tas senyvo amžiaus žmogus, jis net neprisimintų, ar užkliudė nukentėjusiąją. Teigia, kad pareigūnai jam pasakė, jog jokios baudžiamosios bylos nekels, todėl pasirašė parodymus, kad greičiau viskas pasibaigtų.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus ,,ateina į kasą Nr. 5; 13 (05-0121130110) įvykis; 202001.0105“ kaltinamasis A. R. parodė, kad eidamas gal ir užkliudė nukentėjusiąją, nes ten yra ankšta. Jeigu būtų stipriai pastūmęs, tai ji būtų nulėkusi, tačiau ji buvo užkliudyta, nes jo rankos buvo užimtos. Nesutinka atlyginti gydymo išlaidų, kadangi tiek neuždirba, kad tokią sumą atiduoti. Pats vos pragyvena, jis tokių pinigų nesumokės, jei teismas priteistų, mokėtų po 20 Eur, daugiau neturi iš ko.

Teismui pagarsinus (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, kaltinamasis parodė, kad čia nelaimingas atsitikimas, matyti, kad ji buvo užkabinta, jis užkabino tą vėžimėlį, tačiau jo rankos buvo užimtos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Buvo parduotuvėje ,,Maxima“, norėjo praeiti link kasų, susimokėti už prekes, bet jam praeiti trukdė parduotuvės salėje stovintis prekių vežimėlis, kurį eidamas nestipriai pastūmė, tiksliau pasakius tiesiog užkabino vežimėlį šonu ir jis atsitrenkė į parduotuvės salėje, šalia vežimėlio stovinčią moterį, kadangi toje vietoje praėjimas yra siauras. Jokios tyčios ar kitų blogų ketinimų jis tikrai neturėjo prieš tą moterį, net nepagalvojo apie tokias pasekmes. Kai vežimėlis atsitrenkė į moterį, ji nukrito ant grindų. Tos moters nepažįsta, kai pamatė, kad ji nukrito, labai išsigando ir greitai nuėjęs prie kasų susimokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Vėliau grįžęs namo suprato, kad negerai pasielgė, todėl grįžo į parduotuvę. Jam atėjus į parduotuvę prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris užsirašė jo duomenis. Dėl šio įvykio jis tikrai labai gailisi ir visiškai pripažįsta kaltę (t. 1, b. l. 129-131,135-137).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad kaltinamasis jai nėra žinomas. Tai buvo (duomenys neskelbtini), ji atėjo į „Maxima“, nuėjo prie juvelyrinių gaminių, pradėjo rinktis prekes, jos vėžimėlis stovėjo šalia, kai žiūrėjo prekes jos vėžimėlis buvo jai iš nugaros, dešinėje pusėje. Praėjimas buvo siauras. Viskas vyko jai iš nugaros. Tada išgirdo iš nugaros, kad ją pastūmė, ji to nesitikėjo, todėl nukrito. Ją pastūmė į nugarą, maždaug per nugaros vidurį, jai atrodo, kad iš kairės pusės, nes jis ėjo iš kairės. Buvo stiprus smūgis, nes ji yra aukšta moteris ir taip stipriai nukrito. Jai po to pasakė, kad tai kažkoks vyras, kuris prabėgo pro kasas ir po to dingo iš parduotuvės. Prisimena, kad jis pribėgo, o po to nubėgo į kasą, jis su ja nesusisiekė ir neatsiprašė. Labai stipriai susitrenkė, jai skaudėjo. Prie jos priėjo žmonės, tačiau ji negalėjo atsistoti. Kažkoks vyras ją pakėlė, nes ji negalėjo pajudėti. Paskambino jos anūkui. Vyras, kuris stebėjo tvarką, iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo du vyrai, užkėlė ją ant neštuvų ir išvežė į ligoninę. Tas kritimas padarė jai daug traumų, nes buvo sumušta galva, gavo smegenų sutrenkimą, kas atsiliepė akims ir ausims. Po to dubuo buvo sužeistas. Kojoje trys susiūtos žaizdos. Iš kairės pusės jos kūne buvo sužalojimai. Ji yra tokio amžiaus, kad vargu, ar viskas užgis.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. M. parodė, kad jis yra parduotuvės apsaugos darbuotojas. Jam pasakė, kad nukentėjo moteris, to įvykio nematė. Įvykį nufilmavo pagrindinė šoninė kamera, tai po įvykio susipažino su vaizdo medžiaga. Įvykio metu atėjo pas nukentėjusiąją ir jai padėjo kartu su pirkėju ir vienu salės darbuotoju. Kai padėjo nukentėjusiajai, tai negali pasakyti ar buvo kaltinamasis, nes paties įvykio nematė, todėl ir nematė, ar jis ten stovėjo šalia ar ne. Tik pagal vaizdo įrašus gali paaiškinti, kad jis galimai neliko stovėti šalia nukentėjusiosios. Įvykio vietą filmuoja viena kamera, nes ten yra praėjimas ir po to tolimoji kamera, todėl galima laikyti, jog filmuoja tik viena kamera. Ten siauras praėjimas, kur griuvo nukentėjusioji. Ten yra du praėjimai toje vietoje. Moteris stovėjo viename praėjime žiūrėjo prekes, o jos vėžimėlis galimai stovėjo šone ir šis asmuo, pagal vaizdo įrašą, užkliuvo už to vėžimėlio ir atsitrenkė į nukentėjusiąją. Jei kaltinamasis būtų atitraukęs vėžimėlį, būtų praėjęs. Jis turbūt skubėjo ir stumtelėjo tą vežimą, todėl gavosi natūrali užtvara su tuo vežimėliu. Jeigu kaltinamasis neskubėtų, tai patrauktų vežimą. Jo kaltė, kad jis neįvertino fakto ir pastūmė. Jis užsikabino už vežimo ir pastūmė. Jis specialiai nepastūmė, jis praeidamas kūnu vežimėlį užkliuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. T. parodė, kad yra vyriausioji tyrėja, ji atliko ikiteisminį tyrimą ir atliko kaltinamojo apklausą. Prieš apklausą buvo užpildyta asmens duomenų anketa. Išaiškinamos įtariamojo teisės. Išaiškinama teisė turėti gynėją. Pranešimas apie įtarimą. Pirmiausia buvo klausima ar jis prisipažįsta. Tuomet ką jis prisiminė. Asmuo papasakojo, jo apklausa buvo užrašyta, po apklausos duota jam perskaityti bei duota jam pasirašyti. Parodymai prieš darant apklausą nebuvo užrašyti. Visuomet yra paaiškinama, kad jei asmuo pripažįsta, atlygina žalą, tada yra galimybė susitaikyti. Niekas jam nieko nežadėjo. Ji atsimena, kad kaltinamasis teigė, kad vėžimėlį pastūmė netyčia, norėdamas praeiti. Jo apklausų parodymai šiek tiek skyrėsi. Pirmoje apklausoje, jai atrodo, kad sakė, jog moters nematė. Antroje apklausoje nurodė, kad netyčia stumdamas vėžimėlį kliudė moterį.

Teismui pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus teisme, susijusius su parodymu davimu ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 163 – teismas garsina parodymu, 10 min. 17 sek. – 10 min. 42 sek.), liudytoja parodė, kad negali jo parodymų paaiškinti. Keista, nes žmogui įteikiant pranešimą apie įtarimą klausiama ar viskas aišku. Po to daroma apklausa. Duoda parodymus, pasirašo savo valia. Niekas nėra verčiamas. Negali pasakyti ar kaltinamasis atidžiai skaitė savo parodymus.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamasis jai nėra matytas. Įvykis buvo „Maxima“, buvo sužalota moteris, ji matė, kaip moteris prieš tai, kai ėjo pro savitarnos kasas šlubavo, vos ėjo ir matėsi, kad jai skauda kojas. Po to ji už savitarnos kasų nukrito ir šaukė. Tada ji pribėgo prie jos ir ji sakė, kad ją pastūmė. Ji bandė ją pakelti, bet nepavyko. Tada nuėjo pas apsauginį. Jis taip pat atėjo ir bandė ją kelti. Daugiau nežino, bet negalėjo būti, kad ji nukrito ir koją susilaužė. Moters kritimo momento ji nematė. Tik girdėjo, kaip ji nukrito. Nemano, kad įmanoma pastumti ir sulaužyti koją, mano, kad jei ji šlubavo, tai jau turėjo problemų su koja. Jos nuomone, moteris kojos nesulaužytų nuo nukritimo.

Iš Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad apie įvykį, 2021 m. sausio 5 d. 13 val. pranešė M. P., kuris paaiškino, jog 2021 m. sausio 5 d. apie 13.00 val. parduotuvėje ,,Maxima“ ((duomenys neskelbtini)), nepažįstamas vyras pastūmė jo močiutę, ji nukrito ir su kojos lūžiu buvo išvežta Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę (t. 1, b. l. 15).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra UAB ,,Maxima“ ((duomenys neskelbtini)) parduotuvės salė. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 20-21, 23-26).

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Valakupių reabilitacijos centro 2021 m. vasario 10 d. epikrizėje Nr. M21-11 nurodyta, kad S. V. hospitalizuota 2021 m. sausio 11 d. 12.20 val., siuntimo diagnozė – šlaunikaulio tarpgūbrinės (intertrochanterinės) dalies lūžis S72.11. Klinikinė diagnozė – būklė po kairiojo šlaunikaulio pertrochanterinio lūžimo ir osteosintezės operacijos 2021 m. sausio 6 d. Nusiskundimai ir anamnezė – apsunkintas mobilumas dėl ribotų ir skausmingų operuoto kairio klubo judesių (t. 1. b. l. 45-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje 2021 m. balandžio 8 d. Nr. G 805/2021 (01) nurodyta, kad S. V. nustatyta kairio šlaunikaulio tarpgūbrinis lūžis, kuris galėjo būti padarytas kairiam klubui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tikėtina griūnant, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šlaunikaulio tarpgūbrinio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 50-51).

Iš vaizdo įrašo, esančio kompaktiniame diske ir jo 2021 m. apžiūros protokolo matyti, kad UAB ,,Maxima“ pateikė vaizdo įrašus ,,11 (05-01-21 13’02’02), ,,13 (05-01-21 13’01’10)Įvykis“, ,,Įvykis 20201.01.05“. Vaizdo įrašai: ,,13 (05-01-21 13’01’10)Įvykis“, ,,Įvykis 20201.01.05“ yra tos pačios vaizdo kameros, tik vienas trumpesnės trukmės, kitas ilgesnės. Tačiau rodo ta pačią įvykio vietą, tuo pačiu kampu.

Vaizdo įraše ,,11 (05-01-21 13’02’02) užfiksuota kasą Nr. 5. Matosi, kaip kaltinamasis ateina prie savitarnos kasos.

Vaizdo įraše ,,13(05-01-21 13’01’10) Įvykis“ matoma parduotuvės prekybos salės vaizdas, matoma kasų erdvė, žmonės stovintys eilėje prie kasų, lentynos kuriose sukrautos prekės. Vaizdo įrašo 13:01:11 kairėje pusėje prie prekių lentynos stovi nukentėjusioji ir apžiūrinėja prekes lentynoje. 13:01:20 nukentėjusioji žengia į dešinę pusę ir pasisuka į kairę, į prekybos salės vidaus pusę. 13:01:21 nukentėjusioji krenta ant žemės, o priešais ją yra parduotuvės vėžimėlis, tuo pačiu, kai matomas moters kritimas ir vežimėlio riedėjimas į moterį, matomas ir kartu su riedančiu vežimėliu, šalio jo einantis kaltinamasis). Kaltinamasis sustoja prieš nukentėjusiąją, laiko rankose prekes, yra su languota baltos, rudos spalvos kepure, su striuke, kuri turi gaubtuvą. 13:01:24 prie pargriuvusios moters prieina kita juodai apsirengusi moteris, stovėjusi prie kasų. 13:01:28 prieina ir parduotuvės darbuotoja. Priėjusios moterys bando pakelti pargriuvusią moterį, tačiau ji nesikelia. 13:01:31 prieina vyriškis, stovėjęs prie kasų ir taip pat bando padėti pakelti moterį. 13:01:42 prieina apsaugos darbuotojas. 13:02:05 kaltinamasis su prekėmis nueina prie kasos.

Vaizdo įraše ,,Įvykis 20201.01.05“ matomas vaizdas iš tos pačios vaizdo kameros, tik vaizdo įrašo trukmė trumpesnė. Vaizdo įraše pavadinimu: ,,11 (05-01-21 1302’02) Ateina į kasą Nr.5“ matomos parduotuvės savitarnos kasos. 13:02:10 kaltinamasis prieina prie vienos iš savitarnos kasų, rankose laikydamas galimai alkoholinius gėrimus ir maisto produktus (kompaktinis diskas t. 1, b. l 89; apžiūra t. 1, b. l. 90-95).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas, be kita ko, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

Kaltinime nurodoma, kad A. R. 2021 m. sausio 5 d. apie 13 val., parduotuvės „Maxima“ salėje, stipriai pastūmė prekių vežimėlį, kuris atsitrenkė į prekybos salėje stovėjusią S. V., dėl ko ji nugriuvo ir patyrė sužalojimus – kairio šlaunikaulio tarpgūbrinį lūžį, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Byloje nėra ginčo, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo būtent kaltinamasis A. R., taip pat, kad pateiktuose UAB ,,Maxima“ vaizdo įrašuose yra būtent kaltinamasis. Keliamas klausimas, kas kaltas dėl nukentėjusiosios kritimo ir tuo pačiu dėl jos patirtų sužalojimų.

Teisme A. R. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus. Iš pradžių teigė, kad tik susidūrė su nukentėjusiąja, po to, kad nesusidūrė, peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad eidamas gal ir užkliudė nukentėjusiąją, nes ten yra ankšta, tačiau jei būtų stipriai pastūmęs, tai ji būtų nulėkusi, o ji buvo užkliudyta, nes jo rankos buvo užimtos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog norėjo praeiti link kasų, bet jam praeiti trukdė parduotuvės salėje stovintis prekių vežimėlis, kurį eidamas nestipriai pastūmė, tiksliau tiesiog užkabino vežimėlį šonu ir jis atsitrenkė į parduotuvės salėje, šalia vežimėlio stovinčią moterį. Kai vežimėlis atsitrenkė į moterį, ji nukrito ant grindų, kai pamatė, kad ji nukrito, labai išsigando ir greitai nuėjo prie kasų ir išėjo iš parduotuvės. Vėliau grįžęs namo suprato, kad negerai pasielgė, todėl grįžo į parduotuvę. Jam atėjus į parduotuvę prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris užsirašė jo duomenis (t. 1, b. l. 129-131,135-137). Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl būtent tokie jo parodymai užrašyti, teigė patvirtinęs parašu, kad jie teisingi vien tam, kad greičiau viskas pasibaigtų, nes jam sakė, kad bylos nebus. Teismas neturi pagrindo tikėti tokiais kaltinamojo argumentais. Visų pirma, kaip minėta, net duodamas parodymus teisme A. R. nebuvo nuoseklus, tai teigė iš vis moters nekliudęs, tai, kad galėjo tai padaryti tik ne tyčia. Antra, teismo posėdžio metu minėtus A. R. teiginius paneigė liudytoja, vyriausioji tyrėja R. T., kuri atliko kaltinamojo apklausą. Ji nurodė, kad: parodymai prieš darant apklausą nebuvo užrašyti; atsimena, kad kaltinamasis teigė, kad vėžimėlį pastūmė netyčia, norėdamas praeiti; kaltinamojo apklausų parodymai šiek tiek skyrėsi, nes pirmoje apklausoje, jai atrodo, kad sakė, jog moters nematė, o antroje apklausoje nurodė, kad netyčia stumdamas vėžimėlį kliudė moterį. Esant šioms aplinkybėms, teismas kaltinamojo parodymus, tiek duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vertina kritiškai ir vadovaujasi jais tiek, kiek juos pagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai.

Visų pirma, aplinkybę, kad dėl A. R. neatsargių veiksmų buvo sužalota nukentėjusioji S. V., patvirtina jos pačios pareiškimas bei parodymai. Tiek pareiškime, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad jai parduotuvėje renkantis prekes, jos vėžimėlis stovėjo šalia, už nugaros, dešinėje pusėje. Praėjimas buvo siauras. Ją pastūmė į nugarą, maždaug per nugaros vidurį, jai atrodo, kad iš kairės pusės. Smūgis buvo stiprus, nes ji yra aukšta moteris ir taip stipriai nukrito, labai stipriai susitrenkė, jai skaudėjo. Prie jos priėjo žmonės, tačiau ji negalėjo atsistoti. Kažkoks vyras ją pakėlė, nes ji negalėjo pajudėti. Paskambino jos anūkui. Vyras, kuris stebėjo tvarką, iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo du vyrai, užkėlė ją ant neštuvų ir išvežė į ligoninę. Krisdama susimušė galvą, buvo sukrėstos smegenys, sužeistas dubuo, kojoje trys susiūtos žaizdos. Sužalojimai buvo kairėje kūno pusėje.

Teismas neturi pagrindo tikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurios patvirtina parduotuvės kameromis daryti vaizdo įrašai. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 13:01:11 kairėje pusėje prie prekių lentynos stovi nukentėjusioji ir apžiūrinėja prekes. 13:01:20 matosi kaip moteris žengteli į dešinę ir pasisuka į kairę ir 13:01:21 krenta ant žemės, o tuo pat metu, jos kritimo kryptimi, važiuoja prekių vežimėlis (rankena į moterį), o kartu su vežimėliu (vežimėliui iš šono) eina kaltinamasis pilnomis prekių rankomis, vežimėlis moteriai krentant apsisuka. Nukentėjusioji griūdama atsitrenkia į kitą metalinę prekių lentyną, kuri pajuda iš savo stovėjimo vietos. Moteriai pargriuvus, kaltinamasis kurį laiką žiūri, kaip žmonės bando nukentėjusiąją pakelti, po to pralenda pro pargriuvusią nukentėjusiąją, ją pakelti bandančius žmones ir metalinę prekių lentyną bei nueina į savitarnos kasą. Peržiūrėjus vaizdo įrašus ,,ateina į kasą Nr. 5; 13 (05-0121130110) įvykis; 202001.0105“ kaltinamasis parodė, kad eidamas gal ir užkliudė nukentėjusiąją, kadangi ten buvo ankšta, o jo rankos buvo užimtos.

Teisme apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas T. M. patvirtino, kad vietoje, kur nukrito nukentėjusioji, tarp prekių lentynų yra siauras praėjimas, moteris stovėjo viename praėjime žiūrėjo prekes, o jos vėžimėlis galimai stovėjo šone ir kaltinamas asmuo, pagal vaizdo įrašą, kliudė vėžimėlį ir atsitrenkė į nukentėjusiąją. Jei kaltinamasis būtų atitraukęs vėžimėlį, būtų praėjęs. Jis turbūt skubėjo ir stumtelėjo tą vežimą, todėl gavosi natūrali užtvara su tuo vežimėliu. Iš liudytojos I. J. parodymų matyti, kad nors ji moters kritimo momento ir nematė, tačiau paaiškino, jog girdėjo, kaip buvo sužalota moteris, kad ji už savitarnos kasų nukrito ir šaukė. Tada ji pribėgo prie jos ir nukentėjusioji sakė, kad ją pastūmė.

Aplinkybė, kad nukentėjusioji S. V. įvykio metu buvo sužalota patvirtinta 2021 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. G 805/2021 (01), kurioje nurodyta, kad S. V. nustatyta kairio šlaunikaulio tarpgūbrinis lūžis, kuris galėjo būti padarytas kairiam klubui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tikėtina griūnant, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šlaunikaulio tarpgūbrinio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 50-51). Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2357) IV skyriuje, 7.1. punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai patvirtina, kad nukentėjusioji, dėl kritimo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, patyrė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. R. pagal bylos aplinkybes ir gyvenimišką patirtį, t. y. eidamas su prekėmis rankose, matydamas, kad praėjimas yra užtvertas prekių vežimėliu ir matydamas nukentėjusiąją, stovėjusią šalia prekių vežimėlio ir apžiūrinėjančią prekes, siekdamas praeiti, stipriai kūnu stumdamas prekių vežimėlį, nors ir nenumatė, bet turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokio jo veiksmo gali nukentėti šalia stovintys asmenys (nagrinėjamu atveju nukentėjusioji). Taigi nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl A. R. pripažintinas kaltu dėl nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir šios nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

A. R. padarė vieną neatsargią (dėl nusikalstamo nerūpestingumo) nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 104), 2021 m. liepos 9 d. duomenimis per 5 metus baustas administracine tvarka 14 kartų, pagrinde už greičio viršijimą, dalis baudų sumokėta, dėl dalies baudų sumokėjimo duomenų nėra (t. 1, b. l. 105-117), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 100), dirba (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, mažesnės nei vidutinės trukmės (BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti skiriama nuo 3 mėn. iki 2 m., vidurkis – 1 m. 1,5 mėn.). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis – 8 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimu per visą bausmės laiką dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Įvertinus esamą kaltinamojo A. R. finansinę padėti (pasak jo sunkiai pragyvena iš (duomenys neskelbtini)), priteistą sumą (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiosios gydymą (4 182,55 Eur), prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinį ieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti už nukentėjusiosios gydymą iš kalto asmens (duomenys neskelbtini) padarytą 4 182,55 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji S. V. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad išlaidas sudaro: 2021-01-05 – 2021-01-11 kitos klubo ir šlaunikaulio procedūros – kai būklė nesudėtinga 2 473,65 Eur vertės paslaugos; 2021-01-11 – 2021-02-10 reabilitacija II: judamojo-atramos aparato pažeidimai (reabilitacijos trukmė 20 dienų) 1 708,90 Eur vertės paslaugos. Už paslaugas sumokėta iš (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 57-59). Nurodytą sumą prašo pervesti į (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini)). Ieškovė bylos nagrinėjime nedalyvavo, raštu nurodė, kad ieškinį palaiko (t. 1, b. l. 162).

Pagal CK 6.263 straipsnyje suformuluotas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos (tyčios ar neatsargumo). Pagal CK 6.283 str. sužalojus asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus nukentėjusiojo patirtus nuostolius.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnis, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini), todėl ji turi į padariusį žalą asmenį A. R. regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 4 182,55 Eur, todėl ši suma (duomenys neskelbtini) priteistina iš kaltinamojo A. R..

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas, atsižvelgdamas į nepastovias kaltinamojo pajamas, į priteistos sumos dydį, tai, kad A. R. registruojasi Užimtumo tarnyboje, nusprendžia išdėstyti priteistos žalos atlyginimą 3 metams (36 mėnesiams), mokant 35 mėnesius po 116 Eur, kas mėnesį ir paskutinį – trisdešimt šeštą mėnesį -122,55 Eur.

A. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 124-125). Ji paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Maxima“ (t. 1, b. l. 89), paliktinas saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. R. 4 182,55 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 55 euro centus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Žalos atlyginimą išdėstyti 3 metams (36 mėnesiams), mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo trisdešimt penkis mėnesius po 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) kas mėnesį ir paskutinį – trisdešimt šeštą mėnesį -122,55 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 55 euro centus).

Priteista suma turi būti pervesta (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala (duomenys neskelbtini) už S. V. gydymą“.

Išaiškinti A. R., kad nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 1 kompaktinį diską, palikti saugoti byloje, kaip bylos medžiagą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.