Telšių apylinkės teismo nutartis

2025-08-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3879-1081/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-27
Bylos Nr.
e2YT-3879-1081/2025
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01374-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
G. K.
Suinteresuotas asmuo
L. R., G. B., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3879-1081/2025Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01374-2025-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.5; 3.4.6.1; 3.4.6.19.; (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 27 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K., atstovaujamo globėjos ir turto administratorės S. K., pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. R., G. B., J. K., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro notarei Daivai Vilkienei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. K., atstovaujamas globėjos ir turto administratorės S. K., kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, likusiam po motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo J. K., (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Prašyme nurodė, kad pareiškėjo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. K. – (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo dėl pablogėjusios sveikatos. Nuo 2015 m. pareiškėjo sveikata dar labiau pablogėjo, jis patyrė (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. birželio 17 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7-1081/2024 buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Nurodė, kad pareiškėjas faktiškai gyvena ir valdo tėvų sodybą kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys pagal Sedos Namų ūkio knygą Nr. 13, 1998 – 2002 metų, namų ūkio Nr. 691, su sutuoktine gyvena tėvų namuose nuo (duomenys neskelbtini), ir palikimą faktiškai yra pradėjęs valdyti, tačiau paveldėjimo teisių laiku neįformino. Kiti paveldėtojai yra jo seserys G. B. ir L. R. bei brolis J. K., kitas brolis V. K. yra miręs, tačiau duomenų apie tai, kad kiti paveldėtojai kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir pretenduotų į tėvų palikimą nėra. Mano, jog terminą palikimui, likusiam po pareiškėjo tėvų mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjas G. K., kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą priimti po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos A. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. K. palikimus. Atsiliepime nurodoma, jog CK normos suteikia galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, tačiau įpėdinis privalo įrodyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o teismas, spręsdamas klausimą, turi vertinti objektyvias aplinkybes, praleidimo priežastis, jų svarbą, bylos aplinkybes, šalių elgesį bei sąžiningumo kriterijus. Pagal 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 patvirtintas valstybės turto perdavimo taisykles valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą, kai nėra paveldėtojų pagal įstatymą ar testamentą, ir toks turtas pereina VĮ Turto bankui. Valstybės paveldimas turtas perleidžiamas tik esant situacijai, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba visi įpėdiniai atsisakė paveldėjimo teisių. Šiuo atveju VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. K. ir J. K. palikimų perėjimą valstybei. VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju pareiškėjo suformuluotas prašymas nėra pakankamai pagrįstas, todėl neturėtų būti tenkintas, o byloje turėtų būti išsiaiškinta, ar palikėjai turėjo kitų įpėdinių, kurie galėtų pretenduoti į palikimą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal Sedos seniūnijos 2023 m. gegužės 3 d. pažymą pareiškėjas su šeima nuo 2000 m. faktiškai valdo mirusių tėvų sodybą (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastato (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas buvo J. K.. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyrius 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. 35SD-1740-(14.35.104) patvirtino, kad J. K. buvo skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir už kuriuos J. K. 1992 m. spalio 29 d. yra sumokėjęs 1013 rublių valstybės vienkartinių išmokų. Teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, turi įvertinti praleidimo priežastis, jų svarbą, bylos aplinkybes, šalių elgesį, taip pat kitų įpėdinių teisių pusiausvyrą. Nurodė, kad pagal teismų praktiką svarbu įvertinti, kiek praleisto termino atnaujinimas paveiks kitų asmenų, priėmusių ar paveldėjusių turtą, interesus, taip pat valstybės interesus, nes palikimas, kai nėra paveldėtojų, gali pereiti valstybei. Taip pat suinteresuotas asmuo atsiliepime į G. K. pareiškimą atkreipė dėmesį į Žemės reformos įstatymo nuostatas, numatančias žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras, bei tai, kad J. K. už suteiktą 3,00 ha asmeninio ūkio žemę buvo sumokėjęs valstybės vienkartinę išmoką. Nurodė, kad teismui įsitikinus, kad palikėjai neturėjo kitų įpėdinių, kurie galėjo pretenduoti į palikėjų palikimus ir nustatytų pagrindus atnaujinti praleistą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėjo prašymui atnaujinti terminą neprieštaraus.

Suinteresuoti asmenys L. R., G. B., J. K. ir Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro notarė Daiva Vilkienė, kuriems procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, t. y. 2025 m. gegužės 2 d. gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir gimimo įrašą liudijančio gimimo liudijimo ((duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjas G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys L. R., gimusi (duomenys neskelbtini), G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), bei J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. K. ir J. K. (pastarųjų santuoka įregistruota ((duomenys neskelbtini))) vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai. Iš 2025 m. gegužės 2 d. gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, mirties liudijimų ((duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. 97/43325, duomenimis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurį daiktinės teisės nėra įregistruotos, naudotojas yra J. K., gimęs (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 1 d. rašto Nr. 35SD-1740-(14.35.104.) duomenimis J. K. Mažeikių rajono Sedos apylinkės I šaukimo Tarybos V sesijos 1991 m. sausio 29 d. sprendimu buvo skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, už kuriuos J. K. 1992 m. spalio 29 d. yra sumokėjęs 1013 rublių valstybės vienkartinių išmokų.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnijos 2023 m. gegužės 3 d. Nr. SIP-11 pažymos dėl turto paveldėjimo duomenimis pareiškėjas G. K. kaip paskutinis kolūkinio kiemo narys pagal Sedos Namų ūkio knygą Nr. 13, 1998 – 2002 metų, namų ūkio Nr. 691, valdo savo tėvų A. ir J. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas G. K. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po tėvų A. K. ir J. K. mirties, priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad palikimo laiku nepriėmė ir nesikreipė į notarą dėl savo sveikatos būklės: (duomenys neskelbtini) ir aplinkybių, lėmusių jo pripažinimą neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7-1081/2024).

CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog A. K., mirė (duomenys neskelbtini), o J. K., mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šioje byloje teisė paveldėti atsirado 1999 - 2000 m., kai galiojo 1964 m. Civilinis Kodeksas, kurio 588 straipsnio 1 dalis numatė, jog terminas priimti palikimą yra šeši mėnesiai, o ne trys, kaip numatyta naujajame kodekse, tačiau nepaisant įstatyme nustatytų terminų skirtumo – trijų mėnesių pagal CK 5.50 straipsnį ar šešių mėnesių pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą – per kuriuos įpėdinis turėjo priimti palikimą, nagrinėjamu atveju palikimo priėmimo terminas yra praleistas daugiau kaip dvidešimt ketverius metus.

Bylos duomenimis nei pareiškėjas, nei kiti pirmos eilės įpėdiniai, šioje byloje suinteresuoti asmenys J. K., G. B. ir L. R. per įstatyme nustatytą terminą nei dėl A. K., nei dėl J. K. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Testamentų registro duomenimis A. K. ir J. K. testamentų nebuvo sudarę, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Daiva Vilkienė duomenų apie tai, kad palikėjų A. K. ir J. K. palikimas būtų priimtas ir kuriam nors įpėdiniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nepateikė. Nepaisant šių aplinkybių, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su sutuoktine faktiškai valdo tėvų namus nuo 2000 m., tačiau pareiškėjui esant pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse jis nebegali savarankiškai įgyvendinti paveldėjimo teisių.

Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktus).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki teismo posėdžio nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo sveikatos būklę palikimo atsiradimo momentais ( 1999 - 2000 m.), o iš Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7-1081/2024 matyti, kad pareiškėjui tik nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. nustatytas 15 proc. darbingumo lygis, todėl teismo vertinimu pareiškėjas nepagrindė, jog palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Visgi, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su savo šeima nuo savo tėvų A. K. ir J. K. mirties, t. y. nuo 2000 m., valdo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kas patvirtina pareiškėją turėjus valią priimti palikimą, kiti palikėjų pirmos eilės įpėdiniai prieštaravimų dėl pareiškėjo G. K. prašymo nereiškė, kas patvirtina, jog kiti palikėjų įpėdiniai pretenzijų į paveldimą turtą neturi, todėl teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog yra pagrindas pareiškėjo G. K. prašymą tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui, likusiam po jo tėvų A. K. ir J. K. mirties, priimti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam globėjos ir turto administratorės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Kristina Vorienė