- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-135-478/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta, Aušra Bielskė
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo L. D. ir jos atstovo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas L. D. prašymas dėl jos padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-581/2015 L. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jai skirta bausmė – laisvės apribojimas 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) jai skirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir L. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir L. D. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m sausio 10 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2018 m. sausio 10 d.
2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi prieš terminą buvo nutraukta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu vykdyta nuteistosios (probuojamosios) L. D. priežiūra.
3. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas L. D. 2025 m. balandžio 14 d. prašymas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu jos padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas dėl šios veikos yra išnykęs.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi L. D. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad BK 3 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe. Kadangi išnykęs teistumas nebegali asmeniui sukelti jokių neigiamų baudžiamųjų teisinių pasekmių, todėl, asmens teistumui išnykus, tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. L. D. ir jos atstovas advokatas Žygimantas Rutkauskas skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti L. D. prašymą, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu L. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal BK 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (nesunkus nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas dėl šios veikos yra išnykęs.
5.1. Skunde nurodoma, kad L. D. yra atlikusi jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą anksčiau laiko, teistumas išnyko ir ji laikoma neteista (BK 97 straipsnio 6 dalis). Pagal užimamas pareigas L. D. reikalingas teisėto darbo su vaikais kodas, nes yra dirbanti (duomenys neskelbtini), tačiau tokio kodo gavimas iš Informatikos ir ryšių departamento negalimas, kadangi ji teista už tuo metu buvusį sunkų nusikaltimą.
5.2. Skunde pažymima, kad ne visos praktinės, realiame gyvenime galinčios susiklostyti situacijos gali būti reglamentuotos įstatymais, todėl tais atvejais, kai pagal nustatytas aplinkybes ir bendruosius teisės principus akivaizdu, jog konkrečiu atveju teismo sprendimas bus atitinkantis teisės nuostatas, bet bus iš esmės neteisingas, pirmumą būtina teikti ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam probleminio klausimo išsprendimui. L. D., būdama teista už sunkų nusikaltimą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, net ir esant išnykusiam teistumui, nebegali dirbti su vaikais (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis), o šiuo metu jos padaryta nusikalstama veika laikoma nebe sunkiu, o nesunkiu nusikaltimu. Įvertinus šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, atsižvelgiant į teismų pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo L. D.. Būdama teista už sunkų nusikaltimą, net ir išnykus teistumui, L. D. negali gauti darbo su vaikais kodo (kurį galėtų gauti perkvalifikavus jos nusikalstamą veiką į nesunkų nusikaltimą), todėl netaikymas teisinę padėtį palengvinančio baudžiamojo įstatymo prieštarautų konstituciniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5.3. Šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios L. D. teisės ir laisvės, net ir išnykus teistumui, toliau yra varžomos. Jos teisė vykdyti bet kokią veiklą, kuri tiesioginiais ir/ar reguliariais kontaktais susijusi su vaikais, yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad ji praeityje buvo teista už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma ženkliai lengvesniu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei vertybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti su vaikais tiesioginį kontaktą turinčių asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, nustatė su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą – nebūti padarius tam tikrų nusikalstamų veikų – seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Skunde nurodoma, jog vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad asmenims taikomi ribojimai turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir būti būtini jiems pasiekti, šiuo atveju – teisė turėti tiesioginį kontaktą su vaikais turi būti ribojama tik tada, kai asmuo iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies sąlygas – yra padaręs nusikaltimą, kuris šiuo metu yra laikomas sunkiu.
5.4. Skunde nurodoma, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. nusikalstama veika, analogiška L. D. padarytai, laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymo leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neišduoti asmeniui teisėto darbo su vaikais kodo, o nesunkiu nusikaltimu, kurio padarymas tam įtakos neturėtų. Įvertinus tai, ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui riboti jo teises gauti teisėto darbo su vaikais kodą vien dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir išnykus teistumui, kai teistumui neišnykus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis būtų peržiūrimas ir veika būtų laikoma nesunkiu nusikaltimu.
5.5. Skunde teigiama, kad Panevėžio apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad „nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant civilinio ar administracinio pobūdžio teisinį santykį, nėra jokio teisinio pagrindo dirbtinai pasitelkti baudžiamosios teisės normas, nes, priešingu atveju, baudžiamosios teisės normų taikymas prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai, bendriesiems principams“, aiškiai nukrypo nuo BK 3 straipsnio, BPK 362¹ straipsnio principų. Skunde pažymima, kad neįmanoma nei civilinio proceso, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu procesiniu sprendimu pakeisti, modifikuoti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu L. D. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nes tai nėra šių teismų kompetencija, šių teismų jurisdikcija. Todėl Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo tiek nuo teismų praktikos šiuo klausimu, tiek nuo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų taikant įstatymus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
L. D. ir jos atstovo advokato Žygimanto Rutkausko skundas atmetamas.
7. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas šio Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. BPK 364 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, nagrinėja apygardos teismas, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliacinis teismas. Aukštesniojo teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas skundą paskiria nagrinėti teisėjui ar trijų teisėjų kolegijai ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kai skundžiamą nutartį žemesniajame teisme priėmė vienas teisėjas, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja vienas teisėjas; kai nutartį žemesniajame teisme priėmė teisėjų kolegija, aukštesniajame teisme skundą nagrinėja trijų teisėjų kolegija (BPK 364 straipsnio 5 dalis).
9. Skundžiamą 2025 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria buvo atmestas L. D. prašymas dėl jos padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, priėmė viena Panevėžio apygardos teismo teisėja. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, susipažinęs su L. D. ir jos atstovo advokato Ž. Rutkausko skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties bei atsižvelgdamas į tai, kad skunde keliamas klausimas dėl veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo, išnykus asmens teistumui (situacijose, kai asmeniui yra keliamas reikalavimas turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), kuris neišduodamas asmenims, anksčiau teistiems už sunkų nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo fakto), kad šis klausimas apygardų teismų praktikoje vertinamas skirtingai, įžvelgdamas poreikį keliamu klausimu suformuoti vienodą teismų praktiką, vadovaudamasis BPK 364 straipsniu ir Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 10, 29¹, 30¹.2 punktais, 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi L. D. ir jos atstovo skundą paskyrė nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, L. D. ir jos atstovo skundo argumentus bei nagrinėjamo klausimo teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad apygardos teismas, atmesdamas L. D. prašymą dėl jos padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą
11. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
12. L. D. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir nuteista galutine dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, buvo atidėtas vieneriems metams, įpareigojant L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už savo gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. sausio 10 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi vykdyta probuojamosios L. D. priežiūra baigta. Pagal BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatas turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei bylos duomenimis, šiai dienai teistumas L. D. atžvilgiu yra išnykęs ir ji yra laikoma neteista. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad L. D. po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio priėmimo teista nebuvo. Tačiau, nepaisant šiuo metu jau išnykusio teistumo, ankstesnis nuteisimas už pagal tuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos padarymą L. D. sukuria neigiamas pasekmes, kadangi, kaip nurodoma skunde, L. D. dirba (duomenys neskelbtini), todėl pagal užimamas pareigas jai reikalingas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotas galiojantis teisėto darbo su vaikais kodas, kurio gavimas dėl buvusio nuteisimo už sunkų nusikaltimą yra negalimas.
13. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama: dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (1 punktas); dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais (2 punktas); verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais (3 punktas). Pagal to paties straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.
14. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatyme įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo savo poziciją, jog įstatyme nurodytais atvejais tam tikrus ribojimus bei suvaržymus darbinių teisių srityje asmeniui sukuria ir išnykęs ar panaikintas jo teistumas, t. y. toks asmens biografijos faktas, dėl kurio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe jau yra pasibaigęs, ir kurio nebereguliuoja baudžiamoji teisė ar baudžiamojo proceso teisė. Nagrinėjamu atveju galiojantys įstatymai pakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžia tiek veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taikymo ribas (grįžtamoji galia išnyksta kartu su asmens teistumo išnykimu), tiek ir įstatymo leidėjo valią dėl išnykusio asmens teistumo reikšmės jo darbinių teisių ribojimui. Tokia įstatymo leidėjo valia, tol, kol ji tebėra įtvirtinta galiojančiame įstatyme, turi būti gerbiama ir jos turi būti laikomasi. Todėl suinteresuotų asmenų bandymas dirbtinai, priešingai nei numato galiojantis teisinis reglamentavimas, atkurti jau seniai pasibaigusį asmens baudžiamąjį teisinį santykį su valstybe, siekiant įgyti tam tikrų privilegijų kitų teisės šakų reguliuojamose gyvenimo srityse, teismų neturėtų būti toleruojamas. Baudžiamosios teisės normų taikymas aptariamoje situacijoje prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai ir bendriesiems principams.
15. Paminėtų aplinkybių kontekste yra reikšmingos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su teismų įgaliojimais vykdyti teisingumą ir jų skiriamų sankcijų individualizavimu. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia (be kita ko), 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia, 2011 m. sausio 31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, o, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia, 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).
16. Grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis – toks įstatymas taikomas iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (kurių bylos dar tebenagrinėjamos instancine tvarka), taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BK 3 straipsnio 2 dalyje iš esmės imperatyviai įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe, o tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų. Išnykus teistumui, pasibaigia baudžiamieji teisiniai santykiai, todėl tolesni proceso veiksmai byloje negalimi, išskyrus BPK numatytus bylos atnaujinimo atvejus. Kitoks BK 3 straipsnio 2 dalies ir BPK 362¹ straipsnio aiškinimas neatitinka baudžiamojo proceso paskirties (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad veikos perkvalifikavimas išnykus teistumui jokios baudžiamosios teisinės reikšmės neturi. Dėl šios priežasties net ir veikų dekriminalizavimo atveju (pvz. spekuliacija, vyro lytinis santykiavimas su vyru), esant išnykusiam teistumui, baudžiamosios bylos nebuvo peržiūrimos, išskyrus specialiai įstatymo numatytus atvejus – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas. Priešingai, nei nurodoma skunde, teisinga yra apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra susiformavęs visai kito pobūdžio naujas, tačiau ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei tęsti darbinę veiklą, kuris turėtų būti sprendžiamas ne baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju konkrečias teisines pasekmes žmogui sukelia ne pats jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o sprendimas neišduoti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo. Būtent toks sprendimas ir turėtų būti skundžiamas, o skundą nagrinėjantis teismas turėtų spręsti, ar asmuo, pasikeitus baudžiamajam įstatymui, atitinka ar neatitinka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo sąlygas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-581/2015, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas.
17. Pažymėtina, jog šiuo metu vyksta aktyvus teisėkūros procesas, įstatymo leidėjui ėmus tobulinti teisinį reglamentavimą, kuris paskatino asmenis kreiptis su prašymais į teismą tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitose bylose. 2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seime po svarstymo pritarta įstatymo pakeitimui, numatančiam pareigą darbdaviui patikrinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuoto teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ne iki 2025 m. balandžio 30 d., kaip nustatyta dabar galiojančiame įstatyme, bet iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Tokiam įstatymo pakeitimui pritarta, siekiant tinkamai pasirengti šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime aktyviai svarstomiems Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimams, pagal kuriuos asmenims, teistiems už sunkius nesmurtinius ir prieš vaikus nenukreiptus nusikaltimus (už tokius nusikaltimus yra teista L. D.), nebebūtų taikomi darbo su vaikais ribojimai. Kita vertus, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą privaloma turėti išimtinai darbui su vaikais, o iš L. D. teismui pateiktų dokumentų apie jos įgytą išsilavinimą matyti, kad ji yra įgijusi (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, kuri suteikia plačias galimybes dirbti įvairiose (duomenys neskelbtini) įstaigose, teikiančiose paslaugas išimtinai suaugusiems asmenimis, ir tokiu būdu išvengiant kontaktų su vaikais, tuo pačiu ir eliminuojant būtinybę turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą teisėto darbo su vaikais kodą.
18. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog apygardos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas L. D. prašymą dėl jos padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Precedentas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, kurio 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Paskutinė instancija apygardų teismų priimtoms nutartims aptariamu klausimu peržiūrėti yra Lietuvos apeliacinis teismas, todėl žemesnieji teismai privalo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nagrinėjamu klausimu teismų praktika dar yra tik besiformuojanti, Lietuvos apeliacinis teismas panašaus pobūdžio klausimais yra pasisakęs tik vieną kartą, t. y. 2025 m. kovo 17 d. nutartimi byloje Nr. 1S-59-627/2025 iš esmės analogiškoje situacijoje nutarė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką esant išnykusiam asmens teistumui. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ši kol kas vienintelė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 1S-59-627/2025 laikytina besiformuojančios teismų praktikos aptariamu klausimu dalimi, tačiau šiai dienai laikyti šią nutartį precedentu teisinio pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija dėl teismo sprendimo byloje, kurioje nustatytos tokios pačios aplinkybės, daro kitokią išvadą: L. D. ir jos atstovo advokato Ž. Rutkausko skundą atmeta ir žemesniojo teismo nutartį palieka galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
L. D. ir jos atstovo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.