Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano darbininkai“ atstovui advokato padėjėjui B. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano darbininkai“ bankroto administratorės R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. O. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mano darbininkai“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime teigiama, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. T. O. nevykdė savo kaip vadovo nurodomų pareigų iki bankroto bylos iškėlimo. Per jo vadovavimo laikotarpį nebuvo nepateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centras“ kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, t. y. nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus. Be kita ko, iškėlus bankroto bylą BUAB „Mano darbininkai“, bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas neįvykdė įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę, BUAB „Mano darbininkai“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Įmonės finansinės atskaitomybės buvęs įmonės vadovas T. O. nepateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir keliant bankroto bylą BUAB „Mano darbininkai“.

Teigiama, jog dėl duomenų ir dokumentų neperdavimas lėmė negalimumą bankroto administratoriui tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros. T. O. veikė išimtinai savo, o ne UAB „Mano darbininkai“ interesais, nesilaikė nei CK 2.87 str. įtvirtintų bendrųjų, nei Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui. Pareiškėja nurodo, kad šios aplinkybės sudaro atskirą teisinį pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal IBI 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą - įmonės valdymo organų netinkamą pareigų vykdymą.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Bankroto administratorius 2018 m. spalio 15 d. išsiuntė buvusiam BUAB „Mano darbininkai“ vadovui T. O. įsakymą dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau iki šiol bankroto administratoriui įmonės turtas ir dalis dokumentų, įskaitant sudarytą BUAB „Mano darbininkai“ balansą, nėra perduoti. Remiantis bankroto administratoriaus turimais dokumentais, matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, 2017 m. gruodžio 31 d. bandomojo balanso duomenimis, BUAB „Mano darbininkai“ turėjo 97 288,10 Eur vertės turto, iš kurio 14 247,83 Eur dydžio sumą sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, atsargos ir prekės skirtos perparduoti, likutis 6 677,84 Eur (pareiškimo priedas Nr. 5). Faktinę aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Mano darbininkai“ kasoje turėjo grynųjų pinigų, pagrindžia 2017 m. įmonės kasos apyvartos žiniaraštis, kuriuo remiantis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje BUAB „Mano darbininkai“ kasoje buvo 14 247,83 dydžio piniginė suma (pareiškimo priedas Nr. 6).

Pažymėtina, buvęs bendrovės vadovas piktybiškai nevykdo nei Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi BUAB „Mano darbininkai“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, kas leidžia konstatuoti, jog buvęs įmonės vadovas siekia nuslėpti įmonės dokumentus, bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Administratorius, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog likusioji, t. y. neperduota administratorius dalis įmonės finansinių dokumentų dalis galimai yra sunaikinta, neperduotas įmonės turtas T. O. pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir iššvaistytas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pripažinti BUAB „Mano darbininkai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Dėl to pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbiu priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Taigi sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

Pažymėtina, kad buvęs BUAB „Mano darbininkai“ vadovas informavo administratorių, apie tai kad VMI vykdė mokestinį patikrinimą, kad visi dokumentai yra atiduoti VMI patikrinimui atlikti. Atlikusi mokestinį patikrinimą, VMI perdavė administratoriui dokumentus ir patikrinimo aktą (pareiškimo priedas Nr.7), kuriame nustatyta, kad BUAB „Mano darbininkai“ vadovas nepateikė tyrimui dalies dokumentų, nebendradarbiavo bei nevykdė Mokesčių administratoriaus nurodymų, ko pasėkoje mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas išsamus, nes trūko dokumentų ir paaiškinimų. Administratorius patikrino VMI registrų duomenimis ir nustatė, kad BUAB „Mano darbininkai“ veiklą vykdė iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu didžiosios dalies BUAB „Mano darbininkai“ dokumentų buvimo vieta apskritai neaiški, kadangi buvęs įmonės vadovas T. O. iki šios dienos jų nėra perdavęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankroto administratoriui perėmus dalį dokumentų, matyti, kad trūksta didelės dalies įmonės dokumentų (nėra perduotos įmonės sutartys, didžiosios knygos, personalo dokumentai, akcininkų sprendimai bei daug kitų buhalterinės apskaitos dokumentų). Atsižvelgiant į tai, kad turimi dokumentai nesukuria vieningos bendrovės buhalterinės apskaitos, darytina pagrįsta išvada, jog T. O. neteisėti veiksmai, t. y. sąmoningas įmonės dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Suinteresuotam asmeniui T. O. apie iškeltą civilinę bylą ir pareikštą reikalavimą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, jam procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, į pareikštą reikalavimą jis teismui atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tenkinamas.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog UAB „Mano darbininkai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. sausio 27 d. Pagrindinė įmonės veikla – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrengimų nuoma. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad bendrovės vadovu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2018 m. liepos 10 d. buvo T. O. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė nekilnojamojo turto neturėjo, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, bendrovės skola 2018 m. birželio 22 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 9 579,63 Eur sumą. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla.

Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, teismas pažymi, jog ĮBĮ (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-208 redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; kai įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai (2 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos: preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu, pirma, veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; antra, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-102-219/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

Dėl vadovo netinkamo pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, vykdymo

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. T. O. nevykdė savo kaip vadovo pirmiau nurodomų pareigų iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Iš prie bylos pateiktos Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą turinio matyti, jog bendrovės vadovas T. O. nesudarė ir nepateikė Registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, nustatyta, jog yra nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus. Iš bylos medžiagos matyti, jog iškėlus bankroto bylą BUAB „Mano darbininkai“, bankroto administratoriui buvęs įmonės vadovas T. O. neįvykdė pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę BUAB „Mano darbininkai“ bankroto bylos iškėlimo dienai. Iš prie bylos pateiktos Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties iškelti įmonei bankroto bylą turinio matyti, jog įmonės finansinės atskaitomybės, įmonės dokumentų, reikalingų įvertinti įmonės turtą ir įsipareigojimus, buvęs įmonės vadovas T. O. nepateikė ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui keliant bankroto bylą BUAB „Mano darbininkai“.

Teismas todėl sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog dėl duomenų apie bendrovės ūkinę veiklą, dėl finansinių dokumentų neperdavimo bankroto administratorius tinkamai negalėjo ir šiuo metu negali tinkamai ir imperatyviai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos turinį, jos turto, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros. Teismas todėl sprendžia, kad buvęs bendrovės vadovas T. O. nevykdė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų ir įstatymuose numatytų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui. Teismas vertina, kad šios aplinkybės sudaro atskirą teisinį pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl įmonės veikos organizavimo, siekiant apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius 2018 m. spalio 15 d. išsiuntė buvusiam BUAB „Mano darbininkai“ vadovui T. O. įsakymą dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo, tačiau iki šiol bankroto administratoriui įmonės turtas ir dalis dokumentų, įskaitant sudarytą BUAB „Mano darbininkai“ balansą, nėra perduoti. Remiantis bankroto administratoriaus turimais dokumentais, matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, 2017 m. gruodžio 31 d. bandomojo balanso duomenimis, BUAB „Mano darbininkai“ turėjo 97 288,10 Eur vertės turto, iš kurio 14 247,83 Eur dydžio sumą sudarė pinigai ir pinigų ekvivalentai, atsargos ir prekės skirtos perparduoti, likutis 6 677,84 Eur (pareiškimo priedas Nr. 5). Faktinę aplinkybę, kad 2017 m. gruodžio 31 d. BUAB „Mano darbininkai“ kasoje turėjo grynųjų pinigų, pagrindžia 2017 m. įmonės kasos apyvartos žiniaraštis, kuriuo remiantis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje BUAB „Mano darbininkai“ kasoje buvo 14 247,83 dydžio piniginė suma (pareiškimo priedas Nr. 6).

Jau minėta, kad buvęs bendrovės vadovas T. O. nevykdo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi BUAB „Mano darbininkai“ bankroto byloje nustatyto įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratoriui, kas leidžia spręsti, jog buvęs įmonės vadovas siekia nuslėpti įmonės dokumentus, bei galimai tikrąsias įmonės bankroto priežastis, o neperduotas įmonės turtas T. O. pasisavintas, sunaikintas, prarastas ar iššvaistytas. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad T. O. tyčiniais, sąmoningais veiksmais siekė, kad bendrovė taptų nemoki ir taip būtų apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, dėl ko bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį, įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį.

ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Dėl to pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbiu priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Taigi sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus.

Byloje nustatyta, kad bendrovės direktorius paskirtajam bendrovės bankroto administratoriui nėra perdavęs įmonės buhalterinių dokumentų. Iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, jog buvęs bendrovės vadovas informavo bankroto administratorių, jog VMI vykdė mokestinį patikrinimą ir kad visi bendrovės finansiniai dokumentai yra atiduoti VMI patikrinimui atlikti. Nustatyta, kad atlikusi mokestinį patikrinimą, VMI perdavė administratoriui dokumentus ir patikrinimo aktą (pareiškimo priedas Nr.7), iš kurio matyti, jog BUAB „Mano darbininkai“ vadovas T. O. nepateikė tyrimui dalies dokumentų, nebendradarbiavo bei nevykdė Mokesčių administratoriaus nurodymų, ko pasėkoje mokestinis patikrinimas nebuvo atliktas išsamus, nes trūko dokumentų ir paaiškinimų. Administratorius patikrino VMI registrų duomenimis ir nustatė, kad BUAB „Mano darbininkai“ veiklą vykdė iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu didžiosios dalies BUAB „Mano darbininkai“ dokumentų buvimo vieta neaiški, kadangi buvęs įmonės vadovas T. O. iki šios dienos jų nėra bankroto administratoriui perdavęs įmonės sutarčių, didžiosios knygos, personalo dokumentų, akcininkų sprendimų ir kt.. Įvertinus tai, kad turimi dokumentai nesukuria vieningos bendrovės buhalterinės apskaitos, darytina pagrįsta išvada, jog T. O. neteisėti veiksmai, t. y. sąmoningas įmonės dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas nulėmė tai, kad neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

Dėl bylos baigties

Teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje aptartų požymių, t. y. ši norma nustato, kad kiekvienas šioje ĮBĮ 20 straipsnio dalyje aptartas požymis sudaro savarankišką teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra suformulavusi tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytų tyčinio bankroto požymių visuma – bendrovės vadovo sąmoningas finansinių ataskaitų rinkinio nesudarymas, bendrovės dokumentų ir duomenų nepateikimas Registro tvarkytojui; sąmoningas apskaityto bendrovės turto ir pinginių lėšų nuslėpimas ir neperdavimas bankroto administratoriui; sąmoningas įmonės dokumentų slėpimas bei aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko neįmanoma visapusiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, įrodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas T. O. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, kas sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis ir 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 ir 5 punktai).

Byloje pareiškėja nepateikė prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė turėjo 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 1). Šios išlaidos priteisiamos iš T. O. (CPK 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, LR Įmonių bankroto įstatymo įstatymo10 straipsnio 14 dalimi, 20 straipsniu,

nutaria:

prašymą patenkinti.

Pripažinti BUAB „Mano darbininkai“ (kodas 304451142) bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo, šios nutarties kopiją išsiųsti prokurorui, Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti valstybei iš T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.