Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Marius Steponaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono teismo 1979-05-14 nuosprendžiu P. G. nuteistas pagal Lietuvos Tarybų Socialinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – seno BK) 225 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025-06-04 gautas P. G. prašymas pagal senojo BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą veiką perkvalifikuoti pagal naujojo BK 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis – toks įstatymas taikomas iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (kurių bylos dar tebenagrinėjamos instancine tvarka), taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnio 2 dalyje iš esmės imperatyviai įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe, o tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų. Išnykus teistumui, pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai, todėl tolesni proceso veiksmai byloje negalimi, išskyrus BPK numatytus bylos atnaujinimo atvejus. Kitoks BK 3 straipsnio 2 dalies ir BPK 362¹ straipsnio aiškinimas neatitinka baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 str. 1 d.). Akivaizdu, kad veikos perkvalifikavimas išnykus teistumui jokios baudžiamosios teisinės reikšmės neturi. Dėl šios priežasties net ir veikų dekriminalizavimo atveju (pvz. spekuliacija, vyro lytinis santykiavimas su vyru), esant išnykusiam teistumui, baudžiamosios bylos nebuvo peržiūrimos, išskyrus specialiai įstatymo numatytus atvejus – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas. Priešingai, nei nurodoma skunde, teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra susiformavęs visai kito pobūdžio naujas, tačiau ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei tęsti darbinę veiklą, kuris turėtų būti sprendžiamas ne baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju konkrečias teisines pasekmes žmogui sukelia ne pats jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o sprendimas neišduoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo. Būtent toks sprendimas ir turėtų būti skundžiamas, o skundą nagrinėjantis teismas turėtų spręsti, ar asmuo, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, atitinka ar neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-135-478/2025).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Precedentas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Savo prašyme P. G. remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025-03-17 nutartimi Nr. 1S-59-627/2025, tačiau ši nutartis priimta anksčiau nei Lietuvos apeliacinio teismo 2025-05-26 nutartis Nr. 1S-135-478/2025. Be to, ši nutartis yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, skirtingai nei Lietuvos apeliacinio teismo 2025-03-17 nutartis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant civilinio ar administracinio pobūdžio teisinį santykį, nėra jokio teisinio pagrindo dirbtinai pasitelkti baudžiamosios teisės normas, nes priešingu atveju, baudžiamosios teisės normų taikymas prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai, bendriesiems principams. Atitinkamai prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti P. G. prašymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.