Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. M. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Abu buvo išvykę gyventi į Angliją. Ieškovė sužinojo, kad serga onkologine liga ir grįžo į Lietuvą gydytis. Atsakovas, sužinojęs apie ieškovės sveikatos būklę, nutraukė su ja visus ryšius. Jie kartu nebegyvena jau apie 2 metus. Ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jų abiejų kaltės. Atsakovas iki santuokos buvo paėmęs kreditą ir iš tų lėšų įsigijo sau daiktus ir tie daiktai yra pas jį. Dalintinų daiktų nėra, vaikų nėra. Santuokos liudijimas pas atsakovą. Dėl iš atsakovo priteistų 22 Eur pagal kredito kortelės limito sutartį paaiškino, kad SEB bankas, teikdamas ieškinį teismui, žinojo, kad atsakovas sudaręs santuoką, ir Panevėžio miesto apylinkės teismas pagal šį ieškinį priėmė sprendimą už akių ir priteisė skolą asmeniškai iš atsakovo. SEB bankas buvo informuotas ir apie šią bylą. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės R. Š. ieškinys atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkinamas visiškai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Ieškovės R. Š. ir atsakovo A. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip ieškinyje nurodė ieškovė R. Š., jos ir atsakovo bendras gyvenimas šeimoje tapo nebeįmanomas, todėl jie nusprendė bendro ūkio nebevesti bei santuokinio gyvenimo nebegyventi. Jų santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Teismo posėdžio metu ieškovės R. Š. atstovas advokatas V. M. nurodė, kad po to, kai atsakovas sužinojo, kad ieškovė serga onkologine liga, jis su ja nutraukė bendravimą, tačiau ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje, kartu nebegyvena jau du metus, bendro ūkio neveda, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra visos sąlygos šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir jis tenkintinas. R. Š. ir A. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė R. Š. prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – L., o atsakovo kuratorė advokatė Diana Balčiūnienė atsiliepimu į ieškinį bei teismo posėdžio metu dėl ikisantuokinės pavardės ieškovei palikimo neprieštaravo. Kadangi ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – L., o atsakovui – Š.

CK 3.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). CK 3.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė R. Š. teikdama teismui ieškinį nurodė, kad atsakovas A. Š. iki santuokos sudarymo, 2014 m. lapkričio 17 d. gavo vartojimo kreditą 3185,85 Eur, už kurį nusipirko televizorių, fotoaparatą, kompiuterį. Visi minėti daiktai – pas atsakovą. Atsakovo A. Š. kuratorė advokatė Diana Balčiūnienė, teikdama teismui atsiliepimą, nurodė, kad santuokos metu atsakovas A. Š. su AB SEB banku sudarė kortelės kredito limito sutartį, pagal kurią jis naudojosi išduota kortele, bei nurodė, kad dėl minėtų prievolių kreditorius turėtų pasisakyti pats, todėl paprašė į bylą įtraukti AB SEB banką. Teismas nutartimi informavo AB SEB banką apie iškeltą bylą bei pasiūlė pareikšti savo poziciją dėl atsakovo kreditinių prievolių vykdymo bei dėl įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau AB SEB bankas savo pozicijos nepateikė. Iš prie ieškinio pridėto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo už akių matyti, kad iš atsakovo buvo priteista skola, kuri susidarė iš 2014 m. lapkričio 17 d. vartojimo kredito sutarties bei 2015 m. kovo 9 d. kortelės limito sutarties. Tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovo kuratorė sutiko, kad pagrindinė priteistos skolos dalis yra pagal vartojimo kredito sutartį, kuri buvo sudaryta su AB SEB banku dar iki santuokos sudarymo, todėl įvertinus, kad šalys jau du metus nevedė bendro ūkio ir negyveno šeimyninio gyvenimo, po santuokos sudarymo atsiradusios prievolės kreditoriams pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, kurios po santuokos nutraukimo vykdytinos paties atsakovo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė R. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-1149-11346, yra 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinant ieškinį iš atsakovo A. Š. priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą bei 9,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Taip pat iš atsakovo A. Š. valstybės naudai priteistina 214,78 Eur už ieškovei R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsniu, 3.61 straipsnio 3 dalimi, 3.69 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, 260, 268-271, 279 straipsniais, 385 straipsniu,

nutarė:

Ieškovės R. Š. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. L. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų neturinčių, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – L., atsakovui palikti pavardę – Š.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,93 eurus (aštuoniasdešimt keturis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214,78 eurų (du šimtus keturiolika eurų ir 78 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo.