Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Vitai Padriezaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamiesiems S. B., A. V., atstovei pagal įstatymą J. B., gynėjams advokatams Stasei Kupčiūnienei, Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) V. J., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajam M. P., ekspertui J. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) bendrovėje lauko darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymu,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini), pirmame kurse, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. ir A. V. 2013-04-12, apie 23 val., viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, S. B. tyčia sudavus kumščiu vieną kartą M. P. į galvos kairės pusės smilkinį ir tuo sukėlus nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą, po to, S. B. tęsiant savo smurtinius veiksmus ir sudavus kumščiu vieną kartą P. P. į dešinį šoną bei tuo sukėlus nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmą, po to, S. B. tęsiant savo smurtinius veiksmus ir sudavus vieną kartą kumščiu V. J. į veidą, tokiu būdu jį pargriovus ant grindinio, iš karto ne mažiau kaip vieną kartą spyrus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į petį bei tuo pat metu A. V. įspyrus ne mažiau kaip du kartus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Be to, S. B. ir A. V. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, S. B. tyčia vieną kartą sudavus V. J. į veidą, tokiu būdu jį pargriovus ant grindinio, iš karto ne mažiau kaip vieną kartą spyrus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į petį bei tuo pat metu A. V. įspyrus ne mažiau kaip du kartus gulinčiam nukentėjusiajam V. J. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje padarė odos nubrozdinimus kakle, muštinę žaizdą ir aplink odos nubrozdinimą pakaušyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, kas sukėlė nukentėjusiajam V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

K. S. B. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013-04-12, apie 23 val., jis kartu su G. K., A. V. ir Ž. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, tikslu nueiti į mokykloje vyksiančius šokius, bet jų neįleido. Sutiko N. J.. Parduotuvėje nusipirkę brendžio, už mokyklos jis, G. K. ir A. V. jį gėrė. Prie jų prisijungė V. J., trys jo draugai ir pastarųjų merginos. Visi kartu gėrė brendį (0,5 l) ir alų (2 l), atsineštą V. J. ir jo pažįstamų. Pamatęs, kad V. J. lenda prie jo panelės G. K., jiems einant namo, sudavė V. J. į galvą. V. J. parkritus, įspyrė į petį ir išėjo namo. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes ir teisingai viską pasakojo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 116-117, 122), kad, einant su G. K., pastarajai sakė, kad yra piktas ant V. J. ir nori jį sumušti už pastarojo lindimą prie G. K., o jo draugus nori sumušti, kad pastarieji yra V. J. draugai, paaiškino, kad nusprendęs juos sumušti po vieną, nubėgęs prie atsilikusiųjų, niekam nieko nesakęs, sudavė vieną kartą kumščiu M. P. į veidą, toliau priėjo prie P. P., jam taip pat sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, bei iš karto nubėgo prie V. J. ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, nuo ko šis krito ant grindinio, po ko kaltinamasis iš pykčio gulinčiam V. J. dar įspyrė vieną kartą į petį, o tuo metu A. V. nukentėjusiajam spyrė du kartus į galvą. Ž. B. stovėjo toliau ir jokių veiksmų neatliko. Mano, kad nukentėjusiajam kritus ant asfalto, šis susižalojo pakaušį. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta. Su nukentėjusiojo V. J. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad galėtų būti priteista iš abiejų kaltinamųjų per pusę – 15000 Lt. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusiųjų V. J., M. P., liudytojų Ž. B., G. K., N. J., kaltinamojo S. B. parodymais, kurie yra vienodi tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek teisminio jos nagrinėjimo metu, jie, vienas kitą papildydami, nėra skirtingi ir tarpusavyje, be to, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad G. K. tą vakarą buvo blaivi, nukentėjusieji su kaltinamaisiais nebuvo pažįstami, todėl jokių priešiškumų jų atžvilgiu neturėjo, be to, tikslesnes ir išsamesnes aplinkybes, nei patys nukentėjusieji, nurodė būtent apklausti liudytojai bei pats kaltinamasis S. B.. Liudytojai bei kaltinamasis S. B. su kaltinamuoju A. V. buvo draugai ir nė vienas jų taip pat nenurodė, kad būtų tarpusavyje susipykę, taigi nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio liudytojai ir kaltinamasis S. B. būtų buvę suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį A. V.. Todėl teismas kaltinamojo A. V. parodymus, neigiant padarius jam inkriminuojamus veiksmus (kai tuo tarpu po įvykio vienam iš draugų pats pasisakė, kad nukentėjusiajam V. J. įspyrė du kartus), nelogiškai aiškinant įvairias įvykio aplinkybes, stengiantis savo atliktus veiksmus nurodyti sau kuo palankesnius aspektu (A. V. aiškino, kad nukentėjusiesiems M. P. ir P. P. bėgant ir bandant pabėgti iš įvykio vietos, kaltinamasis juos vijosi norėdamas su pastaraisiais pasišnekėti, kad šie nepultų muštis ar ginti draugo, kad neįvyktų didesnis konfliktas; nors apie 5 min. gulėjusio V. J. akys buvo atmerktos, labai „išsprogusios“, jis nejudėjo, nekalbėjo, tačiau A. V. nukentėjusysis atrodė „normaliai“ ir pan.), vertina kaip kaltinamojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad, kaip nurodė liudytojai bei kaip nurodė ir pats kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo tą vakarą išgerto alkoholio kieko jis buvo labai apsvaigęs, kas, teismo nuomome, galėjo turėti didelės įtakos jo to vakaro prisiminimų atkūrimui, dėl ko kaltinamajam ir galėjo atrodyti, kad jis nieko blogo tą vakarą nepadarė.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji S. B. bei A. V. naudojo smurtą nukentėjusiųjų V. J., M. P., P. P. atžvilgiu viešoje vietoje – Upės gatvėje, netoli Čekiškės pagrindinės mokyklos, netoli jos esančios automobilių stovėjimo aikštelės, tai yra tokioje vietoje, kur dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys. Dėl kaltinamojo S. B. naudoto fizinio smurto nukentėjusiesiems M. P. bei P. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, o dėl bendrų kaltinamųjų S. B. bei A. V. veiksmų nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu kaltinamasis S. B. naudojo nesant tam jokio objektyvaus reikalingumo, pasinaudodamas menkaverte dingstimi – tariamai dėl prieš jau gerą laiko tarpą V. J. lindimo prie kaltinamojo draugės G. K. (kuris, beje, pasak pačios G. K., dėl savo veiksmų iš karto atsiprašė), tuo tarpu kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamasis S. B. fizinį smurtą naudojo vien todėl, kad jie buvo V. J. draugai, taigi visiškai nesant tam jokio pagrindo, kaltinamojo A. V. V. J. atžvilgiu naudotas fizinis smurtas iš vis nėra niekuo pagrįstas.

Taigi kaltinamieji sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadekvačiai esamai situacijai, tuo metu įvykio vietoje buvusių nukentėjusiųjų, kitų savo draugų akivaizdoje, kartu pastaruosius išgąsdindami ir šokiruodami (liudytojas P. P., patyręs fizinį smurtą, matydamas naudojamą fizinį smurtą kitų savo draugų atžvilgiu, išsigandęs pabėgo, N. J. teigimu, S. B. pranešus, kad V. J. be sąmonės, visi pabėgo, išsigandę įvykio pasekmių) bei išreikšdami ir nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamųjų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Šie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla), vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamųjų S. B. ir A. V. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji S. B. bei A. V., naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, kiekvienas atlikdamas tam tikrus veiksmus bei matydamas savo draugą, atliekantį įvairius teisei priešingus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokė vykstantį viešosios tvarkos pažeidimą, nukentėjusiojo užgauliojimą, žeminimą ir tam netrukdė, tokių veiksmų nenutraukė. Todėl šį nusikaltimą kaltinamieji darė veikdami bendrai – bendrininkų grupėje.

Taip pat baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji S. B. bei A. V., suduodami smūgius į galvą bei kitas kūno vietas nukentėjusiajam V. J., sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo be nukentėjusiojo, kaltinamojo S. B., liudytojų parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada, eksperto J. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nesunkus V. J. sveikatos sutrikdymas yra spyrio į galvą, o ne griuvimo išdava, kad labiau tikėtina, jog sužalojimai pakaušyje atsirado nuo smūgio, o ne nuo kritimo.

Kaltinamųjų elgesys – smūgiai į galvą, kitas kūno vietas – leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo V. J. sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tiek kaltinamasis S. B. smogė, tiek kaltinamasis A. V. spyrė nukentėjusiajam V. J. į veido sritį, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų sumušimas, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo atsirasti tiek nuo kaltinamojo S. B., tiek nuo kaltinamojo A. V. vartoto fizinio smurto, todėl, nesant galimybės nustatyti, nuo kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, laikytina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Todėl kaltinamieji S. B. bei A. V. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

K. S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, neteistas, nebaustas administracine tvarka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., 167, 168, 174, 176 b. l.). (duomenys neskelbtini) 2013-10-07 charakterizuojamas teigiamai (1 t., 171-172 b. l.), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) centre, dieninio skyriaus sporto klubo veiklos organizatoriaus formaliojo profesinio mokymo programos pirmame kurse.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Nors kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau neteistas, nedirba, bet mokosi – už nusikaltimus straipsnių sankcijose numatyta švelnesnės bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, artimesnį numatytos bausmės vidurkiui.

Bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas A. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-04-15 13.30 val. iki 2013-04-17 13.17 val. (dvi paros) (1 t., 160, 163 b. l.).

Dėl civilinių ieškinių

N. V. J. byloje pateikė civilinį ieškinį 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 50-51).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam V. J. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis dėl jo sumušimo patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, po įvykio besitęsiantys galvos skausmai, fizinių žaizdų gydymasis pablogino nukentėjusiojo mokymosi kokybę, kas turėjo įtakos nukentėjusiojo prastesniems mokymosi rezultatams (nukentėjusysis tuo metu turėjo ruoštis brandos egzaminams), buvo apribotos bendravimo su kitais asmenimis galimybės, net ir po įvykio nukentėjusysis jaučia galvos skausmus, ko nebūdavo iki įvykio, dažnesnį nuovargį, kurie trukdo susikaupti, dirbti, dėl galvos skausmų vis dar turi lankytis pas gydytojus bei tęsti gydymą. Iš pateikto medicininio dokumento (2 t., 90 b. l.) matyti, jog paskutinis vizitas pas gydytoją dėl galvos skausmų buvo 2014-09-09, paskirtos procedūros. K. S. B. ir A. V. sužalojo V. J. tyčiniais veiksmais, be to nors A. V. mokosi, tačiau kaltinamieji yra jauni, darbingi asmenys, šiuo metu abu pilnamečiai, taigi galintys įsidarbinti ir dirbti bei turintys realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo V. J. psichinė būsena, fizinė nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 5000 Lt (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo V. J. civilinis ieškinys atmestinas.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 1405,02 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam V. J. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., 50, 51 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų S. B. ir A. V. veiksmais, įrodytas kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 109-112 b. l.), todėl tenkintinas prašomai sumai.

Civiliniai ieškiniai atmestini dalyse dėl žalos priteisimo iš kaltinamojo S. B. atstovų pagal įstatymą J. B. ir G. B., kadangi kaltinamasis šiuo metu yra pilnametis, veiksnus asmuo.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. V. išlaidos iki 2014 m. gegužės 26 d. sudaro 280 litų dydžio advokato užmokestis (2 t., 47 b. l.). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, 2014-01-14 teismo nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamajam A. V. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Kaltinamasis nedirba, neturi pajamų, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, dieniniame skyriuje.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. V. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: V. J. pateikti rūbai – džinsinės kelnės, striukė, kurie apžiūrėti ir grąžinti V. J. (1 t., 46 b. l.), paliktini V. J. nuosavybėje; CD su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis, esantis byloje (1 t., b. l. 11), paliktinas byloje.

Nukentėjusysis V. J. prašė priteisti proceso išlaidas – 4840 Lt, kadangi jis tiek sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą jį atstovaujant teisme ir surašant procesinius dokumentus. Kadangi nukentėjusysis naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis teisėmis, jam turi būti atlygintos proceso išlaidos. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis S. B. dar tik ką tik tapęs pilnamečiu ir neseniai pradėjęs dirbti, sukaupto savo turto dar neturi, kaltinamasis A. V. dar mokosi, taigi savo pajamų iš viso neturi ir yra išlaikomas tėvų, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, būtinų posėdžių skaičių, teismas laiko, kad nukentėjusiosios naudai priteistina 3000 Lt (868,86 Eur) ir šio proceso išlaidos , vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos iš kaltinamųjų S. B. ir A. V. po 1500 Lt (434,43 Eur) nukentėjusiojo V. J. naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. bei 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., S. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 138 str. 1 d. – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2013-04-15 13.30 val. iki 2013-04-17 13.17 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

N. V. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti solidariai iš S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti 1405,02 Lt (406,92 Eur) solidariai iš S. B. ir A. V. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: džinsines kelnes, striukę, palikti V. J. nuosavybėje; CD, esantį byloje, palikti byloje.

Iš kaltinamųjų S. B. ir A. V. nukentėjusiojo V. J. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam išlaidas – 3000 Lt (868,86 Eur), iš kiekvieno kaltinamojo po 1500 Lt (434,43 Eur).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.