Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei O. M., ieškovės atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, atsakovo Kauno lopšelio-darželio „Želmenėlis“ atstovei direktorei Linai Bagdanavičienei, atsakovo atstovui advokatui Antanui Markūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui Kauno lopšeliui-darželiui „Želmenėlis“, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo Kauno lopšelio-darželio „Želmenėlis“ valytojos pareigų, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką, bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 2-5).

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2002 metų dirbo Kauno lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ valytoja. Buvo įsitikinusi, kad dirba gerai, jokių pretenzijų jai niekas nereiškė, drausminių nuobaudų neturėjo. 2006-03-27 atėjusi į darbą sužinojo, kad yra atleista, įsakymo apie atleidimą iš darbo jai niekas neįteikė, atvyko policininkai ir jėga išmetė ją iš darželio patalpų. Kreipėsi į prokuratūrą, policiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Švietimo skyrių. Švietimo skyriuje jai išmokėjo galutinį atsiskaitymą. Kreipėsi į teismą, tačiau ieškinys buvo jai grąžintas. Mano, kad iš darbo buvo atleista nepagrįstai, be jokio pagrindo, su ja norėjo susidoroti, nes ji rašė skundus dėl netinkamo darželio direktorės darbo, piktnaudžiavimo. Mano, kad į darbą negali būti grąžinta, nes kolektyvo nariai yra nusiteikę prieš ją.

Ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo nepagrįstai, pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Tą pačią dieną, 2007-03-24, ieškovei ir duodamas nurodymas, ir skiriama nuobauda už to nurodymo neįvykdymą- atleidimas iš darbo. Ieškovė ne dėl savo kaltės praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo- ji visą laiką aktyviai gynė savo teises, rašė skundus, prašymus. Ieškinio senaties terminas turi būti atstatytas atsižvelgiant dar ir į tai, kad ieškovė yra silpnos sveikatos, be to, slaugė sergančius tėvus, tėvas mirė, patyrė pergyvenimus, kurie taip pat sutrukdė jai laiku gauti tinkamą teisinę pagalbą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė 2002-08-06 buvo priimta dirbti Kauno lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ valytoja (1 t., b.l.34). 2006-03-24 direktorės įsakymu Nr. P-323 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1p. ir 235 str. 1 d. 2p. ( 1 t., b.l.45). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - yra paskirta nepagrįstai. Teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė. Teismas senaties termino pradžia laikė 2006-03-28 t.y. sekančią dieną po to, kai ieškovei buvo teikiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo, tačiau ieškovė jo nepriėmė dėl savo kaltės. Konstatavo, kad ieškovės veiksmai rodo, kad jai buvo teikiamas dokumentas patvirtinantis atleidimą iš darbo, jai buvo žinomas atleidimo iš darbo faktas, ji pirmą kartą kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties, tačiau bylą vedė netinkamai, nepasirūpino tinkama teisine pagalba, nepaisė teismo nurodymų. Ieškovė buvo nedarbinga nuo 2007-08-27 iki 2007-10-18 ( 1 t., b.l.35-36). Būdama nedarbinga, 2007-10-12 ieškovė pateikė ieškinį šioje byloje (1 t., b.l.2). Ieškovė teigė, kad ieškinį laiku pareikšti jai trukdė motinos liga nuo 2006-10-26 iki 2006-11-25 ( 1 t., b.l.166), tėvo mirtis 2005-12-22 (1 t., b.l. 167). Teismas sprendė, kad ieškovei nebuvo kliūčių pateikti ieškinį per vieną mėnesį, ji ir buvo pateikusi ieškinį per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo., konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą ( CK 1.130 str. 4 d.). Vėliau, po ieškinio grąžinimo, ieškovės nurodytos priežastys, kurios esą trukdė kreiptis į teismą, egzistavo trumpais laikotarpiais ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantės nuomone, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes pažeidė procesinės teisės normas, kurių pažeidimas turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovei įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 297 str. nustatyta tvarka nebuvo įteiktas. Teismas, taikydamas ieškinio senatį ir jo pradžią siedamas su darbuotojo galimo sužinojimo apie atleidimą iš darbo diena, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Šioje byloje laikytina, kad ieškinio senatis prasidėjo nuo sekančios dienos kada ieškovė gavo jos atleidimą iš darbo patvirtinantį dokumentą t.y. įsakymą. Ieškovė ginčijamą įsakymą gavo su atsakovo atsiliepimu į ieškinį t.y. tik tuomet kai kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių.

2. Teismas visiškai nesvarstė ieškovės nurodytų priežasčių dėl kurių ji su ieškiniu dėl darbo sutarties nutraukimo kreipėsi tik 2007 m. spalio mėnesį. Byloje liko neįvertinti ieškovės paaiškinimai, bei rašytiniai įrodymais, susiję su ieškinio senaties termino atnaujinimu.

3. Teismas, svarstant ieškinio senaties termino klausimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad ginčo šalys iš esmės nėra lygios, darbo sutartis nutraukta grubiai pažeidžiant LR DK reikalavimus. Sprendimu nepakeitus atleidimo iš darbo pagrindo ieškovei ateityje gali susidaryti sunkumai ieškant naujo darbo.

4. Teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės išsilavinimą, dėl kurio ji savo teise gynė netinkamai. Liko neįvertintas ieškovės elgesys t.y tai, kad ieškovė aktyviai gynė savo teises kreipdamasi į įvairias institucijas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė buvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teises įgyvendino rūpestingai, dėl ko yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Esant analogiškai situacijai yra pasisakęs Kauno apygardos teismas civ. bylose Nr. 2A-101-390/2008, 2A-102-343/2008.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno lopšelis-darželis „Želmenėlis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-26 sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė praleido 1 mėnesio terminą, numatytą LR DK 297 str. 1 d. Ieškovės atsisakymas priimti įsakymą dėl atleidimo iš darbo patvirtina aplinkybę, kad ji tada sužinojo apie atleidimą ir nuo šio momento prasideda apskundimo termino eiga. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino aplinkybių, galėjusių turėti įtakos apskundimo termino praleidimui, teismas jas įvertino ir nusprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2002-08-06 buvo priimta dirbti Kauno lopšelyje-darželyje „Želmenėlis“ valytoja ( b.l.34). 2006-03-24 direktorės įsakymu Nr. P-323 ieškovė buvo atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1p. ir 235 str. 1 d. 2p. ( b.l.45). Ant įsakymo atleisti ieškovę iš darbo yra prierašas, kad ieškovė „susipažinti ir pasirašyti atsisakė, įžeidinėjo komisijos narius“. Ieškovė su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu į teismą kreipėsi 2007-10-12 (b.l. 2, t. 1). Pirmu ieškinio reikalavimu ieškovė prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina asmenį, kurio teisės pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti tas teises. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Taigi ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu. Dar­buo­to­jas, ne­su­tik­da­mas su at­lei­di­mu iš dar­bo, per vie­ną mė­ne­sį nuo do­ku­men­to, pa­tvir­ti­nan­čio at­lei­di­mą, ga­vi­mo die­nos tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą (DK 297 str. 1 d.). Teis­mas ne­ga­li at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­reiš­ki­mą dėl to, kad dar­buo­to­jas jį pa­da­vė pra­lei­dęs DK 297 straips­ny­je nu­sta­ty­tą ter­mi­ną, ta­čiau šio ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas ga­li bū­ti pa­grin­das ieš­ki­niui at­mes­ti. Jei­gu nu­ro­dy­tas ter­mi­nas pa­leis­tas dėl svar­bių prie­žas­čių, teis­mas dar­buo­to­jo pra­šy­mu ga­li jį at­nau­jin­ti. Pra­šy­mas at­nau­jin­ti pra­leis­tą vie­no mė­ne­sio ter­mi­ną grindžiamas tuo, kad ieškovė ne dėl savo kaltės praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo - ji visą laiką aktyviai gynė savo teises, rašė skundus, prašymus. Ieškinio senaties terminas turi būti atstatytas atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė yra silpnos sveikatos, be to, slaugė sergančius tėvus, tėvas mirė, patyrė pergyvenimus, kurie taip pat sutrukdė jai laiku gauti tinkamą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų aplinkybių nelaikė pakankamu pagrindu atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsti, ar ieškininės senaties terminas praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškininę senatį yra pagrįstas, teismas gali tik žinodamas, kada prasidėjo ieškininės senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė. Ieškinio senaties terminas ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo prasideda nuo tos dienos, kai darbuotojas gauna atitinkamą dokumentą ( DK 297 str.). Taigi DK 297 straipsnio 1 dalis joje nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviuoju kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią DK 297 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo pradžią (DK 26 straipsnio 1 dalis), t. y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Tačiau įstatymas nenumato situacijos, kai darbuotojui dokumentą bandoma įteikti, tačiau darbuotojas atsisako paimti. Antstolio Mareko Petrovskio 2006 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-06-58 patvirtina, kad ieškovei 2006 m. kovo 27 d. buvo teikiamas 2006-03-24 įsakymas Nr. P-323, tačiau O. M. šio įsakymo nepriėmė ir jo nepasirašė. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei ieškinio senaties terminas prasidėjo 2006-03-28 t.y. kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojui buvo teikiamas darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl ieškinio senaties termino praleidimo byloje nėra nuosekli: 2007-10-12 teisme gautame ieškinyje ieškovė teigia terminą praleidus ir prašo jį atstatyti, nurodo termino praleidimo priežastis, o apeliaciniame skunde ieškovė pakeičia poziciją ir nurodo, kad šioje byloje ieškovei ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo sekančios dienos kada ieškovė gavo atsakovo atsiliepimą į ieškinį, nes tik tada jos gavo jos atleidimą iš darbo patvirtinantį dokumentą t.y. įsakymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Kaip jau buvo minėta ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006-03-28. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą. Kai ieškinys pareikštas praleidus ieškininės senaties terminą, o atsakovas prašo taikyti ieškininę senatį, teismas gali ginti pažeistą teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Ieškovė nurodo, kad dėl savo pažeistų teisių kreipėsi į Kauno miesto valstybinę darbo inspekciją, Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, Kauno miesto VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, Kauno m. Savivaldybės administracijos Kultūros ir Švietimo departamento direktorių, LR Policijos Generalinį Komisarą, LNK televizijos laidą „Pagalbos SOS“. Apeliantės nuomone tai įrodo, kad ieškovė buvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teises įgyvendino rūpestingai dėl ko yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreipimasis į nurodytas institucijas nėra pakankamas pagrindas atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą, nes LR DK 297 str. aiškiai įtvirtina, kad ginčai dėl atleidimo nagrinėjami teisme. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad ieškovė 2006-04-26 kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš lopšelio-darželio „Želmenėlis“ 6 mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją. Ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovei trūkumų nepašalinus 2006-07-03 nutartimi pareiškimą buvo atsisakyta priimti (b.l. 178 , t.1). Taigi, ieškovė pirmą kartą kreipėsi į teismą nepraleidusi ieškinio senaties, tačiau bylą vedė netinkamai, nepasirūpino tinkama teisine pagalba, nepaisė teismo nurodymų. Teisėjų kolegijos nuomone nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, patvirtina, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi, sąžininga ir savo teises įgyvendino nerūpestingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis), tokio ieškinio pateikimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo nedarbinga nuo 2007-08-27 iki 2007-10-18 ( b.l.35-36). Būdama nedarbinga, 2007-10-12 ieškovė pateikė ieškinį šioje byloje ( b.l.2). Ieškovė teigė, kad ieškinį laiku pareikšti jai trukdė motinos liga nuo 2006-10-26 iki 2006-11-25 ( b.l.166), tėvo mirtis 2005-12-22 (b.l. 167). Teismas sprendžia, kad ieškovei nebuvo kliūčių pateikti ieškinį per vieną mėnesį, ji ir buvo pateikusi ieškinį per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vėliau, po ieškinio grąžinimo ieškovės nurodytos priežastys, kurios esą trukdė kreiptis į teismą, egzistavo trumpais laikotarpiais ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atstatyti praleistą ieškinio senaties terminą.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, galėjusių turėti įtakos apskundimo termino praleidimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės asmenybę, taikė individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, įvertino ieškovės veiksmus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties termino, kurį ieškovė prašo atnaujinti, metu egzistavo aplinkybės, kurios jai – ieškovei kliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo nurodomas atleidimu iš darbo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jos – ieškovės valios. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio senaties terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrindo nėra.

Apeliantės nuomone esant analogiškai situacijai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra pasisakęs Kauno apygardos teismas civilinėse bylose Nr. 2A-101-390/2008, 2A-102-343/2008. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė nepagrįstai remiasi šiomis bylomis, nes šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa.

Nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys gali būti atmestas motyvuojant vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu būdu, teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitų apeliacinio skundo argumentų dėl ieškinyje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.

Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovės atsakovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės O. M. priteisti atsakovui Kauno lopšelio-darželio „Želmenėlis“ 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.