Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-260-498/2015

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00467-2013-6

2015 m. balandžio 9 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. B., jo gynėjai advokatei S. K., nuteistajam A. V., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, S. B. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2013-04-15 13.30 val. iki 2013-04-17 13.17 val. (dvi paras).

Nukentėjusiojo V. J. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteista solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas dalinai, priteista 1405,02 Lt (406,92 Eur) solidariai iš S. B. ir A. V. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš kaltinamųjų S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai priteista proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 3000 Lt (868,86 Eur), iš kiekvieno kaltinamojo po 1500 Lt (434,43 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, S. B. ir A. V. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, S. B. tyčia vieną kartą sudavus V. J. į veidą, tokiu būdu jį pargriovus ant grindinio, iš karto ne mažiau kaip vieną kartą spyrus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į petį bei tuo pat metu A. V. įspyrus ne mažiau kaip du kartus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje padarė odos nubrozdinimus kakle, muštinę žaizdą ir aplink odos nubrozdinimą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. J. prašo pakeisti 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, ir nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai priteisti proceso išlaidas - advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas - 4840 Lt., iš kiekvieno kaltinamojo po 2420 Lt.

V. J. skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad po įvykio nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, jį ėmė kamuoti nuolatiniai galvos skausmai ir jeigu iki tol jis labai retai kreipdavausi į gydymo įstaigas tai po įvykio tai daro pastoviai. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja E. D.. Be to nurodo, kad neįvertinta, kad įvykio metu jam buvo suduoti smūgiai į galvą ranka ir koja, t.y. į potencialiai pavojingą sveikatai ir gyvybei vietą, dėl ko išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu bei padarytas galvos smegenų sumušimas.

V. J. skunde teigia, kad teismas sumažindamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą neatsižvelgė, kad advokato pagalba jis naudojasi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl prašymas priteisti po 2420 Lt. už ikiteisminį tyrimą ir teismo procesą atitinka rekomenduojamus dydžius, tiek protingumo ir teisingumo principus.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį V. J. ir jo atstovą advokatą Edgarą Jautakį, kurie prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, A. V., S. B. ir jų gynėjų prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmės paskyrimas. Ginčas byloje kilo dėl iš civilinių atsakovų nukentėjusiajam priteistų neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų sumų dydžio.

Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio sumos dydžio ir atstovavimo išlaidų keistinas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai.<...>Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-397/2012). Tačiau iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizės seka išvada, kad asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29, 10.1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. J. nusikalstama veika buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva, kad padariniai dėl tokio sužalojimo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Nukentėjusysis nurodo, kad po įvykio pablogėjo jo sveikata, pradėjo kamuoti nuolatiniai galvos skausmai, pablogėjo mokslo rezultatai, teko mesti mokslą, pradėti dirbti, nes reikėjo pinigų vaistams, jaučiami ryškūs traumos liekamieji reiškiniai. Tokius nukentėjusiojo teiginius pilnai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - specialisto apklausos protokolas (t.I, b.l.20), išrašai iš medicininių dokumentų (t. II, b.l. 87-90), posėdžio metu duoti eksperto paaiškinimai (t.II, b.l.94-97). Iš surinktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. J. yra akivaizdūs potrauminiai liekamieji reiškiniai. Posėdžio metu ekspertas savo paaiškinimuose nurodė, kad medicininiame išraše nurodyti simptomai, tai liekamųjų reiškinių periodas. Iš pateikto medicininio dokumento (II t., b.l.90) matyti, jog paskutinis vizitas pas gydytoją dėl galvos skausmų buvo 2014-09-09, paskirtos procedūros.

Nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, be jau minėtų neigiamų padarinių, svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą. (2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių civilinio ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dėl galvos sužalojimo nukentėjusiajam tapo daug sunkiau mokytis ir ruoštis brandos egzaminams. Taip pat vertintina, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, sužalojimus patyrė būdamas 18 metų, todėl patirta skriauda, dvasiniai išgyvenimai dėl sužalojimų įtakojo jo amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą (yra priverstas dažnai lankytis medicinos įstaigose, jaučia fizinį skausmą, nuovargį).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad nukentėjusįjį sužaloję S. B. ir A. V. darbingi asmenys, turintys realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad visgi labai sunkių padarinių nukentėjusysis nepatyrė, tai yra jam neapribota galimybė judėti, dirbti, byloje nėra objektyvių duomenų, kad patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, civiliniame ieškinyje prašoma priteisti suma (30 000 Lt) yra aiškiai per didelė, faktinių bylos aplinkybių kontekste ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esant tokioms veikos pasekmėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos solidariai priteistos iš dviejų asmenų neatitinka sužalojimo pobūdžio, patirtų pasekmių, išgyvenimų bei yra pagrindas padidinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 2300 Eur (7941,44 Lt), priteisiant ją atlyginti solidariai iš S. B. ir A. V.. Toks neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2012, 2K-148/2012, 2K-497/2011).

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo priteisti solidariai iš S. B. ir A. V. advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 4840 Lt (1401,76 Eur). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą už advokato atstovavimo paslaugas. Byloje pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. I, b.l. 32,33; t II, b.l. 114,115). Apygardos teismas pažymi, kad skunde prašoma priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma – 4840 Lt (1401,76 Eur) yra pagrįsta, adekvati advokato darbo apimčiai ir nėra pagrindo šią sumą sumažinti. A. V. ir S. B. yra jauno amžiaus, gali dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam tiek neturtinę žalą, tiek advokato atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. B. ir A. V. solidariai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos – 1401,76 Eur nukentėjusiojo V. J. naudai.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma (t.II, b.l. 161) apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. V. išlaidos iki 2015 m. kovo 4 d. sudaro 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymose nurodytos priteistinos valstybės naudai sumos už antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje priteista solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Šią dalį išdėstyti taip: priteisti solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai 2300 Eur (7941,44 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš kaltinamųjų S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai priteista proceso išlaidos – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidos – 3000 Lt (868,86 Eur), iš kiekvieno kaltinamojo po 1500 Lt (434,43 Eur). Šią dalį išdėstyti taip: priteisti solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas - 1401,76 Eur (4840 Lt).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.