Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Alenos Piesliako ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 ( dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. K. paskirta bausme, pakeičiant ją laisvės atėmimo bausme, pritaikius bausmių apėmimo būdą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį paskirta ir iš dalies atlikta bausmė ir 2 (dvi) paros, kurias M. K. praleido laikinai sulaikytas (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyta, kad M. K. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo nedelsiant atlikti 9 (devynis) mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. K. įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš M. K. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. pripažintas kaltu už tai, kad dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija, t. y., veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, sutikęs su nenustatyto asmens pasiūlymu, 2019 m. gruodžio 8 d., apie 18.00 val., iš Latvijos Respublikos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) Pagėgių pasienio rinktinės veikimo teritorijoje esantį Smėlynės pasienio kontrolės punktą, esantį Zarasų rajono savivaldybėje, Zarasų seniūnijoje, Smėlynės kaime, jo vairuojamu automobiliu „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomotu iš UAB „V. (duomenys pakeisti)“, neteisėtai, dėl savanaudiškų paskatų, tikėdamasis gauti 400 eurų užmokestį, pergabeno devynis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius: N. T. D. T., gim. 1977 m., V. V. H., gim. 2002 m., H. L. D. T., gim. 1979 m., L. L. M., gim. 1984 m., S. T. Van, gim. 1981 m., T. H. V., gim. 1994 m., V. N. H., gim. 1980 m., T. H. N. T., (23 m. amžiaus) ir H. T. N. T., (22 m. amžiaus), ir toliau šiuos užsieniečius neteisėtai gabeno minėtu automobiliu Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos–Lietuvos Respublikos valstybių sienos, Zarasų rajono savivaldybės, Smėlynės kaimo iki Alytaus miesto, važiuodamas keliu A6 (Daugpilis–Zarasai–Kaunas) ir vėliau keliu 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), turėdamas tikslą pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kol 2019 m. gruodžio 8 d., 21.42 val., Alytaus mieste, Naujojoje g., ties 120 numeriu pažymėtu namu buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Specialiosios paskirties skyriaus Varėnos komandos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis M. K. neneigia ir neskundžia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, taip pat jų pagrindu nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tačiau prašo skirti jam trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti iš jo išieškotiną konfiskuotino turto vertę. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė nuteistajam apkaltinamąjį nuosprendį. M. K. kaltė, padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje įvertintais įrodymais.

5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė yra netinkamai individualizuota ir neproporcinga jo įvykdytam nusikaltimui. Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad įvertinus tiek nuteistojo ankstesnį neteisėtą elgesį (turėtus teistumus, sistemingai daromus administracinius nusižengimus), tiek įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir kt., skundžiamu nuosprendžiu M. K. yra paskirta teisinga ir jo veikos pavojingumą atitinkanti bausmė.

6. BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), už kurio padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Atsižvelgęs į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio 1–4 dalių nuostatas ir skyrė jam minėtą įstatymo leidėjo nustatytą bausmę. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes, į tai, kad nuteistasis negavo jokios naudos iš įvykdyto nusikaltimo, o jį sulaikius Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikalstami tikslai taip pat nebuvo pasiekti, ir skyrė M. K. bausmę, kurios trukmė yra mažesnė nei BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ši bausmė buvo dar sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant M. K. už jo įvykdyto nusikaltimo padarymą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau švelninti ją nėra pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, kad skirdamas M. K. pirmiau nurodytą bausmę, pirmosios instancijos teismas jos tinkamai neindividualizavo. Priešingai, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės klausimą ir parenkant jos dydį, buvo atsižvelgta į M. K. turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas Gyventojų užimtumo tarnyboje) taip pat į byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. K. praeityje buvo penkis kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 18–20), taip pat sistemingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatas. Vien 2020 metais M. K. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn 11 kartų. Pažymėtina, kad po nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2020 gegužės 6 d. ir 2020 m. gegužės 26 d., be kitų įvykdytų nusižengimų, M. K. kontrabanda gabeno Baltarusijos banderolėmis paženklintas cigaretes (ANK 208 straipsnio 1 dalis), ir, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo ir gabeno analogiško pobūdžio prekes, kurių vertė viršijo penkiasdešimt, bet neviršijo vieno šimto penkiasdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (ANK 209 straipsnio 7 dalis) (t. 3, b. l. 7–17). Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad M. K. yra linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimų ir pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, o jo įvykdytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, kaip nurodo pats apeliantas, o sąmoningai nuteistojo pasirinktas elgesys. M. K. suprato, kad savo veiksmais pažeidžia įstatymą, tačiau siekdamas pasipelnyti nusprendė eilinį kartą nepaisyti įstatymo reikalavimų. Pirmiau aptarti duomenys taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad administracinių nusižengimų darymas ir kitokio pobūdžio neteisėtas elgesys buvo tapę vienu iš M. K. pragyvenimo šaltinių.

8. Teisėjų kolegijos padarytų išvadų nepaneigia apeliacinio skundo teiginys, kur yra nurodoma, kad M. K. įvykdytas nusikaltimas tėra jo lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes pasekmė. Priešingai, byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo dieną M. K. buvo sulaukęs 35 metų amžiaus, taigi turėjo pakankamą gyvenimišką patirtį. Be to, jis jau buvo net keturis kartus teistas ir ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl M. K. lengvabūdiškumo tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ankstesnių nuteistajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, todėl, vadovaujantis BK 41 , 54 straipsniais, jam yra būtina skirti griežčiausią įstatyme nustatytą bausmę.

9. Apeliacinio skundo argumentas dėl švelnesnės bausmės nuteistajam paskyrimo, įvertinus tai, kad jis nėra jo įvykdyto nusikaltimo organizatorius, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad asmens, organizavusio BK 292 straipsnyje numatytą nusikaltimą, baudžiamoji atsakomybė yra reglamentuota atskiroje normoje ? to paties straipsnio 3 dalyje. Šis nusikaltimas yra pavojingesnis palyginus su nuteistajam inkriminuota veika, o už jo padarymą kaltininkui gali būti skiriama griežtesnė, nuo ketverių iki dešimties metų laisvės atėmimo, bausmė. Nagrinėjamoje byloje M. K. yra nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija. Kaip jau buvo minėta, maksimali šios teisės normos sankcijoje nustatyta bausmė – 8 metai, o ne 10 metų, laisvės atėmimo, tad atitinkamai ir bausmės vidurkis, nuo kurio skaičiuojama asmeniui skirtina bausmė yra ne septyneri (BK 292 straipsnio 3 dalis), o ketveri metai. Įvertinus šias aplinkybes, dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirtą bausmę atsižvelgiant į jo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, nėra pagrindo.

10. Nors apeliaciniame skunde yra akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai su jo nepilnamečiais vaikais ir kitais šeimos nariais, kuriuos neigiamai paveiks M. K. izoliavimas nuo visuomenės, byloje esantys duomenys labiau paneigia, o ne patvirtina šias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Antai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis patvirtino, kad yra išsiskyręs (t. 3, b. l. 63). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad M. K. turi du, dvylikos ir devynerių metų, sūnus (t. 3, b. l. 26), tačiau jokios informacijos nei apie nuteistojo bendravimą su jo vaikais, nei apie M. K. jiems teikiamą išlaikymą ar (ir) kitokią pagalbą byloje nėra. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nuteistasis. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgus į M. K. nepilnamečių vaikų interesus ir siekiant kuo labiau sumažinti nuteistojo atitraukimą nuo artimųjų, M. K. buvo iš dalies atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatant, kad nedelsiant jis turi atlikti tik 9 (devynis) mėnesius iš jam paskirto 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidedant bausmės vykdymą, nedelsiant atliktinos bausmės dalis negali būti trumpesnė nei 6 mėnesiai. Taigi M. K. pirmosios instancijos teismo nustatyta atliktinos bausmės dalis tik nežymiai viršija įstatymo nustatytą minimalią ribą. Byloje nustačius, kad M. K. įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą dėl savanaudiškų paskatų, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą dėl dar mažesnės, minimalios 6 (šešių) mėnesių, jam skirtinos nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies paskyrimo.

11. Apeliantas taip pat prašo, vadovaujantis BK 64¹straipsniu, vienu trečdaliu sumažinti jam skirtinos nedelsiant atliktinos bausmės dalį, tačiau šis prašymas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal BK 64¹straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi įstatymas aiškiai nustato, kad esant minėtoje teisės normoje nustatytoms sąlygos, nuteistajam vienu trečdaliu sumažinama už jo įvykdytą nusikalstamą veiką teismo skiriama bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskyręs M. K. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai pagrįstai sumažino ją vienu trečdaliu, paskirdamas nuteistajam už jo įvykdytą, BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatytą, nusikaltimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė yra galutinė ir galėtų būti pakeista (sušvelninta ar sugriežtinta) tik apeliacinės instancijos teismo, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius šių pagrindų, teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos galutinės bausmės dydis negali būti keičiamas ar, juo labiau, dar kartą mažinamas vienu trečdaliu.

12. Nuteistajam išaiškintina, kad BK 75 straipsnio nuostatos yra skirtos teismo asmeniui jau paskirtos ir, esant BK 64¹straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, vienu trečdaliu jau sumažintos bausmės vykdymo atidėjimo reglamentavimui. BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad nedelsiant atliktinos kaltininkui paskirtos galutinės bausmės dalis negali būti mažesnė nei 6 mėnesiai ir ilgesnė nei 2 metai. Pastaroji teisės norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teismui yra nustatytos griežtos asmeniui skirtinos nedelsiant atliktinos bausmės dalies ribos, kurių jis negali peržengti, paskirdamas asmeniui mažesnę nei 6 mėnesių ar didesnę nei 2 metų nedelsiant atliktinos bausmės dalį. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo prašymas dėl 6 (šešių) mėnesių nedelsiant atliktinos bausmės dalies jam paskyrimo ir jos sumažinimo vienu trečdaliu, negali būti tenkinamas, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su byloje nustatyta iš M. K. išieškotina konfiskuotino turto verte, nurodant, kad kaltinime nurodytiems asmenims gabenti galėjo būti panaudota bet kokia transporto priemonė, kurios vertė galėtų būti žymiai mažesnė nei nustatyta nagrinėjamoje byloje. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nustatyta iš jo išieškotina konfiskuotino turto vertė yra neproporcingai didelė. Be to, anot M. K., atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, minėta suma taip pat turėtų būti sumažinama vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto argumentams.

14. Grįsdamas savo reikalavimus, nuteistasis remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apelianto nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šio teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl jos nesukuria precedento nagrinėjamoje byloje.

15. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konfiskuodamas iš M. K. visą automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur –pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

16. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

17. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai – kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. neteisėtai gabeno žmones per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorija UAB „Valdovis“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, todėl jis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad be automobilio nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Nuteistasis atvyko juo į nusikaltimo padarymo vietą iš anksto žinodamas, kad naudos šią transporto priemonę nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas konfiskuotinu turtu.

19. Kaip jau buvo minėta, transporto priemonė, kuria buvo neteisėtai gabenami žmonės, priklauso UAB „V. (duomenys pakeisti)“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiai bendrovei ar jos atstovams buvo žinoma apie tai, kad M. K. naudos minėtą automobilį nusikaltimui daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuotino turto vertę išieškoti iš nuteistojo. Apelianto dėmesys atkreiptinas į tai, kad konfiskuotino turto sąvoką atitinka ne bet kokia, o tik asmeniui inkriminuoto nusikaltimo padaryme panaudota transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje tai pirmiau nurodytas automobilis, o ne, kaip nurodo nuteistasis, bet kokia kita devynių žmonių pervežimui pritaikyta transporto priemonė, kurios vertė galėtų būti žymiai mažesnė nei 12 000 Eur. Byloje neginčijamai nustačius, kad „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra M. K. įvykdyto nusikaltimo padarymo priemonė, kuri būtų konfiskuota iš nuteistojo tuo atveju, jei priklausytų jam nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė būtent šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo klausimą.

20. Atsižvelgdama į M. K. įvykdyto nusikaltimo sunkumą , šioje byloje jam pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės dydį, taip pat nuteistajam pritaikytas BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentas dėl visos konfiskuotino turto vertės iš jo išieškojimo neproporcingumo (neadekvatumo) jo padarytam teisės pažeidimui, yra nepagrįstas. Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju – nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, turi būti vertinama kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Šiame procesiniame sprendime jau buvo minėta (žr. 7 p.), kad nei M. K. anksčiau paskirtų švelnesnių bausmių, nei administracinių nuobaudų tikslai ? sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas), paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir kt. –nebuvo pasiekti. Nuteistasis ir toliau nesilaiko įstatymų nustatytų reikalavimų, jo įvykdyti nusikaltimai sunkėja, todėl visos konfiskuotinos transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės išieškojimas iš nuteistojo šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir atgrasins jį nuo analogiškų nusikaltimų darymo ateityje (BK 67 straipsnio 1 dalis).

21. Nuteistojo prašymas dėl iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertės sumažinimo vienu trečdaliu atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad turto konfiskavimas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių rūšių (BK 67 straipsnis), o vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis gali būti mažinama tik kaltininkui skiriama bausmė (žr. 11 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.