Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalies tvarka, nuspręsta šią bausmę visiškai sudėti su 2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme ir paskirti subendrintą – 90 ( devyniasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-me kalėjime.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. spalio 19 d.

Į bausmės laiką įskaityta arešto bausmė, atlikta pagal 2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.

Antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos dėl privalomo gynėjo dalyvavimo teismo procese iš R. V. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, įvertinti padarytų sužalojimų pobūdį ir veikos kvalifikaciją, o dėl civilinio ieškinio priteisimo nurodė, kad žinantys galimybę kreiptis civilinio proceso tvarka ir ja pasinaudos. Prokuroras su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo gynėja taip pat prašė nukentėjusiojo skundą atmesti, nepriteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir jame reiškiamų reikalavimų visumos, vienas pagrindinių nukentėjusiojo prašymų yra griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, pakartotinai įvertinant jam padarytų sužalojimų sunkumo pobūdį ir veikos kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko tinkamą bausmės rūšį ir nustatė jos dydį.

8. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. A. sveikatą, tai yra 2023 m. balandžio 25 d., apie 8.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini) m., uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), ranka, ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į veido sritį V. A., dėl ko padarė žaizdą kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityse, nubrozdinimus ir kraujosruvas kaktos ir antakio srityse, kraujosruvas abiejų ausų srityse ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą. Šiuos nukentėjusiajam padarytus sužalojimus betarpiškai patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 262/2023(09) nustatyti duomenys, pagal kuriuos, V. A. konstatuota žaizda kairio antakio ir dešinės ausies kaušelio srityse, nubrozdinimai ir kraujosruvos kaktos ir antakio srityse, kraujosruvos abiejų ausų srityse. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galimai padaryti keturiais poveikiais, nurodytu būdu (1 t., b. l. 109). Priešingai nukentėjusiojo ir jo atstovės teiginiams, nei apylinkės, nei apygardos teismas neturi pagrindo netikėti specialisto, turinčio universitetinį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus, bei 27 metų ekspertinio darbo stažą pateikta išvada, bei jo kompetencija nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Juolab, kad iš byloje esančios sužaloto asmens medicininės apžiūros taip pat matyti, kad netrukus po įvykio, praėjus tik 45 min. ir apžiūrėjus V. A., nustatyta, kad jam sužalota kaktos sritis, kairio antakio srityje yra nubrozdinimai ir hematomos, kairio antakio srities žaizda, abiejų ausų hematomos, dešinės ausies kaušelio srities žaizda. Taip pat padarytos nukentėjusiojo foto nuotraukos, kuriose matyti nustatyti sužalojimai (1 t., b. l. 103, 105–107). Nors nukentėjusysis apeliuoja į tai, kad jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tačiau tokie subjektyvūs teiginiai neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl negali būti pagrindu konstatuoti, jog nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas kitokio pobūdžio (nesunkus ar sunkus) sveikatos sutrikdymas. Visiškai pagrįstai atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nesutikdamas su specialisto išvada jokių pretenzijų šiai išvadai neteikė.

9. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Neabejotina, jog sveikatos sutrikdymo masto nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl apie tai teismas sprendžia remdamasis teismo medicinos ekspertų (ar specialistų) išvadomis. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje pateiktos specialisto išvados įrodomąja reikšme.

10. Tai, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai buvo padaryti R. V. tyčiniais veiksmais, teisėjų kolegijai abejonių taip pat nekelia, nukentėjusysis V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jį tikrai mušė R. V. (1 t., b. l. 32-33; 2 t., b. l. 33). Svarbu ir tai, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis nurodęs, kad kilusio konflikto metu trenkė kumščiu V. A. į veidą nors tai deklaravo kaip gynybą (2 t., b. l. 33). Be to, tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykusį konfliktą patvirtino ir liudytojas Ž. M. nurodęs, kad matė, jog R. V. reaguodamas į V. A. elgesį, trenkė šiam atgal į galvos sritį, gali būti, kad galėjo suduoti dar kelis smūgius, matė, kad V. A. veidas buvo sužalotas, o R. V. dešinės rankos krumpliai kraujavo (2 t., b. l. 34-35). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. V., jog V. A. ir R. V. buvo susigrūmę, po ko R. V. krumpliai buvo nuraudę, o V. A. veidas nubrozdintas (2 t., b. l. 34). Tuo tarpu liudytojai V. M. ir T. Š. po įvykio atbėgę į nuteistųjų kamerą bei besiaiškindami kilusio konflikto aplinkybes taip pat patvirtino, jog V. A. buvo kruvinu veidu ir teigė, jog jį mušė R. V., kurio dešinė ranka buvo kruvina ir apibrozdinta (2 t., b. l. 35). Tai, kad po konflikto R. V. nustatyti dešinės plaštakos krumplių srityje žaizdos ir nubrozdinimai, patvirtina padaryta fotonuotrauka, asmens apžiūros metu (1 t., b. l. 108). Taigi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie iš esmės atitinka ir specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų mastą, lokalizaciją, mechanizmą bei padarymo laiką, nėra pagrindo.

11. Nagrinėjamos bylos kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad teismo išvada dėl R. V. kaltės dėl V. A. sumušimo padaryta remiantis ne vien specialisto išvada, bet ir kitais įrodymų šaltiniais: nukentėjusiojo, nuteistojo ir liudytojų parodymais, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis. Apibendrindamas šių įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą ir neginčijamą išvadą dėl R. V. kaltės, nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio l dalyje, padarymo. Šiuo klausimu daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas neturi jokio pagrindo.

12. Pripažinęs R. V. kaltu, atitinkamai teismas sprendė bausmės jam paskyrimo klausimą, nors nukentėjusiojo nuomone, už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta 60 parų arešto bausmė yra per švelni, tačiau teisėjų kolegija su tokia nukentėjusiojo pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. V. viso teistas net 10 kartų už tyčinių nusikaltimų padarymą, anksčiau administracine tvarka baustas 3 kartus (1 t., b. l. 113–117 ), teistumui neišnykus, bausmės atlikimo metu padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, kas yra nusikaltimų recidyvas ir toks asmuo laikomas recidyvistu, ir tai yra asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, kas paskatino kaltinamojo tyčinius veiksmus (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nusprendė skirti R. V. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, t. y. trumpalaikį laisvės atėmimą (BK 49 straipsnis). Nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į R. V. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad jis nekeičia savo visuomenei pavojingo elgesio ir nedaro išvadų iš anksčiau paskirtų bausmių, pirmosios instancijos teismas nustatė didesnį už šiai nusikaltimo rūšiai numatytą bausmės vidurkį arešto bausmės terminą – 60 parų arešto (už nusikaltimo padarymą skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė ). Teisėjų kolegijos vertinimu, šią R. V. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per švelnią ir neteisingą nėra pagrindo.

15. Be to, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad R. V. atžvilgiu 2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs. BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė ir kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. V. nagrinėjamą veiką padarė 2023 m. balandžio 25 d., t. y. iki 2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžio priėmimo. Todėl šiuo atveju, net jeigu faktiškai bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, nuteistasis atliko, ji yra bendrinama kartu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tuomet yra įskaitoma į galutinę bausmę. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju bausmės R. V. buvo subendrintos pritaikius visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 dalis, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų (šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės) pridėjo švelnesnę bausmę, t. y. (2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę). Tokiu būdu nustatyta subendrinta galutinė bausmė – 90 parų arešto. Be to, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į R. V. paskirtą bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2023 m. liepos 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį. Priešingai apelianto skundo argumentams, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo paskirtosios subendrintos galutinės bausmės keisti, kadangi jokie procesiniai pažeidimai nei skiriant, nei bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes, nėra padaryti.

16. Nors apeliaciniame skunde buvo akcentuojama pažeista nuteistojo teisė į civilinio ieškinio atlyginimą šioje byloje, visgi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis ir jo atstovė šį skundo argumentą atsiėmė, patvirtinę žinantys nukentėjusiojo teisę reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (2 t., b. l. 124). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs fizinis ar juridinis asmuo civilinį ieškinį gali pareikšti ne tik baudžiamojoje byloje, bet ir civilinio proceso tvarka. Tiek baudžiamosios bylos eiga, tiek skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad nukentėjusiajam ši teisė buvo tinkamai išaiškinta, be to ir pats nukentėjusysis šiuo klausimu dar nagrinėjant bylą apylinkės teisme nurodė turintis pasitarti su advokatu, dėl ko priimdamas skundžiamą nuosprendį, bei neturėdamas nukentėjusiojo raštu pateikto civilinio ieškinio, apylinkės teismas šio klausimo nesprendė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2023 m. sausio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose yra gautas ieškovo V. A. civilinis ieškinys atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo už sugadintą džemperį, rankinį laikrodį, bei sužalotą veidą. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog nukentėjusysis savo teises dėl civilinio ieškinio reiškimo žino ir jomis atitinkamai naudojasi.

17. Atsakant į skundo argumentus dėl nukentėjusiojo pašalinimo iš teismo posėdžių salės apylinkės teisme ir bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant pažymėtina, kad tokį teismo sprendimą lėmė ne kas kitas, o pats nukentėjusysis ir jo netinkamas elgesys. Nors pastarasis apeliaciniame skunde ir nurodo, jog teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu keiksmažodžių nevartojo, o teisėjui uždavė tik kelis klausimus, visgi 2023 m. spalio 19 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas rodo priešingai. Akivaizdu, jog garso įraše girdimas arogantiškas nukentėjusiojo bendravimas su teisiamojo posėdžio pirmininku, lydimas įvairių keiksmažodžių ir netinkamų replikų, įspėjimų nesilaikymas, nepagarbos teismui demonstravimas, kliudantis tinkamai nagrinėti bylą. BPK 259 straipsnio 3 dalis aiškiai reglamentuoja, kad kiti nagrinėjimo teisme dalyviai, po teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo pakartotinai pažeidę posėdžio tvarką ar parodę nepagarbą teismui, gali būti pašalinti iš posėdžių salės teismo nutartimi, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (2 t., b. l. 38-39). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nukentėjusiojo teisių suvaržymas nagrinėjamu atveju atitiko susiklosčiusią faktinę situaciją ir nebuvo per griežtas, o įstatymiškai pagrįstas. Juolab, kad prieš pašalinimą iš posėdžių salės nukentėjusysis savo paaiškinimus kiek tai įmanoma buvo pateikęs, nors ir atsisakė pasirašyti priesaikos tekstą, teikti paaiškinimus dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tačiau išklausė jo ikiteisminio tyrimo metu teiktų parodymų pagarsinimą ir juos iš dalies patvirtino. Apeliantas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, neva pirmos instancijos teisme buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo užtikrintas valstybės garantuojamas advokato dalyvavimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokio prašymo nukentėjusysis raštu nebuvo išreiškęs, o bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo išaiškintos visos jo teisės, tačiau pastarasis ignoravo bet kokią teismo jam teikiamą informaciją ir su teismu visiškai nebendradarbiavo, nurodydamas, kad jam viskas yra nesvarbu (jo išsireiškimu „pochui“). Nepaisant to, nukentėjusiojo teisė naudotis advokato pagalba buvo užtikrinta apeliacinės instancijos teisme, dėl ko nėra jokio pagrindo kalbėti apie kažkokius nukentėjusiojo teisės būti atstovaujamam pažeidimus.

18. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant, tačiau buvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti nuteistojo gyvenamąją vietą, kad būtų galima užtikrinti jo dalyvavimą ar bent jau tinkamai pranešti apie vykstantį posėdį. Visgi teismo šaukimai siųsti nuteistajam trimis žinomais gyvenamosios vietos adresais, grįžo neįteikti (2 t., b. l. 119-121), o tarnybiniame pranešime dėl R. V. paieškos taip pat konstatuota, jog pastarajam nėra galimybės įteikti pranešimo apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą nukentėjusiojo apeliacinį skundą (2 t., b. l. 122). Įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją, nuteistojo gynėjos paaiškinimus, jog nuteistasis apylinkės teisme buvo aktyvus nagrinėjant šią bylą, žino apie tokį procesą, teisėjų kolegija sprendė, kad išnaudotos visos galimybė ir byla nagrinėtina nuteistajam nedalyvaujant. Teismo vertinimu jokių procesinių pažeidimų šiuo atveju neįžvelgtina, kadangi nuteistajam paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė, kuri atstovauja nuteistojo interesus ir gina jo poziciją.

19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. vasario 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01287. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. V. sudaro 197,92 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo (2 t., b. l. 115-118). Taip pat buvo gauta 2024 m. vasario 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-01441. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant nukentėjusįjį V. A. sudaro 179,17 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo (2 t., b. l. 126-129).

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

21. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiojo skundą, skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta kelių posėdžių metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, ta pati gynėja nuteistąjį gynė ir apylinkės teisme, prašė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti dėl prastos jo turtinės padėties. Akivaizdu, jog nuteistojo gynybai apeliacinės instancijos teisme užtikrinti nebuvo būtini dideli laiko ir materialiniai kaštai, jokios didelės bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo. Pažymėtina ir tai, kad būtinybė skirti R. V. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo R. V. valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, R. V. turtinę padėtį (duomenų apie turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, sukurtus darbo santykius byloje nėra, pakankamai neseniai paleistas atlikęs ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė), bylos apimtį ir pobūdį, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme inicijuota nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau jo apeliacinis skundas atmestas), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už R. V. ir nukentėjusiojo V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

22. Apibendrinant viską kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties keitimui, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nukentėjusiojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. V. už jam ir nukentėjusiajam V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.