Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui I. K. (I. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2018 m. gruodžio 18 d. sužinojo, kad atsakovas I. K. yra sulaikytas teisėsaugos institucijų, praėjus trims mėnesiams nuo sulaikymo sužinojo, jog jis yra įtariamas prekyba narkotikais. 2019 m. kovo 18 d. jis buvo nuteistas už prekybą narkotikais, atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos įkalinimo įstaigoje už tyčinį nusikaltimą – narkotinių medžiagų kontrabandą pagal Malmės apylinkės teismo nuosprendį, kurio pagrindu atsakovui paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Oslo miesto policijos regiono, Užsienio piliečių bylų padalinio 2019 m. gegužės 28 d. Išankstiniu pranešimu informuota apie (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. deportaciją iš Švedijos ir visos Šengeno srities dešimčiai metų. Ieškovė 2019 m. gegužės mėnesį aplankė atsakovą Švedijos kalėjimo įstaigoje, nuo tada apie jį nieko nežino. Tuo metu dėl santuokos nutraukimo atsakovas nurodė, kad jam nesvarbu ir kad ieškovė spręstų dėl santuokos nutraukimo savo nuožiūra. Ieškovė, būdama Norvegijoje, bandė išsiskirti su atsakovu, susiradusi du liudytojus, patvirtinančius, kad sutuoktiniai negyvena kartu, tačiau atsakovas grąžino dokumentus, nurodydamas, kad liudytojai išgalvoti ir viskas yra melas. Ieškovė iš Norvegijos į Lietuvą grįžo 2020 m. gruodžio 4 d., į savo tėvų Lietuvoje namus, kur yra jos deklaruota gyvenamoji vieta. Ieškovė siuntė atsakovui į Švedijos kalėjimo įstaigą prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau atsakymo negavo. Ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos dėl santuokos nutraukimo, tačiau mediacija buvo nutraukta atsakovo iniciatyva.

Atsakovas I. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Ieškovės iniciatyva siųsti teismo procesiniai dokumentai su vertimu į anglų kalbą atsakovui buvo įteikti 2021 m. rugpjūčio 6 d., taigi, spręstina, kad atsakovui apie teismo procesą dėl šalių santuokos nutraukimo yra žinoma. Be to, procesiniai dokumentai – ieškinio su priedais kopija, pranešimas atsiliepimui pateikti ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti 2021 m. gruodžio 14 d. viešo paskelbimo būdu, kadangi įteikti atsakovui šaukimą į teismo posėdį kitais įstatyme nustatytais būdais ir ieškovei nepateikus prašymo skirti kuratorių, nebuvo galimybės, atsakovo buvimo vietai esant nežinomai, perkėlus jį iš Švedijos kalėjimo į (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas buvo informuotas, jog yra atsakovu byloje dėl santuokos su ieškove nutraukimo, įteikus ieškovės iniciatyva siųstus teismo procesinius dokumentus, todėl jis turėjo pareigą domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Danijoje, Erės savivaldybėje, Erioskiobinge, registruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. lapkričio 30 d. Gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-4020-1 nustatyta, kad duomenų apie šalių nepilnamečius vaikus nėra.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes atsakovas 2019 m. kovo 18 d. buvo nuteistas už prekybą narkotikais, atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą – narkotinių medžiagų kontrabandą pagal Malmės apylinkės teismo nuosprendį, kurio pagrindu atsakovui paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nurodė, kad atsakovas išnaudojo ieškovę finansiškai, nesirūpino ir neišlaikė šeimos, t. y. paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariai, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Į bylą pateiktas Malmės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendis byloje Nr. B 11708-18, kurioje kaltinamasis – I. K.. Iš šio nuosprendžio matyti, jog „Nustatyta, kad I. K. nepranešė muitinei apie į Švediją įvežamą 496,14 gramo kokaino. Taigi objektyviai vertinant, jis yra kaltas dėl narkotikų kontrabandos, kuri dėl didelio kokaino kiekio yra laikoma didelio masto kontrabanda“; „Kalbant apie klausimą, ar I. K. veikė tyčia, nurodoma, kad jis suprato, jog užsiima neteisėta veikla. (...) Atsižvelgdamas į tai, I. K. turėjo suprasti, kad jis gabeno narkotikus. Taigi, jis veikė tyčia.“; „Taigi, jis pagal apkaltinamąjį nuosprendį bus nuteistas už didelio masto narkotikų kontrabandą“. Taip pat iš minėto nuosprendžio nustatyta, kad bausmės trukmė – treji metai ir aštuoni mėnesiai bei yra pagrindas tenkinti prokuroro prašymą deportuoti, draudimo grįžti trukmė yra dešimt metų. Taigi, atsakovas Malmės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu byloje Nr. B 11708-18 yra nuteistas už didelio masto kontrabandą, jis veikė tyčia, jam paskirta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, iš 2019 m. gegužės 28 d. „Išankstinio pranešimo apie (duomenys neskelbtini) piliečio I. K., gim. (duomenys neskelbtini), išsiuntimo iš šalies“, adresuoto I. K., nustatyta, kad Užsienio piliečių bylų tarnybos ruošia bylą dėl išsiuntimo iš šalies; jeigu jis bus išsiųstas iš šalies, įrašas apie tai bus padarytas Šengeno informacinėje sistemoje, tai reiškia, kad bus uždrausta įvažiuoti į visą Šengeno zoną.

CPK 176 straipsnis numato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių iširo šalių santuoka – tai, jog atsakovas I. K. Malmės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu byloje Nr. B 11708-18 yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, sudaro pagrindą preziumuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovės paaiškinimais ir rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2018 m. gruodžio 18 d. šalys kartu negyvena, atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, o net ir gyvenant santuokoje atsakovas šeimos neišlaikė, išnaudojo ieškovę finansiškai – šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas remti sutuoktinę moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas ja nesirūpinimas taip pat yra pagrindas preziumuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, kitokių santuokos iširimo priežasčių, nei nurodė ieškovė, neįrodinėjo, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti ir jis tokias galimybes turėjo. Teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo priežasčių nepaneigtos, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai bylos įrodymai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių daroma išvada, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo I. K. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Remiantis išdėstytu, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovės D. T. pasirinkimu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima pavardė – „T.“, atsakovui I. K. paliekama jo turima pavardė – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto, prievolių padalinimo ir tarpusavio išlaikymo klausimų.

Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai neįgijo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo, materialaus ar nematerialaus turto Lietuvoje ir užsienyje.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje duomenų apie ieškovę, kaip juridinių asmenų dalyvę, nėra.

Taigi, darytina išvada, kad dalintino turto šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi.

Ieškovė nurodė, kad turi asmeninę prievolę kreditoriui Norvegijoje – Axactor Capital AS, kuriam yra asmeniškai skolinga, o atsakovas už šiuos ieškovės įsipareigojimus nelaidavo ir negarantavo, šios prievolės vykdymą kreditoriui administruoja ir prižiūri Oslo, Askerio ir Baerumo miestų antstolis.

Bylos duomenimis ieškovės kreditorius Axactor Capital AS yra Norvegijoje ir prievolė vykdoma antstolio Norvegijoje, ieškovė 2021 m. gegužės 21 d. pranešimu yra informavusi kreditorių apie prašymo dėl santuokos nutraukimo pateikimą Lietuvos teismui. Ieškovės paaiškinimais, ši prievolė, nors atsirado santuokos metu, skirta jos tik jos asmeniniams poreikiams – skoloms padengti, kreditas imtas ieškovės vardu, atsakovas už šiuos ieškovės įsipareigojimui nelaidavo ir negarantavo. Ginčo dėl prievolės asmeninio pobūdžio byloje nėra ir šią prievolę kreditoriui po santuokos nutraukimo toliau vykdys ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi ir dokumentų vertimo bei siuntimo išlaidų. Todėl šių išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo klausimas byloje nesprendžiamas.

Teisme patirta 1,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Danijoje, Erės savivaldybėje, Erioskiobinge, tarp ieškovės D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. K. (I. K.), gim. 1968 m. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo I. K. (I. K.) kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) turimą pavardę „T.“, atsakovui I. K. (I. K.), gim. 1968 m. (duomenys neskelbtini) – pavardę „K.“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.