Kauno apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovams G. K., L. A., trečiasis asmuo M. M., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovas E. A. į teismo posėdį neatvyko, pateikė dalies ieškinio atsisakymą, kuriuo atsisakė 23 500 Eur skolos priteisimo iš atsakovo G. K., prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat prašė priteisti iš atsakovo L. A. 23 500 Eur žalą. Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant.

Ieškovo atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 23 500 Eur žalos priteisimo iš atsakovo G. K. nutrauktina. Teismas sprendžia, kad ieškovui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio teisinės pasekmės, nes jos buvo ieškovui išaiškintos 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdyje, kai ieškovas atsisakinėjo nuo ieškinio atsakovo L. A. atžvilgiu ir pasirašė tipinę atsisakymo nuo ieškinio formą ( b.l. 41). Teismui išėjus į pasitarimų kambarį ieškovas pateikė prašymą, kad savo atsisakymą nuo ieškinio ir prašymą patvirtinti taikos sutartį atšaukia, todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ( b.l.46, 51-52). Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d., 42 str. 1 d.), todėl ieškovo E. A. atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimų G. K. atžvilgiu kaip neprieštaraujantis įstatyminėms nuostatoms priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje reikalavimo dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius 2015 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Aliuminium group“ iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1815-259/2015 BUAB „Aluminium group“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 16 d. Bendrovės direktoriumi nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. buvo L. A., nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2013 m. vasario 25 d. bendrovės direktoriumi buvo G. K.. Po 2013 m. vasario 25 d. ir iki bankroto bylos iškėlimo (2015-06-16) bendrovėje oficialiai paskirto vadovo nebuvo. Nuo 2011 m. birželio 15 d. bendrovės vieninteliu akcininku buvo L. A.. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Aliuminium group“ kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas 2015 m. gruodžio 3 d. priėmė nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi UAB „Aliuminium group“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patikslintas BUAB „Aluminium group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, išbraukiant iš jo pradinį kreditorių BUAB „ASF“ su 47 567,77 Eur finansiniu reikalavimu ir į kreditorių sąrašą įtraukiant E. A. su 47 567,77 Eur finansiniu reikalavimu. Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu UAB „Aliuminium group“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodytų aplinkybių, įmonės likvidacinio akto nustatyta, kad UAB „Aliuminium group“ bankroto byloje liko nepatenkinti bendros 96 318,96 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo E. A. 47 567,77 Eur finansinis reikalavimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kurio reikalavimas liko nepatenkintas dėl įmonės bankroto, pareiškė reikalavimą buvusiems UAB „Aliuminium group“ vadovui ir akcininkui dėl žalos atlyginimo. Taigi, byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju įmonės akcininko) neteisėtais veiksmais, atlyginimo kreditoriui, kai įmonei iškėlus bankroto bylą, bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sąžiningo elgesio pareigą ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 04 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovų veiksmų neteisėtumą grindė Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-259/2016, kuria UAB „Aliuminium group“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Iš minėtos Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „Aliuminium group“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nustačius šiuos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Teismas nustatė, kad bendrovė paskutiniu metu iš esmės nevykdė juridinių asmenų registre įregistruotos veiklos, ir kad šis faktas yra konstatuotas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartyje, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. Teismas nurodomoje nutartyje pažymėjo, jog minėtais metais įmonė veikė nuostolingai, patyrė 3087 Eur įprastinės veiklos nuostolių, jog VSDFV informacinės sistemos duomenimis, UAB „Aluminium group“ skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. birželio 1 d. sudarė 7617,48 Eur. Šis skolos išieškojimas priverstine tvarka 2013 m. gegužės 6 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui, kuris 2015 m. kovo 17 d. grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui su aktu apie išieškojimo negalimumą. Bendrovėje dirbę darbuotojai atleisti iš darbo nuo 2013 m. antrojo ketvirčio, išskyrus vieną darbuotoją, už kurį draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos nedeklaruojamos VSDFV nuo 2012 m. vasario 3 d. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, įmonė mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų neteikia nuo 2013 m. kovo mėn., o pagal pateiktas mokesčių deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis bendrovė 2015 balandžio 29 d. turi 4683,75 Eur mokestinę nepriemoką valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams. Tokiu būdu buvo matyti, kad įmonė jau 2013 metais buvo nemoki. Teismas pažymėjo, kad bendrovei esant nemokiai, bendrovės vadovas ar jos dalyvis privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ( ĮBĮ 8 str. 1 d.). Šios pareigos bendrovės vienintelis akcininkas L. A. ir direktoriumi iki 2013 m. vasario 25 d. dirbęs G. K. nevykdė. Teismas sprendė, kad bendrovės dalyviai ir jo vadovai pažeidė įstatymo leidėjo įtvirtintą pareigą privalomai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, jai esant nemokiai (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, jog bendrovės vienintelis akcininkas L. A. įstatymo nustatyta tvarka nepaskyrė ir bendrovės direktoriaus, po to, kai 2013 m. vasario 5 d. buvo atleistas iš pareigų G. K.. Tokiu būdu nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2015 birželio 15, kada įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovėje nebuvo suformuoti valdymo organai, kas leido teismui taip pat daryti išvadą, kad bendrovės savininkas nevykdė/netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad bendrovės akcininkas L. A. bei buvę bendrovės direktoriai L. A. ir G. K. per teismo nustatytą terminą ir priverstinio vykdymo proceso metu neperdavė bankroto administratoriui bendrovės ūkinę finansinę veiklą liudijančių dokumentų. Teismas pažymėjo, jog įmonės dalyviai taip pat turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, kontroliuoti, kad laiku ir tinkamai būtų perduoti kitam bendrovės direktoriui bendrovės ūkinę finansinę veiklą liudijantys dokumentai. Šios prievolės bendrovės vienintelis akcininkas L. A. nevykdė, nes byloje nėra duomenų, kad jis perdavė dokumentus naujai paskirtam bendrovės direktoriui G. K., o atleidęs G. K. ir nepaskyręs naujo bendrovės direktoriaus, neperėmė iš buvusio direktoriaus bendrovės finansinių dokumentų. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai, jų dalyviai. Teismas vertina, kad šios pareigos byloje jie nevykdė, todėl bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 punkto pagrindu.

Taigi įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai egzistuoja visos sąlygos atsakovo L. A. civilinei atsakomybei kilti – neteisėti ir kalti veiksmai, pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, nes pagrindinis skolininkas yra pasibaigęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkintas, ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės ieškovui, todėl atsakovas L. A. turi pareigą atlyginti ieškovui žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui E. A. iš atsakovo L. A. priteistina 23 500 Eur žalos atlyginimo.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo L. A. priteistina 705 Eur žyminio mokesčio ir 9,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo E. A. atsisakymą dėl ieškinio dalies reikalavimų priimti ir civilinę bylą dalyje dėl 23 500 Eur žalos priteisimo iš atsakovo G. K. nutraukti.

Likusioje reikalavimo dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui E. A. ( a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23 500 Eur (dvidešimt tris tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 705 Eur (septynis šimtus penkis eurus) žyminį mokestį ir 9,88 Eur (devynis eurus, 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.