Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų tėvai N. Z. K. ir A A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini) Pareiškėjams kreipusi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad N. J. K. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo. Pareiškėjų tėvai gyvendami santuokoje įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Iki savo mirties A. K. gyveno nurodytame name. Po sutuoktinio mirties pareiškėjų motina nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog perrašius ūkį jos vardu nieko nereikia daryti. Po A. K. mirties N N. Z. K. liko gyventi name (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, tvarkė namą, mokėjo mokesčius. 2004 m. kovo 23 d. ji įsigijo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų motina atliko veiksmus, kuriais priėmė sutuoktinio paliktą turtą bei pradėjo valdyti šį turtą kaip savo.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotam asmenimiui tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai G. K ir D. M. yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir N. Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 9-13, 15, 17, 33). Pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 33). Pareiškėjų tėvai gyvendami santuokoje įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), registruotus Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų motinos vardu (b. l. 6, 7). Mirus A. K. (duomenys neskelbtini), jo galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo, sutuoktinė perrašė gyvenamąjį namą į ūkinį pastatą savo vardu (b. l. 6, 16). Iš pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name iš karto po jo mirties liko gyventi jų motina N. Z. K., kuri gyveno minėtame name su sutuoktiniu ir iki jo mirties. Pareiškėjų motina, likdama gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, perrašė jį savo vardu (b. l. 6). Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais, N. Z. K. likdama bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiame name rūpinosi tuo namu, tvarkė jį, mokėjo mokesčius, o 2004 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ir išpirko žemės sklypą, kuriame yra minėtas namas ir ūkinis pastatas (b. l. 8).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad jų motina N. Z. K. iš karto po savo vyro A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis), rūpinosi mirusiojo turtu ir prižiūrėjo šiam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, t. y. liko gyventi bendruose namuose, kuriuose gyveno kartu su vyru, perrašė namą savo vardu ir įsigijo žemės sklypą, kuriame yra namas. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad N. Z. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po N. Z. K. ir A. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.