Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Juditos Sungailaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (kuro vagystė), ir jam paskirti 1 metai laisvės atėmimo bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. G., V. K., K. K. ir D. R., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. nuteistas už tai, kad A. G., K. K., V. K. bei tuo metu būdami nepilnamečiai T. P. ir D. R. tyčiniais veiksmais, iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. lapkričio 23 d., apie 00:45 val., K. K. vairuojamu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atvyko prie įmonės UAB ,,T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), aptvertos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), kur A. G. kartu su V. K., T. P. bei D. R., nešdamiesi 8 talpas po 30 litrų talpos, perlipo segmentinę tvorą, taip patekdami į UAB ,,T“ teritoriją, ir iš ten stovėjusio įmonei priklausančio sunkiasvorio savivarčio automobilio ,,MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais, sugadindami automobilio kuro bako dangtelį, kurio vertė 15,5 Eur, ir užraktą, kurio vertė 12 Eur, iš jo slapta pagrobė 250 litrų dyzelino, kurio vertė 250 Eur, taip pat, sugadino UAB ,,T“ priklausančių sunkiasvorių automobilių „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,,VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,,VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,,VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 8 vnt. kuro bakų dangtelių, kurių kiekvienas po 15,5 Eur vertės, ir 8 vnt. užraktų, kurių kiekvienas po 12 Eur, taip sugadindami UAB ,,T“ priklausančio turto bendrai už 247,5 Eur, bei parnešę pilnas talpas perkėlė jas per tvorą ir sudėjo į automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kur jų laukė K. K.. Tokiu būdu, kaltinamieji bendrai veikdami pagrobė UAB ,,T“ priklausantį turtą už 250 Eur ir sugadino turto už 247,5 Eur.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad T. P. nusikalto būdamas nepilnametis, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuriuo kėsinamasi į svetimą turtą. Anksčiau jis yra teistas 5 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Paskutiniais dviem teismų sprendimais nuteistas už veikas, kurias padarė atlikdamas anksčiau skirtą laisvės apribojimo bausmę. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

3. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, kad būtų tinkamai įvertintos visos aplinkybės ir jį charakterizuojantys duomenys; įvertinus bylos duomenis, sušvelninti bausmę ir paskirti naują nutartį su proporcijas atitinkančia bausme; paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėją.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė visiškai neproporcingą bausmę už padarytus nusikaltimus. Nagrinėjimo metu buvo visiškai neatsižvelgta į jį charakterizuojančias detales, į veikos pavojingumą, į tai, kad nusikaltimo metu buvo nepilnametis.

3.2. Skunde apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu teismas buvo šališkas, viso proceso metu jautė tiesioginį neigiamą nusistatymą prieš jį, dėl kurio buvo paskirta tokia bausmė. Iš paskirto gynėjo nesulaukė tiesioginio kontakto sprendžiant jo gynybinę poziciją, todėl buvo apribotos jo galimybės į gynybą ir negalėjo išsakyti pilnai savo pozicijos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Zenonas Žymančius prašė tenkinti apeliacinį skundą pagal jame nurodytus argumentus. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo T. P. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis T. P. skunde kelia tik paskirtos bausmės pakeitimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir skirti kitą, padarytoms nusikalstamoms veikoms proporcingą ir nuteistojo asmenybę atitinkančią, bausmę.

6. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai (54 straipsnio 2 dalis, BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Kadangi analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu T. P. buvo nepilnametis, atsižvelgtina ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui nepilnamečiams reikšmingas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. Pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju T. P. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (kuro vagystė), ir jam paskirti 1 metai laisvės atėmimo bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtos 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad individualizuodamas bausmės rūšį ir skirdamas T. P. atitinkamo dydžio bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą įvykdė būdamas nepilnametis, už analogiškas nusikalstamas veikas jau teistas 5 kartus, ir teistumui neišnykus; 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka 4 kartus (3 t., b. l. 10–13), nesimoko, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Paskutiniais dviem teismų sprendimais nuteistas už veikas, kurias padarė atlikdamas anksčiau skirtą laisvės apribojimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filiale nuo 2018 m. sausio 12 d. dėl (duomenys neskelbtini), nustatyti (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 62), psichiatrinis gydymas, gydytas VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (3 t., b. l. 68), tačiau 2021 m. vasario 24 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (3 t., b. l. 73). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. P. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į vieną T. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Kaip jau minėta, skiriant bausmę nepilnamečiui būtina atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos (3 t., b. l. 77) ir Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymos (3 t., b. l.82–83) duomenimis matyti, kad T. P. gyvena kartu su motina, patėviu ir kitais broliais, senele, 2016 m. spalio mėnesį jam nustatyti bendrieji mokymosi ir elgesio sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, dideli specialieji ugdymosi poreikiai, buvo pritaikytos kai kurių dalykų mokymo programos. Šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. buvo taikoma atvejo vadyba, 2019 m. rugsėjo 12 d. nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikui (berniukas gatvėje surastas neblaivus, sumuštas), 2020 m. kovo 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, autodestruktyvus vaiko elgesys, nustatytas pagalbos šeimai ir vaikui poreikis. Iš šių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis turi mokymosi ir elgesio sunkumų, tačiau byloje nėra duomenų, kad T. P. raida neatitiktų jo amžiaus. Bylos duomenimis T. P. tėvas R. S. atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, nebendrauja.

12. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą T. P. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas labai artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą apylinkės teismas T. P. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatydamas lygų maksimaliam sankcijoje numatytos bausmės dydžiui. Nesutikti su šiuo skundžiamu apylinkės teismo sprendimu, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

13. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti, kad nors nusikalstamų veikų padarymo metu T. P. buvo nepilnametis, tačiau teistumas jam nėra pirmasis – praeityje už analogiško pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas 5 kartus. Jo atžvilgiu buvo skiriamos arešto ir laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad jis nedirba ir nesimoko. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo T. P. vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad T. P. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, todėl galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

14. Šių aplinkybių kontekste visiškai sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, jog bausmės tikslai vertinamu atveju bus geriausiai pasiekti taikant T. P. griežčiausią terminuotą realią laisvės atėmimo bausmę, kuri jam taip pat nėra pirmoji (2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu T. P. nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti įstaigoje). Priešingos išvados, įvertinus šias iš esmės neigiamai T. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegijai neleidžia daryti nuteistojo gynėjo akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo jauno amžiaus, į ką visiškai pagrįstai, parinkdamas bausmės dydį, skundžiamu nuosprendžiu atsižvelgė apylinkės teismas. Nuteistojo jaunas amžius, turint omenyje jo ankstesnių teistumų kiekį, nepaneigia nuteistojo polinkio nusikalsti, nesilaikyti bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir neleidžia spręsti, jog šio metu T. P. vis dar įmanoma taisyti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

15. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo T. P. asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. P. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti T. P. paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog apylinkės teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, be to, buvo apribotos jo galimybės į gynybą iš paskirto gynėjo nesulaukus tiesioginio kontakto sprendžiant gynybinę poziciją, dėl ko nuteistasis negalėjo išsakyti pilnai savo pozicijos. Šių argumentų kontekste pažymėtina, kad susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamąja byla, teisėjų kolegija nenustatė, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo kaip nors pažeista ar apribota T. P. teisė į nešališką teisminį procesą ar gynybą. Byloje buvo apklausti visi nuteistieji, nepilnamečių nuteistųjų įstatyminiai atstovai, liudytojai, ištirti ir įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde tik deklaratyviai pamini apie suvaržytas jo teises, tačiau nenurodo konkrečių faktų ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šiuos argumentus laikyti pagrįstais. Pastebėtina, kad teisingą teismo sprendimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Šiuo nuosprendžiu T. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2021 m. gruodžio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, todėl jos keisti aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

18. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 126,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 67 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam T. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. anksčiau teistas 5 kartus, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo skundžiamas nepilnoje apimtyje, tai yra dėl paskirtos bausmės, byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, nuteistasis teismo posėdžio metu nedalyvavo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą T. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo T. P. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.