- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-1722-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09941-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. H.
- Atsakovas
- AB Nordea Bank, atstovaujamam AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus, E. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) M. H. (buvusi pavardė – G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.e2-16382-845/2016 pagal ieškovės M. H. ieškinį atsakovams AB Nordea Bank, atstovaujamam AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus, bei E. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė M. H. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/06/58J negaliojančia CK 1.87 straipsnio ir 1.92 straipsnio pagrindais ir nustatyti, kad tikrosios šios sutarties šalys yra E. G. (kredito gavėjas) ir Nordea Bank AB (kredito davėjas); 2) pripažinti 2006 m. balandžio 5 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 06/04/42J prie 2005 m. birželio 7 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/06/58J negaliojančiu CK 1.87 straipsnio ir 1.92 straipsnio pagrindais, ir nustatyti, kad tikrosios šio susitarimo šalys yra E. G. (kredito gavėjas) ir Nordea Bank AB (kredito davėjas).
2016-04-14 teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
2016-05-06 teisme buvo gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, dėl prašoma perduoti bylą nagrinėti pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr.e2-16382-845/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Įvertinęs ieškinio reikalavimo teisinį turinį ir juo siekiamus padarinius, teismas sprendė, jog ieškinys yra turtinis ir remiantis CPK 27 straipsniu nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, dėl ko byla perduotina Vilniaus apygardos teismui remiantis 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus bei duomenis, kad ieškovės atžvilgiu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2010-02-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/10 dėl 759 767,17 Eur skolos priteisimo šioje byloje ginčijamų sandorių pagrindu. Teismo vertinimu, iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovė ieškinio reikalavimais siekia tam tikros turtinės naudos – būti atleista nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytos sutarties, vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad išsprendus ginčą dėl turtinės prievolės pripažinimo, nors turtas teismo sprendimu nebūtų priteisiamas, pasikeistų (pagerėtų) ieškovės turtinė padėtis, nes neliktų pagrindo ieškovei ją vykdyti ir atsakovams kitoje byloje reikšti pagal tokią prievolę reikalavimo ieškovei.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Ieškovė M. H. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.
Atskirojo skundo argumentai:
1. Nesutinka, kad ginčas yra turtinis ir dėl to turėtų būti perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Jos tvirtinimu, ieškinio tenkinimo atveju kredito prievolė, kylanti iš kredito sutarties ir papildomo susitarimo, Bankui nesibaigtų, o prievolė grąžinti kreditą būtų perkelta kitam asmeniui - E. G..
2. Ieškovė sandorį ginčija kaip niekinį, todėl jos turtinė padėtis išnagrinėjus bylą niekaip nepasikeistų. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių konstatavimo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Todėl tokio ieškinio apmokestinimas žyminiu mokesčiu nėra pateisinamas.
3. Byla negalėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kol dar nėra išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atsiliepimo argumentai:
1. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai - turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus ieškovės ieškinio tenkinimo atveju (nors tam pagrindo nėra) ieškovės turtinė padėtis neabejotinai pagerėtų, kadangi ieškovė išvengtų prievolių pagal Kredito sutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo vykdymo (toks yra ieškinio tikslas). Ieškovė bando aiškinti, kad niekinis sandoris jai apskritai jokių pasekmių nesukuria ir neva dėl to ieškinys nagrinėtinas apylinkės teisme, tačiau tokiu teiginiu ieškovė pati akivaizdžiai pasako, kad ieškinio tikslas yra panaikinti turtinę prievolę taip, kad ieškovė neturėtų Bankui jokių skolinių įsipareigojimų, kuriuos ji šiandien dienai turi ir nevykdo. Ieškinys yra turtinis ir teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas), o ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį nuo tos sumos, kurios mokėjimo siekia išvengti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokį aiškinimą panašiuose ginčuose patvirtina ir teismų praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1774-186/2015, kt.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, dėl ko priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu, o neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008; 2012 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013, 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ginčija būsto kreditavimo sandorį (bei papildomą susitarimą), iš kurio jai kyla tiesioginė turtinė prievolė – grąžinti paskolos su iš jos kylančiais įsipareigojimais sumas. Darytina išvada, kad kreditavimo sandorį bei papildomą susitarimą teismui pripažinus negaliojančiu, ieškovė išvengtų turtinių prievolių, kylančių iš sandorio. Kadangi ginčo pobūdis nustatomas pagal šalies siekiamas teisines pasekmes, todėl tuo atveju, kai ieškinio patenkinimas sukuria turtines pasekmes, toks ginčas yra turtinis, o jo suma, ginčijant tokį sandorį, nustatoma būtent pagal tai, kokio dydžio turtinės prievolės būtų išvengta tokio reikalavimo patenkinimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimu siekia turtinių padarinių, konkrečios turtinės prievolės pasibaigimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra pareiškusi turtinį reikalavimą. Šiuo atveju kvalifikuojant ginčą turtiniu ar neturtiniu nėra reikšminga apeliantės nurodyta aplinkybė, kad sandoris ginčijamas kaip niekinis ar, kad ieškiniu siekiama prievolės perkėlimo kitam asmeniui. Kaip jau minėta, šiuo atveju vertinama, ar pati ieškovė ieškinio tenkinimo atveju išvengtų turtinių prievolių.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ginčijama nutartis dėl bylos perdavimo kitam teismui negalėjo būti priimta, kol nebuvo išspręstas apeliantės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį, pripažinus, kad patikslintame ieškinyje iš esmės pareikšti analogiški reikalavimai kaip ir priimtame ieškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikslintu ieškiniu buvo ginčijamas tas pats būsto kreditavimo sandoris bei papildomas susitarimas. Todėl darytina išvada, kad ta aplinkybė, kad ieškovė atskiruoju skundu buvo apskundusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį, neužkirto kelio teismui spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą.
Ieškinio suma nustatoma pagal tai, kokio dydžio turtinės prievolės būtų išvengta reikalavimo patenkinimo atveju. Byloje teiktais duomenimis nustatyta, kad dėl šioje byloje ginčijamo kreditavimo sandorio netinkamo vykdymo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-565/10 banko naudai iš ieškovės priteista 759 767,17 Eur. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ginčas pareikštas dėl didesnės sumos negu 43 500 Eur, dėl ko byla nagrinėtina Vilniaus apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 dalis).
Paaiškėjus, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą perdavė Vilniaus apygardos teismui remdamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Remiantis teiktų teisinių paslaugų ataskaita bei kitais teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, atsakovui suteikta teisinių paslaugų už 296,12 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose numatytų sumų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 296,12 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB Nordea Bank, atstovaujamam AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus, iš ieškovės M. H. (a.k. (duomenys neskelbtini) 296,12 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.